Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovės atstovė ieškinį palaikė visiškai, prašydama pripažinti, kad butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas D. P. vardu, priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. Nurodė, kad 1983 m. birželio 11 d. ieškovė sudarė santuoką su J. P., kurią nutraukė (duomenys neskelbtini) bendru pareiškimu neteismine tvarka Joniškio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje. Nutraukiant santuoką turtas nebuvo padalintas, nes nebuvo tokio reikalavimo. Kiekvienas iš buvusių sutuoktinių per tris metus nuo ištuokos įregistravimo galėjo ginčyti turto pasidalinimą, tačiau toks ginčas neiškilo. Pasikeitus civiliniam kodeksui, ieškovė priversta kreiptis į teismą dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Po santuokos nutraukimo J. P. atiteko automobilis ir garažas, o ieškovei – butas. J. P. 2001 m. mirė, įpėdinių neliko, jo tėvai taip pat mirę.

Ieškovė D. P. ieškinį palaikė visiškai ir paaiškino, kad su J. P. išsiskyrė draugiškai civilinės metrikacijos skyriuje. Ji butą buvo gavusi dar iki vestuvių, butas buvo žinybinis, gyvenant kartu butą privatizavo. Su J. P. vaikų neturėjo. Po skyrybų su J. P. nebendravo. Dėl buto J. P. jokių pretenzijų jai nereiškė. Butą privatizavo iš savo lėšų, nes J. P. nieko neturėjo, buvo grįžęs iš kalėjimo. Notarė pasakė, kad jai tik priklauso tik pusė buto. Net nemanė, kad ne jai priklauso visas butas.

Liudytoja M. K. paaiškino, kad ieškovę pažįsta nuo 1983 m., bendravo šeimomis. Dar iki vestuvių su J. P. ieškovė gyveno bute (duomenys neskelbtini). J. P. labai gerdavo, santuoka iširo. J. P. pasiėmė automobilį, garažą ir išvažiavo gyventi pas tėvus į Daukšių kaimą. Butą paliko ieškovei. Dėl turto ginčo nebuvo. Ieškovė turėjo dukrą iš pirmos santuokos, su J. P. vaikų neturėjo.

Liudytojas P. K. paaiškino, kad ieškovę pažįsta, bendrauja 30-40 metų. J. P. taip pat pažinojo, buvo draugai. Pamparai draugiškai išsituokė ir pasidalino turtą. J. P. sakė, kad pasiėmė automobilį ir garažą, o butą paliko ieškovei. J. P. išsikėlė pas tėvus, jokių pretenzijų dėl buto nereiškė. J. P. vaikų neturėjo, kitų santuokų nesudarė.

Liudytoja A. O. parodė, kad ieškovė yra jos mama, J. P. buvo patėvis. Jai buvo 12-13 metų, kai patėvis atėjo į jų šeimą. Jie tuo metu jau gyveno (duomenys neskelbtini). Santuoka iširo, nes J. P. gėrė, neparnešdavo atlyginimo. Turtą pasidalino draugiškai. J. P. teko automobilis ir garažas, mamai liko butas. Po skyrybų J. P. dėl buto pretenzijų nereiškė.

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu sutinka, prašo bylą nagrinėti inspekcijos atstovui nedalyvaujant.

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Ieškovės atstovės, ieškovės, liudytojų paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais dokumentais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė sudarė santuoką su J. P.. Bendru pareiškimu santuokai nutraukti neteismine tvarka ieškovės ir J. P. santuoka (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta Joniškio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, ieškovei buvo išduotas ištuokos liudijimas. Iš ieškovės, liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad iki ištuokos įregistravimo ieškovė su sutuoktiniu J. P. buvo įsigiję automobilį „ZAZ“ ir garažą. 1992-02-11 pirkimo-pardavimo sutartimi pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 1-1097 ieškovė privatizavo butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir teisiškai įregistravo savo vardu. Kai buvo įregistruota ieškovės ir J. P. ištuoka, J. P. išsiregistravo iš buto, pagal bendrą susitarimą jam atiteko santuokoje įgytas automobilis ir garažas. Nutraukiant ieškovės ir J. P. santuoką neteismine tvarka, turto padalinimo klausimas nebuvo sprendžiamas, nes ginčo dėl turto pasidalinimo tarp šalių nebuvo, šalys turtą pasidalino žodžiu, bendru susitarimu. Iš ieškovės, liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad J. P. jokių pretenzijų dėl turto pasidalinimo buvusiai sutuoktinei nereiškė. (duomenys neskelbtini) J. P. mirė, butas iki šiol vertinamas kaip bendroji ieškovės ir J. P. nuosavybė, ieškovei nėra galimybės įteisinti jos ir J. P. susitarimo dėl turto pasidalinimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje numatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas pripažindamas tas teises. Įstatymas numato asmeniui ginti teisę į nuosavybę. Ieškovės ir J. P. santuokos nutraukimo ir turto padalinimo klausimams spręsti buvo taikomos tuo metu galiojusio 1969 m. Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) nuostatos, kurios neįpareigojo santuokos nutraukimo neteismine tvarka pasidalintą turtą įforminti. SŠK 21 straipsnyje buvo numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė ir laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė buvo nustatytas trejų metų ieškininės senaties terminas (23 straipsnis). Duomenų, kad J. P. būtų reiškęs teises į butą su rūsiu nėra. Nustatyta, kad J. P. kitos šeimos nebuvo sukūręs, vaikų neturėjo, testamentų registre nėra registruota palikėjo J. P. sudarytų testamentų, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, pripažintina, kad butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas D. P. vardu, priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 307 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, priklauso jai asmeninės nuosavybės teise

Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Joniškio rajono apylinkės teisme.