Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-08-22 · Civilinė byla Nr. 2S-637-357/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-22
Bylos Nr.
2S-637-357/2017
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-10344-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Suinteresuotas asmuo
M. M., R. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-637-357/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-10344-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.6.1.1.3; 3.2.3.6.1.2.4; 3.5.18; 3.3.2.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 22 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens M. M. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės R. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. M., M. M. dėl skolininko turto dalies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja antstolė R. A. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad skolininkui R. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinės M. M. gaunamų pajamų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi pareiškimą tenkino, nustatė, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) R. M. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės M. M. gaunamų pajamų.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju teismui nėra pateikta įrodymų, kad M. M. ir R. M. santuoka nutraukta, jų turtas būtų padalintas, nenustatyti ir kiti CK 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str.), įskaitant ir pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Suinteresuotas asmuo M. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir sustabdyti bylą, kol bus išnagrinėta civilinė byla dėl R. M. ir M. M. santuokos nutraukimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Šiaulių apylinkės teismui pateiktas apeliantės M. M. ieškinys atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo ginčo teisenos tvarka, todėl yra pagrindas stabdyti civilinę bylą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

4.2. Radviliškio rajono apylinkės teismui sprendžiant dėl pareiškėjos antstolės R. A. pateikto reikalavimo pagrįstumo, teismas neturėjo pagrindo reikalavimo netenkinti. Teismui nebuvo pateikti duomenys apie pateiktus procesinius dokumentus teismui dėl santuokos tarp skolininko ir jo sutuoktinės nutraukimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. Nagrinėjamu atveju antstolė R. A. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 86,00 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko R. M. išieškotojos antstolės R. A. naudai. 2017 m. balandžio 11 d. priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. M. sutuoktinės M. M. gaunamų pajamų ir šių pajamų arešto. Pareiškėja antstolė R. A. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad skolininkui R. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinės M. M. gaunamų pajamų. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą tenkino.

7. Pareiškėja antstolė R. A. pareiškimą teismui teikė laikydamasi CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas pagal CPK 667 straipsnio nuostatas pagrįstai nustatė skolininko turto dalį bendrame turte, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas.

8. Teismas pažymi, kad byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus suinteresuotiems asmenims, suteikiant visiems proceso dalyviams galimybę raštu teikti paaiškinimus dėl pareikšto prašymo. Šiuo atveju apeliantė, kuri buvo tinkamai informuota apie bylą, neginčijo įstatyme nustatytos santuokos metu įgyto turto bendrumo prezumpcijos, nagrinėjant bylą prieštaravimų dėl pateikto pareiškimo nereiškė.

9. Kai sutuoktiniai (bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviai), laikydamiesi įstatymų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą ir turto padalijimą bei kreditorių teises turto padalijimo byloje, siekia operatyviai ir nepažeidžiant įstatymo nuostatų pasidalyti santuokinį turtą, teismas gali spęsti dėl šios bylos pirmesnio nagrinėjimo, o kitos sustabdymo ir pan. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina, kad bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012).

10. Apeliantė prašymą stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą grindžia esminiu argumentu, jog yra nagrinėjama santuokos nutraukimo byla. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės, ieškinys dėl santuokos nutraukimo pateiktas teismui tik 2017 m. gegužės 26 d., t.y. po skundžiamos nutarties priėmimo. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu nutraukta pareiškėjų R. M. ir M. M. santuoka bendru sutuoktinių sutikimu, patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.5. punktu šalys susitarė, kad po santuokos nutraukimo asmeninius kreditorinius įsipareigojimus, antstolių vykdomus priverstine tvarka vykdys pareiškėjas R. M.. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai, po skundžiamos nutarties priėmimo teikdami teismui prašymą nutraukti santuoką, nesiekė teisiškai operatyviai išspręsti šio klausimo. Kadangi suinteresuoto asmens (skolininko) R. M. ir apeliantės M. M. santuoka nutraukta, nėra pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimo.

11. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Bartašienė