Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, V. A., R. L.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Suinteresuotas asmuo R. L. raštu pateiktu pareiškimu patvirtino, kad su pareiškimu sutinka.

5. Suinteresuotas asmuo V. A. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

6. Iš S. A. medicininio mirties liudijimo, santuokos liudijimo, Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad S. A. mirė (duomenys neskelbtini), būdama santuokoje su A. A., su kuriuo susituokė (duomenys neskelbtini), S. A. sutuoktinis A. A. mirė (duomenys neskelbtini) d., S. A. vaikai – R. L., B. B. (mirusi (duomenys neskelbtini)), V. M. ir V. A.. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas patvirtina, kad sutuoktiniai S. A. ir A. A. santuokos metu, t. y. 1991 m., įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad palikėja S. A. testamento nebuvo sudariusi, jos palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų registre nėra įregistruotų. Iš įrašų medicininiuose mirties liudijimuose matyti, kad abiejų sutuoktinių - S. A. ir A. A. - gyvenamoji vieta jų mirties momentu buvo (duomenys neskelbtini).

7. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87 straipsnis). Iš įrašų nekilnojamojo turto registre matyti, kad S. A. ir A. A. santuokos metu įgyto turto teisinis rėžimas nepasikeitęs, jis padalintas tarp sutuoktinių nebuvo, įrašų apie bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigą, mirus vienam iš sutuoktinių, nėra.

8. Paveldėjimo teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas. S. A., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintas civilinis kodeksas. Šio kodekso 587 straipsnyje buvo nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko. Palikimo atsiradimo momentu galiojusio civilinio kodekso 573 straipsnyje buvo numatyta, kad paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai yra mirusiojo vaikai, sutuoktinis ir tėvai.

9. A. A. – mirusios S. A. sutuoktinis. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po S. A. mirties įstatyminiai įpėdiniai, t. y. mirusiojo vaikai ir sutuoktinis, įstatymo nustatyta tvarka paveldėti jos turto iki šiol nesikreipė, pareiškimo notarui nepateikė. Duomenų, kad A. A. būtų atsisakęs sutuoktinės palikimo, kiti pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai – mirusios vaikai – pretenduotų į motinos palikimą, nėra.

10. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis būstas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą būste po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą jame, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat būsto priežiūrą, prievolių, susijusių su būstu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. A. po savo sutuoktinės S. A. mirties priėmė jos palikimą aktyviais veiksmais – toliau gyvendamas bute, kurį sutuoktiniai įsigijo santuokos metu, naudodamasi visu bendrai užgyventu turtu (namų apyvokos, buities daiktais, baldais), prižiūrėdamas, tvarkydamas ir mokėdamas mokesčius už turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė abiem sutuoktiniams, t. y. su paveldimu turtu elgdamasi kaip savininkas ir palikimą priimdamas faktiškai pradėdamas jį valdyti. Palikėją S. A. pergyvenusio sutuoktinio veiksmais išreikštai valiai kiti įstatyminiai įpėdiniai neprieštaravo, mirusios palikėjos vaikai dėl motinos turto dalies paveldėjimo nesikreipė, neprieštaravo, kad motinos palikimą priimtų jos sutuoktinis A. A.. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. A. mirties jos palikimą priėmė ją pergyvenęs sutuoktinis A. A..

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, todėl pareiškimą patenkinus, pareiškėjos patirtos išlaidos nepriteistinos. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), šioje byloje nesusidarė, todėl tokios išlaidos iš pareiškėjos valstybei taip pat nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.