- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-04
- Bylos Nr.
- I1-659-426/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02195-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- K. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. M. (toliau – ir pareiškėjas) skunde teismo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, (toliau – ir Lukiškių TI-K, po reorganizacijos atsakovės atstovas Vilniaus pataisos namai, toliau – Vilniaus PN) 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2).
Pareiškėjas teigia, kad bausmę atliko nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. birželio 12 d. 2019 m. balandžio 11 d. atvykęs į Lukiškių TI-K buvo patalpintas į karantino kamerą, kurioje negalėjo išsivirti arbatos, užsiplikyti košių ar sriubos, nes nebuvo virdulio.
Taip pat nurodo, kad 2019 m. balandžio 11–12 d. nuo 6.00 val. ryto buvo paimta patalynė ir grąžinta tik 22.00 val. Tai vertino kaip atsakovo neteisėtus veiksmus, prilygino kankinimui ir orumo žeminimui. Jis neturėjo galimybės dieną miegoti. Pabrėžia, kad draudimas dienos metu turėti patalynę kamerose pažeidžia ir elementarų žmogiškumą, privataus gyvenimo gerbimą.
Nurodo, kad jam buvo draudžiama rūkyti kameroje, tai galėdavo daryti tik pasivaikščiojimo kiemelyje, t. y. 1 val. ir tai jis vertino kaip kankinimą, nes rūko 15 metų.
Aiškina, kad jam nebuvo išduotas radijo imtuvas, nors teisės normos nedraudžia pačiai įstaigai drausmės grupėje laikomiems asmenims išduoti elektros prietaisus. Pažymi, kad radijo imtuvas ir radijo taškas nėra tapatūs įrenginiai. Jis teigia, kad radijo taškas veikė netinkamai, per jį transliuojamos tik penkios radijo stotys.
Nurodo, kad jo skundus administracija labai retai užregistruodavo. Tik kelis kartus užregistruotus skundus pasirašė. Be to, su skundais kreipėsi ir į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių.
Pažymi, kad dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų sutriko miegas, raminamuosius vaistus vartojo, jautė emocinę įtampą, depresiją, patyrė nepatogumus, pažeminimą. Prašo priteisit neturinę žalą 5 000 Eur.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad administracija pažeidimų nešalina. Nėra galimybių išsivirti arbatos, pareigūnai atsakydavo, jog nepriklauso. Dėl pareigūnų elgesio patyrė depresiją. Į Kalėjimų departamentą nesikreipė.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Vilniaus PN su pareiškėjo skundu nesutinka, tvirtina, kad keliami reikalavimai yra nepagrįsti.
Atsiliepime (b. l. 13–17) nurodo, jog K. M. 2019 m. balandžio 11 d. atvyko iš Alytaus PN ir buvo laikomas gyvenamosiose kamerose Nr. 109, 274, 346, 326, 346. 2019 m. birželio 20 d. išvyko į Alytaus pataisos namus. Prie atsiliepimo pridėti gyvenamųjų kamerų išrašai, iš kurių matyti jo judėjimas, laikymo įstaigoje laikotarpiai bei kameros, kuriose jis buvo laikomas.
Atsakovės atstovas aiškina, kad Lukiškių TI-K buvo specifinė įstaiga, apjungianti ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą, o taip pat atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Administracija negalėjo įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą neturėjo teisinio pagrindo.
Pažymi, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras buvo laikomasi LR Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, skirstant asmenis į kameras buvo laikomasi ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 straipsnyje numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.
Dėl virdulio išdavimo į kameras atsakovės atstovas paaiškina, kad, vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi norma, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo”, Vilniaus PN elektriniais virduliais aprūpinamos kalėjimų ir areštinių kameros. Elektriniai virduliai buvo išduoti į visas gyvenamąsias kameras, kuriose nuteistieji atliko nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas.
Dėl radijo taškų pažymi, kad visose kalinimo įstaigos gyvenamosiose kamerose buvo įrengti radijo taškai. Informavo, kad Vilniaus PN darbuotojai neturi įtakos per radijo tašką atsiradusiems traškesiams tiesioginės transliacijos metu.
