- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-19
- Bylos Nr.
- N-444-477-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarties N. M. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius N. M. 2007 m. rugpjūčio 3 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad ji, būdama (duomenys neskelbtini) direktore, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kadangi esant darbo sutarties požymiams savo vadovaujamos įmonės (duomenys neskelbtini) statybos objekte Saltoniškių g. 2, Vilnius, be darbo sutarties ir neturint verslo liudijimo nuo 2007 m. birželio 25 d. iki 2007 m. liepos 10 d. leido dirbti J. Š. . Protokole nurodyta, kad 2007 m. liepos 19 d. buvo gautas J. Š. prašymas dėl nelegalaus darbo (duomenys neskelbtini), kurioje jis minėtu laikotarpiu dirbo plytelių klojėju ir atliko kitus darbus, dėl darbo sąlygų tarėsi su įmonės direktore N. M. ir statybos darbų vadovu A. L. , su kuriais susitarė dėl darbo sąlygų, darbo užmokesčio, pradėjus darbą jam buvo išmokėtas 300 litų avansas, o už kitus darbus užmokestis jam nebuvo sumokėtas. Apie tai, kad jis minėtame objekte dirbo plytelių klojėju, raštu patvirtino UAB „Armesta“ darbuotojai, vykdę darbus tuo pačiu adresu – P. M. (P. M. ) ir V. M. . Vadovaujantis surinktais duomenimis, nurodyta, kad N. M. , būdama darbdavio atstove, tai yra turėdama pareigas ir atsakomybę už pareigų nevykdymą, bei žinodama, kad jos vadovaujamoje įmonėje J. Š. nuo 2007 m. birželio 25 d. iki 2007 m. liepos 10 d. dirba be darbo sutarties, ir nesiimdama jokių priemonių darbo teisiniams santykiams įteisinti, sąmoningai leido, kad jis įmonėje dirbtų nelegaliai, tuo pažeisdama Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo protokolą, surašytą N. M. , ir prie jo pridėtus dokumentus grąžino Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai. Teismas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 260 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos jis privalėjo protokole užfiksuoti visas žinias, būtinas bylai išspręsti. Teismas nurodė, kad prie protokolo nepateikta duomenų apie tai, kad (duomenys neskelbtini) direktore yra išrinkta ar paskirta N. M. , nepateikta duomenų, kad ji įgaliota pasirašyti darbo sutartis, yra konkrečiai atsakinga už darbo sutarčių sudarymą su darbuotojais, nepateikta jos pareigybinė instrukcija. Taip pat nepateiktas įmonės registravimo pažymėjimas, visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kuriame būtų matyti, kad ji išrinkta bendrovės direktore, nepateikti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai ir kiti įmonės vidaus dokumentai, kurie leistų nustatyti faktinius darbo sutarties santykius (ar asmens darbas fiksuojamas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, ar mokamos atitinkamos įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondą, ar buvo protokole nurodytų asmenų rašytiniai prašymai priimti į darbą ir pan.), nėra duomenų apie išmokėtą darbo užmokestį, darbuotojų darbo grafiką. Iš J. Š. paaiškinimo matyti, kad jis dėl įdarbinimo bendravo su (duomenys neskelbtini) statybos darbų vadovu A. L. , tačiau jo paaiškinimo nėra, be to, nėra duomenų, ar liudytojai V. M. ir P. M. nuo 2007 m. birželio 25 d. iki 2007 m. liepos 1 d. dirbo UAB „Armesta“. Nepateiktos leidimų išdavimo taisyklės patekimui į (duomenys neskelbtini) statybos objektų teritoriją, patekusių asmenų sąrašai, J. Š. 2007 m. liepos 16 d. prašymo kopija nepatvirtinta atsakingo asmens.
Teismas konstatavo, kad N. M. pareikštas kaltinimas nėra aiškus, negalima nustatyti pažeidimo sudėties, būdo ir pažeidimo sudėtį kvalifikuojančių aplinkybių (ATPK 280 straipsnio 2 dalis), todėl bylai turint akivaizdžių trūkumų, medžiagą grąžino protokolą surašiusiam pareigūnui tinkamam paruošimui.
