- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-01
- Bylos Nr.
- 1-209-1112/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46188-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Jasutienė
- Kaltinamasis
- I. M.
- Advokatai
- Albertas Kruminas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turinti pagrindinį išsilavinimą, ištekėjusi, be pastovios gyvenamosios vietos, paskutiniu metu gyvenanti (duomenys neskelbtini), nedirbanti, teista:
– Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. gegužės 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 4 mėnesiams, 2019 m. lapkričio 26 d. išregistruota iš probuojamųjų asmenų duomenų registro;
– Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. vasario 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams;
– Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. vasario 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams; Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. birželio 3 d. nutartimi 2020 m. vasario 3 d. ir 2020 m. vasario 6 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams; Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. M., smurtaudama nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą, t. y. 2020 m. lapkričio 21 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu tyčia įkando savo tėvui S. B. į ranką, padarydama kairio dilbio sužalojimą, kas sukėlė S. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei įkando į kairės rankos mažąjį pirštą, kas sukėlė S. B. fizinį skausmą.
Tokiais savo veiksmais I. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji I. M. prisipažino kalta. Nurodė, kad įkandusi tėvui iškvietė greitąją pagalbą, dar buvo draugas, jis puolė ant jos, kai tėvui įkando. Tą dieną pas kaimynus išgėrė 2 butelius degtinės, kelias valandas pasėdėjo ir parėjo su 3 buteliais alaus namo. Su tėvu išgėrė po vieną stiklinę ir susipyko, apsižodžiavo, nes jam nepatiko, kad atvažiavo su antra puse. Jis buvo grįžęs iš įkalinimo įstaigos, todėl tėvui nepatiko. Tą vakarą ji išgėrė 2 butelius valstybinės degtinės 0,7 litrų ir du butelius alaus. Pamena to vakaro įvykius, pati išsigandusi iškvietė greitąją. Ji įkando tėvui į ranką, nepamena, kad būtų įkandusi į pirštą. Iš rankos bėgo kraujas. Gailisi, kad sukėlė tėvui fizinį skausmą. Kai skambino tėvui, jis sakė, kad atleido. Nežino, kur gyvens, kai išeis į laisvę. Gali pasakyti, kad tai paskutinis kartas, kai sėda į teisiamųjų suolą.
Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis). Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
I. M. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardytais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):
– nukentėjusysis S. B. parodė, kad 2020 m. lapkričio 21 d. įvykio dieną jo dukra I. M. pati iškvietė pareigūnus, nes, kaip jis mano, pati išsigando dėl to, kad įkando jam į ranką ir pradėjo bėgti kraujas. Jis dukrai atleidžia ir pats pareigūnų nebūtų kvietęs. I. M. grįžo namo neblaivi. Jis pasakė dukrai, kad ši eitų į antrą aukštą miegoti. Dukra pradėjo agresyvėti, nors konflikto tarp jų nebuvo. Dukra I. M. įkando jam į kairės rankos dilbį kažkur ties rankos sulenkimu. Kandimas buvo su visa burna, stiprus, ilgas, dantys dukters buvo aštrūs ir dukra iškando jam odos, iš žaizdos bėgo kraujas. Jis paėmė dukrai už plaukų ir taip atkėlė šios galvą, kad paleistų jo ranką, jam tik taip pavyko dukrą atitraukti nuo savęs. Vos tik jis dukrą atitraukė, ši vėl puolė ir įkando jam į kairės rankos mažąjį pirštą. Paskui dukra pati paleido jo mažąjį pirštą. Dėl tokių I. M. veiksmų jam nieko daug neskaudėjo. Jis dukrai atleidžia ir neturi jokių pretenzijų, ieškinio dėl patirto sužalojimo neteiks. Į medikus papildomai nesikreipė. Įvykio dieną, kai buvo atvykusi greitoji pagalba, jį apžiūrėjo, sutvarstė žaizdas, jis medikų dar paklausė, kokiais vaistais reikia tepti, kad žaizda greičiau užgytų. Medikai jam nurodė, kad yra pažeistas viršutinis odos sluoksnis, o vėliau žaizdas reikia tepti ir dėti spirito kompresus. Šiuo metu žaizdos jam jau gyja, randų nėra likę. Kiek jam žinoma, jo dukra I. M. turi II grupės neįgalumą ir gydosi psichikos sveikatos centre, dukrai yra nustatyta šizofrenija, dukra buvo dėl to gydyta ir gulėjo ligoninėje. Po įvykio dukra jo atsiprašė ir jis dukrai atleido (b. l. 28-29);
– įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-25);
– 2020 m. lapkričio 21 d. įvykio vietoje užfiksuoti S. B. padaryti sužalojimai (b. l. 24);
– Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. gruodžio 17 d. – 2020 m. gruodžio 18 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. B. nustatytas sužalojimas: kairio dilbio sužalojimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose neaprašytos sužalojimo makromorfologinės savybės, todėl nėra galimybės atsakyti, koks sužalojimo padarymo mechanizmas. Sužalojimas galėjo būti padarytas nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. S. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 38);
– iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo duomenų nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 21 d. 20.56 val. alkoholio kiekio matuokliu S. B. nustatytas 1,11 promilių neblaivumas (b. l. 41-43).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikų kvalifikavimo
BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamosios padarytam nusikaltimui, numatytam BK 140 straipsnio 2 dalyje, atskleisti ir I. M. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, I. M. savo kaltę pripažino, tiek teismo posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu pateikė pakankamai išsamius parodymus, kuriuos patvirtina nukentėjusiojo parodymai, byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Teismui, įvertinus kaltinamosios prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir byloje esančius rašytinius įrodymus, abejonių, dėl kaltinamosios kaltės padarius minėtą nusikalstamą veiką nekyla. Kaltinamosios I. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi ji tyčia savo tėvui S. B. įkando į ranką, padarydama kairio dilbio sužalojimą, bei įkando į kairės rankos mažąjį pirštą, kas sukėlė S. B. fizinį skausmą.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.
I. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji I. M. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veika baigta. Kaltinamoji teista tris kartus: Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. gegužės 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 4 mėnesiams, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. vasario 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. vasario 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimu 8 mėn.; Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. birželio 3 d. nutartimi 2020 m. vasario 3 d. ir 2020 m. vasario 6 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams; Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę (b. l. 50-61, 115-118). Per pastaruosius trejus metus administracine tvarka bausta (b. l. 62-63). Šiuo metu niekur nedirba ir nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje (b. l. 64, 65). Duomenų apie įrašymą į psichikos sveikatos centro įskaitas nėra ( b. l. 68, 71).
Įvertinęs visas byloje surinktas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant I. M. prokuroro siūlomą BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą šios bausmės termino minimumui (BK 50, 54 straipsniai). Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atliktus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajai I. M. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, I. M. paskirta ir šiuo metu atliekama arešto bausmė pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį subendrintina dalinio sudėjimo būdu, arešto bausmę keičiant į laivės atėmimo bausmę ir iš dalies pridedant neatliktos bausmės dalį, t. y. 15 laisvės atėmimo dienų, pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.
Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.
Į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, praleistas sulaikyme nuo 2020 m. lapkričio 21 d. 20.40 val. iki 2020 m. lapkričio 23 d. 10.50 val. (2 dienos) ir laikytina, kad I. M. atliko dalį bausmės – 2 laisvės atėmimo dienas (b. l. 75-76, 79-80).
I. M. 2020 m. lapkričio 23 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (b. l. 91-92).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,
nusprendžia:
I. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti I. M. 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, subendrinti I. M. paskirtą bausmę su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir prie paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį neatliktos bausmės pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir paskirti I. M. galutinę subendrintą 4 (keturių) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti I. M. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. lapkričio 21 d. 20.40 val. iki 2020 m. lapkričio 23 d. 10.50 val. (2 dienos) ir laikyti I. M. atlikus dalį bausmės – 2 (dvi) laisvės atėmimo dienas.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus I. M. 2020 m. lapkričio 23 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus. Suimtam asmeniui apskundimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos.
Išaiškintina, jog apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.