Dėl minkštojo inventoriaus (čiužinių) paėmimo nurodo, jog vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – PĮVTT), 220 punktu, patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Tai reiškia, kad į kamerų tipo patalpas perkelti nuteistieji patalynę gali turėti tik miegui skirtu laiku.
Vilniaus PN kamerų tipo patalpose laikomi nuteistieji patalynę laikė specialiai tam įrengtose spintose. Čiužinį ir patalynę nuteistieji gaudavo miegui skirtam laikui. Atkreipia dėmesį, jog teisės aktuose, reglamentuojančiuose pataisos įstaigų veiklą, nenustatyti reikalavimai patalynės surinkimo ir išdavimo eigai, atsakovės atstovo pareigūnai, pasibaigus miegui skirtam laikui paimdami iš nuteistųjų patalynę nuo 6 val., vykdo teisės aktų reikalavimus, todėl nuteistųjų teisės nebuvo nepažeidžiamos.
Pažymi, kad įstaigos administracija, gavusi nuteistųjų ir suimtųjų prašymus pakeisti jiems išduotą minkštą inventorių, juos patenkindavo.
Nurodo, kad Sveikatos priežiūros tarnyba pildo kiekvieno nuteistojo asmens sveikatos istoriją (medicininės apskaitos forma Nr.025/a-p), į kurią įrašo sveikatos patikrinimų duomenis, kitą informaciją, taip pat įdeda kitus medicininės apskaitos dokumentus.
Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.
K. M. reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atsakovės atstovas traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita. Kalinimo įstaiga daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Atsiliepimas
Teismo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad bylą nagrinėjant teismo posėdyje nedalyvaus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašo priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri, jo nuomone, kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. birželio 12 d. Taigi, byloje vertinamas būtent šis laikotarpis dėl visų pareiškėjo nurodytų pažeidimų.
Remiantis Vilniaus PN pateiktais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. birželio 20 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kameros Nr. 331, 294, 109, 274, 346, 326 (b. l. 37). Pareiškėjas šių duomenų neginčijo.
Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo išduotas arbatinukas.
Lukiškių TI-K nurodo, kad visiems asmenims į gyvenamąsias kameras, kuriose nuteistieji buvo perkelti atlikti nuobaudą į kamerų tipo patalpas, buvo išduoti arbatinukai. Pateikė duomenis, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 15 d. buvo apgyvendintas kameroje Nr. 331, virdulys į šią kamerą buvo išduotas 2019 m. vasario 15 d. (b. l. 39). Ta aplinkybė, kad ne pareiškėjui, o kitam asmeniui buvo išduotas virdulys į tą pačią kamerą, nepažeidžia jo teisių. Jokių kitų duomenų, kad pareiškėjas tuo metu su prašymais būtų kreipęsis į administraciją, byloje nėra. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjas galėjo teikti prašymus (skundus) ir atitinkamai skųsti priimtus įsakymus. Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K šios pareiškėjo teisės nepažeidė.
Taip pat pareiškėjas teigia, kad kameros buvo įrengti tik radijo taškai, bet jam neišdavė radijo prietaisų. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Vilniaus PN gyvenamosiose kamerose buvo įrengti radijo taškai. Pareiškėjas teikė skundą administracijai būtent dėl netinkamos kokybės radijo taškų (b. l. 58). Skunde nenurodė argumentų dėl radijo prietaiso išdavimo, t. y. kada jis kreipėsi, o Vilniaus PN atsisakė išduoti. Byloje nėra jokių duomenų dėl pareiškėjo prašymų išduoti radijo prietaisą ir kad Lukiškių TI-K būtų atsisakęs jį išduoti. Pareiškėjas šių aplinkybių nedetalizavo.