II.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius (toliau – ir apeliantas) padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti teismui iš naujo. Apeliantas nurodo, kad teismui pateiktame administracinio teisės pažeidimo protokole visi duomenys, būtini bylai išspręsti, yra užfiksuoti. Teismas nurodė, kad nėra pateikta duomenų apie tai, kad N. M. išrinkta (duomenys neskelbtini) direktore, jos pareiginė instrukcija, įmonės registravimo pažymėjimas ir kiti dokumentai, tačiau aplinkybę, kad ji yra nurodytos įmonės direktorė, patvirtina darbo sutarčių registravimo žurnale esantys duomenys apie darbdavio vardą ir pavardę. Teismas nutartyje taip pat nurodė pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo grafiką ir pan., tačiau tokių dokumentų nėra, kadangi asmuo dirbo nesudaręs darbo sutarties, o darbdavys, esant teisiškai neįformintiems darbo santykiams, jokių dokumentų, susijusių su darbo santykiais, nepildė ir negalėjo pildyti. Be to, paimti A. L. paaiškinimo nėra galimybės, kadangi jis, kaip paaiškino N. M. , (duomenys neskelbtini) dirbo iki 2007 m. birželio 14 d., nėra Lietuvos pilietis ir jo gyvenamoji vieta nėra žinoma. Apelianto nuomone, šiai bylai teisingai išspręsti nėra reikšmingas faktas, ar liudytojais apklausti V. M. ir P. M. dirba tam tikroje įmonėje, o atsisakius vertinti jų pirminius įrodymus (raštiškus paaiškinimus), jie gali būti kviečiami liudytojais. Taip pat aplinkybė, kad J. Š. prašymo kopija nėra patvirtinta atsakingo asmens, nėra esminis trūkumas (jis jau pašalintas), dėl kurio negalima būtų nagrinėti bylos. Dėl išdėstytų aplinkybių administracinio teisės pažeidimo protokolas, surašytas N. M. , iš esmės atitinka ATPK 260 straipsnio reikalavimus, ir visos faktinės aplinkybės, kurios arba patvirtina N. M. kaltę pažeidus Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, arba ją paneigia, turėjo būti nagrinėjamos teismo posėdyje. Taip pat pažymėjo, kad teismas pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalį kaip bylą nagrinėjantis organas taip pat turi teisę rinkti įrodymus.
Atsiliepimas
N. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ATPK 248 straipsnyje yra nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tuo tarpu esant teismo nutartyje nurodytiems trūkumams, nagrinėjant bylą būtų pažeisti nurodyti įstatymo reikalavimai arba pats procesas užsitęstų. Valstybinei darbo inspekcijai, kaip valstybės institucijai, kontroliuojančiai įstatymų taikymą, turi būti taikomas didesnio atidumo reikalavimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas.Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai, padaręs išvadą, jog N. M. pareikštas kaltinimas nėra aiškus, negalima nustatyti pažeidimo esmės, būdo ir pažeidimo sudėtį kvalifikuojančių aplinkybių (ATPK 280 straipsnio 2 dalis), o administracinio teisės pažeidimo byla turi akivaizdžių trūkumų. Taigi nagrinėjamu atveju analizuotina, ar perduotoje apylinkės teismui nagrinėti administracinio teisės pažeidimo byloje, iškeltoje N. M. dėl pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymo, yra nustatyti esminiai administracinio teisės pažeidimo protokolo ar medžiagos trūkumai. Kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra ypatingą reikšmę turintis procesinis dokumentas, kuriame yra formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat jame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės bei žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Kartu administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 251-252, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 9, p. 31-40). ATPK 260 straipsnio 1 dalis nurodo būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti. Pažeidus nurodytas nuostatas ir neaiškiai suformulavus kaltinimą asmeniui, akivaizdu, jog būtų pažeista administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą.Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas nesilaikė ATPK 260 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos protokole turėjo užfiksuoti visas žinias, būtinas bylai išnagrinėti, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog ši teismo išvada yra nemotyvuota. Įvertinus protokolo turinį sutiktina su apelianto argumentu, jog nurodytų reikalavimų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo laikytasi, kadangi protokole užfiksuoti visi duomenys, kuriuos reikalauja nurodyti minėtas ATPK 260 straipsnis – protokole nurodytos visos žinios apie traukiamą atsakomybėn asmenį, pažeidimo padarymo vieta ir konkretus laikas, nurodyti liudytojai ir jų gyvenamosios vietos, o iš protokolo turinio yra visiškai aiškus kaltinimo N. M. turinys. Taigi pagrindo teigti, jog protokolas yra su esminiais trūkumais, nėra.Tačiau iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismo nustatyti ir nutartyje išvardinti administracinio teisės pažeidimo bylos trūkumai iš esmės yra susiję su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos surinktais įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje, o būtent – nėra įrodymų, kad N. M. yra (duomenys neskelbtini) direktorė, kad ji įgaliota pasirašyti darbo sutartis, nepateiktas įmonės registracijos pažymėjimas, taip pat nepateikti įmonės buhalterinės apskaitos ir kiti įmonės vidaus dokumentai, kurie leistų nustatyti faktinius darbo sutarties santykius, nėra A. L. paaiškinimo bei jo pareiginės instrukcijos, nėra duomenų, ar liudytojai V. M. ir P. M. nurodytu metu dirbo UAB „Armesta“, nėra pateiktos leidimų išdavimo taisyklės patekimui į (duomenys neskelbtini) statybų teritoriją, patekusių asmenų sąrašai bei pateikta nepatvirtinta J. Š. prašymo dėl patikrinimo kopija. ATPK 248 straipsnyje nustatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai – laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus ir kiti – yra keliami ne tik asmenims, įgaliotiems surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, bet ir administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems organams. ATPK 256 straipsnio, reglamentuojančio įrodymus administracinių teisės pažeidimų bylose, 3 dalis nustato, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi įvertinus nurodytas nuostatas, numatančias pakankamai aktyvų bylą nagrinėjančio organo (pareigūno), o nagrinėjamu atveju – apylinkės teismo – vaidmenį administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo procese, darytina išvada, jog administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga protokolą surašiusiai institucijai turėtų būti grąžinama tik tais atvejais, kai pateikta medžiaga turi akivaizdžių trūkumų, dėl kurių negalima nustatyti pažeidimo esmės – pažeidimo padarymo vietos, laiko, būdo, pažeidimą padariusio subjekto, pažeidimo sudėtį kvalifikuojančių aplinkybių ir kitų esminių aplinkybių, kadangi tokiu atveju dėl nustatytų bylos medžiagos trūkumų būtų iš esmės pažeista asmens teisė į gynybą. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nors pripažintina, jog administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga turi tam tikrų trūkumų, tačiau šie trūkumai nėra esminiai, dėl kurių, kaip nurodė teismas skundžiamoje nutartyje, negalima nustatyti pažeidimo esmės, būdo ir pažeidimą kvalifikuojančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nėra pateikti įrodymai, kad N. M. yra (duomenys neskelbtini) direktorė bei kad ji įgaliota pasirašyti darbo sutartis. Tačiau kaip nurodė apeliantas bei patvirtina byloje esantys įrodymai, N. M. kaip darbdavys nurodyta (duomenys neskelbtini) darbo sutarčių registravimo žurnalo. Taigi pripažintina, jog šis įrodymas, atsižvelgiant ir į J. Š. paaiškinimus, leido padaryti išvadą, jog ji gali būti tinkamas nurodyto pažeidimo subjektas. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog esant ginčui dėl nurodytos aplinkybės, teismas, atsižvelgiant į jau minėtas teisės aktų nuostatas, turi teisę bei kartu pareigą rinkti naujus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius ginčytinas aplinkybes. Teismo nurodyti bylos medžiagos trūkumai – kad nepateikti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai ir kiti įmonės vidaus dokumentai, kurie leistų nustatyti faktinius darbo sutarties santykius, leidimų patekimui į objektų teritoriją išdavimo taisyklės – taip pat nepripažintini esminiais, dėl kurių byla galėtų būti grąžinama, ir kurie negalėtų būti teismo ištaisyti. Kaip paaiškino apeliantas, galimybės paimti A. L. paaiškinimo nėra. Tuo tarpu dėl paminėto trūkumo, jog nepateikti įrodymai, kad liudytojai V. M. ir P. M. nurodytu laiku dirbo UAB „Armesta“, pastebėtina, jog nėra jokio pagrindo šioje bylos stadijoje šios aplinkybės įrodymų buvimo klausimo pripažinti esminiu. Kartu sutiktina su apeliantu, jog esant abejonėms dėl minėtų asmenų paaiškinimų, jie gali ir turi būti šaukiami liudytojais bei apklausti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu proceso įstatymų nustatyta tvarka. Esminiu trūkumu nelaikytina ir tai, jog J. Š. prašymo kopija nebuvo patvirtinta atsakingo asmens, tuo labiau, kad šis trūkumas jau pašalintas.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo protokolą, surašytą N. M. atžvilgiu, bei bylos medžiagą grąžino Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai tinkamam paruošimui nesant tam pakankamo pagrindo. Todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutartis naikintina ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nuta r i a:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.