- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-04
- Bylos Nr.
- e2YT-34125-905/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27427-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Abramovičius
- Pareiškėjas
- O. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika, J. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal pareiškėjos O. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja valstybės įmonė Turto bankas, J. P. (J. P.).
Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo tėvo M. P. (M. P.), mirusio 2011 m. rugpjūčio 5 d., mirties, priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti. Pareiškėja nurodė, kad ji po tėvo mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau turtą paveldėjo pradėjusi šį turtą valdyti faktiškai, nes gyveno ir naudojosi tėvui priklausiusia namo dalimi, šį turtą prižiūrėjo, pasiliko tėvui priklaususius asmeninius daiktus.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja VĮ Turto bankas, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo J. P. per teismo nustatytą laiką atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Teismo vertinimu, byloje pateikta pakankamai duomenų tam, kad byla galėtų būti išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Iš pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjos tėvas M. P. mirė 2011 m. rugpjūčio 5 d. (b. l. 3, 4, 5). Pareiškėjos motina ir M. P. sutuoktinė I. S. Piščako mirė 2017 m. gegužės 19 d. (e. b. l. 2). Iš 2017 m. rugsėjo 4 d. išrašo iš Testamentų registro matyti, kad Testamentų registre neįregistruota M. P. palikimo priėmimo faktų. Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 31 d.) įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad ji po savo tėvo M. P. mirties (2011 m. rugpjūčio 5 d.) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjusi turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė tėvui priklausiusią namo ir ūkinių pastatų (duomenys neskelbtini), dalį. Šią aplinkybę patvirtina duomenys iš Gyventojų registro (CPK 179 straipsnio 3 dalis), iš kurių matyti, kad šį namą pareiškėja nurodo kaip savo gyvenamąją vietą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po M. P. mirties jo palikimą būtų priėmę kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. M. P. sūnus J. P. neginčijo pareiškėjos argumentų ir nurodytų aplinkybių (CPK 12, 178 straipsnis). Šių aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėja po savo tėvo M. P. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą (visą ar bent jo dalį) valdyti, todėl laikoma priėmusi visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kaip M. P. įpėdinė, neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji po tėvo M. P. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė Marjano |Piščako (M. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2011 m. rugpjūčio 5 d., palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.