Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu Valstybinės darbo inspekcijos atstovas T. V. paaiškino, kad institucija pradėjo tyrimą gavusi pranešimą iš L. U., dėl galimai jo nelegalaus darbo UAB „B.“. Buvo atliktas patikrinimas, apklausti asmenys R. Č., K. C.. P. K. paaiškinime neneigė jo darbinių funkcijų, kad L. U. vaškuodavo lentas. L. sakęs, kad jis kaip ir norėjo dirbti, bet daugiau aplinkybių negalėjo pasakyti, kadangi ji nėra įmonės atsakingas darbuotojas. R. Č. teikdamas paaiškinimą taip pat nurodė, kad L. U. pavaškuodavo lentas, mokėsi apie įmonės teikiamas prekes, į klausimą kas apmokė jį dirbti, tai bendrai visi nurodo, kad jie patys. Iš susirašinėjimo matyti, kad tai nėra draugiškas bendravimas, t. y. aiškiai matyti, kad tariamasi, koks asmuo atvyks, tariamasi kokius apkaustus dėti, buvo ir prašymų kažką padaryti, tai akivaizdu, kad asmuo atlikinėjo darbines funkcijas. Įmonės vadovas iškviestas į VDI neigia tokias darbinių funkcijų vykdymą, nurodė, kad buvo tariamasi dėl darbo, neneigė, tačiau dėl pačių darbinių funkcijų vykdymą, tai neigė. Buvo surašyti du protokolai, t. y. direktoriui A. K. ir antras protokolas taip pat už nelegalų darbą juridiniam asmeniui UAB „B.“. Pats juridinis asmuo yra įvykdęs šį protokolą ir sumokėjęs baudą bei to pačio fakto neginčijo. Dėl darbo laiko, darbo užmokesčio nustatymo, tai pačio susitarimo neneigia nei R. Č., nei K. C., nei pats L. U.. Pačio vadovo prisipažinimo jie neturi bet vadovai kartais vengia sakyti tiesą. Teismai ne kartą pasisakė, kad įmonės vadovas atsako ir atsakingas už įmonės veiklą. Byloje nustatyta, kad A. K. žinojo apie L. U. buvimą patalpose. Jo kaltė įrodyta, asmuo anksčiau nėra baustas. Esant šioms aplinkybėms, Institucijos atstovas prašo skirti sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė Laura Baranauskienė paaiškino, kad apie L. U. buvo žinoma A. K.. Tai įmonė madinga jaunimo tarpe, ir L. U. pats susirado įmonę ir susikūrė lūkestį, kad bus įdarbintas. Tada, kai jis bandė įsidarbinti, fiziškai parduotuvė nedirbo, dėl karantino užsidarė. Aišku, kažkiek žmonių būdavo. Bet, kaip minėjo, kad nebuvo tartasi nei dėl darbo laiko, nei dėl darbo užmokesčio. Galima tik sutikti, kad A. K. nesukontroliavo darbuotojų, nes fiziškai nebūdamas patalpose, nesukontroliavo to, kad darbuotojai neįsileistų kitų, pašalinių asmenų. Dėl to, kad L. U. vaškavo lentas, tai vaškuoti lentas gali ir patys klientai, todėl susiklostė tokia situacija, kad pats vadovas galimai nesukontroliavo tos situacijos, tų patalpų. L. U. vadovas nebuvo matęs, ir pats pamatęs jį kovo mėnesį, pasakė, kad deja, jiems kaip darbuotojas, jis nėra reikalingas. Vėliau dėl ko šitie ginčai prasidėjo, tai L. U. parašė vadovui tokį kaip grasinantį laišką, su šantažu kad „susitinkame prie prokuratūros“, kad sumokėtų kažkiek pinigų, kad nesikreiptų į įstaigas. Neskundė tik dėl finansinių priežasčių. Reikia vadovui užsiimti tiesiogine veikla, o ne bylinėtis. Bendrovei buvo surašyti du protokolai. Dėl pirmo protokolo, tai baudą sumokėjo. O juridinis asmuo neskundė jau minėjo dėl kokių priežasčių. Šioje byloje asmeniškai A. K. traukiamas atsakomybėn. Nėra jokio susirašinėjimo tarp L. U. su A. K., nėra jokių pokalbių su A. K., kad jis būtų pažadėjęs darbo užmokestį, darbo laiką, tai A. K. nedalyvavo santykiuose su L. U., todėl toje vietoje jo neteisėtų veiksmų nėra. Taip, A. K. nesukontroliavo, kas dirbo patalpose, todėl prisiėmė tą baudą, kuri bendrovei buvo paskirta. Tikėtina, kad L. U. buvo tose patalpose, bet net ir pati bendrovė negali atsakyti, kiek dienų jis ten buvo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes atstovė prašo panaikinti protokolus pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, ir bylą nutraukti, o jeigu vis tik būtų nustatyta, kad tokie veiksmai yra, tai veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį, t. y. kad nesukontroliavo savo pavaldume esančių darbuotojų, kurie leido L. U. komunikuoti įmonėje. Tuo atveju, jeigu būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1dalį tai, jo bendrovė gyvuoja nuo 1995 metų, A. K. nei karto nebuvo baustas ar tikrintas, jokių pažeidimų nebuvo, čia tiesiog pirmas kartas, pirma pamoka todėl prašo skirti minimalią nuobaudą.

Žemesnės instancijos teismas

Nors A. K. savo kaltės iš esmės nepripažįsta, tačiau jo kaltė įrodyta byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma. Administracinio nusižengimo protokole išdėstytos visos esminės bylos aplinkybės (b. l. 4). Taip pat A. K. kaltę patvirtina tyrimo veiksmų protokolas (b. l. 13), L. U. rašytinis paaiškinimas (b. l. 9), K. C. paaiškinimas (b. l. 12),A. K. rašytinis paaiškinimas (b. l. 10), VSDFV duomenys apie įdarbintus asmenis (b. l. 8), kita bylos rašytinė medžiaga.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavio administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Šio nusižengimo sudėtis yra blanketinė. Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai, be kita ko, darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 95 straipsnio nuostatas, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbus ir darbo sutarties sudarymą reglamentuojantis DK 42 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, jog darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.