Be to, pareiškėjo nurodomi faktai, kad jis tik vieną valandą per parą galėjo rūkyti, negali būti vertinami kaip jo teisių pažeidimas. Lukiškių TI-K neturėjo pareigos užtikrinti jo asmeninių poreikių ir sudaryti išskirtinių sąlygų rūkyti. Pareiškėjo subjektyvus vertinimas nepagrindžia kalinimo įstaigos neteisėtų veiksmų.
Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 ,,Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (įsigaliojo 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015) 7 punkte taip pat įtvirtintas draudimas rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Taigi, kaip pareiškėjas nurodo, kad jis galėjo rūkyti tik įrengtose vietose rūkymui, rodo, kad atsakovas laikėsi teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjo teisių nepažeidė.
Pareiškėjas skundžiasi, kad Lukiškių TI-K pažeidė jo teises, paimant patalynę dienos metu.
Vadovaujantis PĮVVT 220 punktu, patalynė (t. y. čiužiniai, pagalvės ir antklodės) į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Taigi, Lukiškių TI-K veiksmai, kad į kamerų tipo patalpas perkelti nuteistieji patalynę gali turėti tik miegui skirtu laiku, yra teisėti. Šias aplinkybes Lukiškių TI-K nurodė ir pranešime teismui. Pareiškėjas šioje byloje nekėlė ginčo, kad netinkamos kokybės patalynė buvo išduota. Prašymų išduoti naują patalynę nėra pateikta. Pareiškėjas laikė neteisėtais Lukiškių TI-K veiksmus dienos paimti patalynę. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad kalinimo įstaigos veiksmai buvo teisėti. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad nuteistųjų patalynė buvo saugoma atskirose švariose uždarose spintelėse (b. l. 23). Lietuvos higienos normos HN 134:2015 41 punkte nustatyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Be to, patikrinimo akte užfiksuota, kad išduoti čiužiniai buvo švarūs ir tinkami naudoti, dezinfekuojami dezinfekavimo kamerose (b. l. 30–31).
Pareiškėjo argumentai, kad jo skundai nebuvo registruojami, yra itin abstraktūs. Jis nenurodė, kada ir kokio skundo ar prašymo negalėjo pateikti administracijai ar kitai įstaigai. Byloje esanti medžiaga rodo, kad pareiškėjas teikė skundus, prašymus. Be to, Vilniaus PN pateikti duomenys, kad pareiškėjo, kaip ir kitų laikomų asmenų, prašymai, skundai buvo registruojami ir perduodami asmeniškai pačiam pareiškėjui dalyvaujant (b. l. 51). Teismas neturi pagrindo abejoti Vilniaus PN pateiktais duomenimis. Taip pat ir argumentai, kad pareigūnai elgėsi netinkami, yra abstraktūs. Atsiliepime nuryta, kad pareigūnai su asmenimis bendrauja laikydamiesi etikos reikalavimų. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareigūnai su pareiškėju bendravo taip pat, kaip ir su kitas laikomais asmenimis. Tai, kad pareiškėjas lankėsi pas psichiatrą, savaime nepagrindžia, jog būtent dėl skunde nurodytų priežasčių jam pablogėjo sveikata. Tokių duomenų Asmens sveikatos istorijoje nėra užfiksuota, o pareiškėjas šių argumentų nedetalizavo. Taigi, nurodyti faktai nelaikytini pagrįstais.
Teismo vertinimu, visuma nustatytų aplinkybių patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas tinkamomis sąlygomis. Vilniaus PN į jo teiktus prašymus, skundus reagavo ir tai, kad galimai pareiškėjo netenkino atsakymai, negali būti vertinama, jog buvo pažeisto jo teisės. Duomenų, jog pareiškėjas teiktus atsakymus būtų skundęs, byloje nėra.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.
Teismas, nenustatęs neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, t. y. vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, pareiškėjo skundą atmeta kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės sąlygų vertinimas būtų teisiškai nereikšmingas, nes, kaip minėta, civilinei atsakomybei kilti būtina nustatyti visumą CK 6.246–6.249 straipsniuose nurodytų sąlygų.
Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo K. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.