Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

1.1. Pareiškėjai nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Žemės sklypas). Šiame Žemės sklype stovi gyvenamasis namas, priklausantis Pareiškėjams (toliau ir – Gyvenamasis namas). Pareiškėjai taip pat nuosavybės teise valdo greta esantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

1.2. Privažiavimas iki Pareiškėjų valdomo Žemės sklypo ir Gyvenamojo namo transporto priemonėmis yra sudėtingas dėl itin prastos Kazio Puidos g. būklės. Siekiant išspręsti susisiekimo problemą, Pareiškėjai kreipėsi į Kazio Puidos g. savininką – Šakių r. sav. Lekėčių seniūniją. Pareiškėjams buvo išaiškinta, jog Lekėčių seniūnijos planuose nėra numatytas Kazio Puidos g. atnaujinimas/rekonstrukcija. Pareiškėjams buvo pasiūlyta kreiptis į AB „Via Lietuva“ su prašymu įsirengti nuovažą savo lėšomis nuo rajoninio kelio Nr. 1931 Rupinai-Jadagoniai-Pavilkijys-Kriūkiai.

Argumentai

1.9. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAĮ) 3 str. 5 p. įtvirtintas išsamumo principas. Skundžiamas atsakovės atsakymas yra nemotyvuotas ir neišsamus. Atsakovė atsakymuose į Pareiškėjų prašymus nuosekliai laikėsi pozicijos, jog neva patekimas į Pareiškėjų Žemės sklypą yra galimas vietinės reikšmės kelių ir gatvių tinklu. Tokios pačios pozicijos atsakovė laikėsi ir Skundžiamame atsakyme, nurodydama, jog neva Pareiškėjų naujai nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti ankstesnių atsakymų pagrįstumu. Pareiškėjų manymu, Skundžiamas atsakymas stokoja išsamumo. Pareiškėjams nėra aišku, kokį konkrečiai vietinės reikšmės kelių ir gatvių tinklą atsakovė turi omenyje nurodydama, jog patekimas į Pareiškėjų Žemės sklypą egzistuoja. Be to, nors Pareiškėjai paskutiniu kreipimusi į atsakovę pateikė Lekėčių seniūnijos raštišką patvirtinimą dėl itin blogos Kazio Puidos g. būklės (gatvė yra nepravažiuojama), tačiau atsakovė Skundžiamame atsakyme apsiribojo tik atsakymu, jog neva šios aplinkybės nekeičia jų ankstesniuose raštuose nurodytos pozicijos. Pareiškėjams kyla klausimas, ar atsakovė atsižvelgė į Lekėčių seniūnijos raštą, ar Lekėčių seniūnijos rašte minima Kazio Puidos g. įeina į kelių tinklą, kurį atsakovė mini kaip galimą privažiavimą prie Pareiškėjų Žemės sklypo, ar atsakovė faktiškai įvertino Kazio Puidos g. būklę, ar, atsakovės manymu, Kazio Puidos g. yra tinkama motorinių transporto priemonių eismui kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos kelių įstatyme (toliau ir – KĮ) ir kituose kelius reglamentuojančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose. Be to, jeigu atsakovė visgi sutinka su akivaizdžia aplinkybe, jog šiuo metu Kazio Puidos g. neatitinka keliams numatytų įstatymo reikalavimų, tuomet Pareiškėjams kyla klausimas, kokį situacijos sprendimo variantą atsakovė Pareiškėjams siūlo. Skundžiamame atsakyme nėra argumentuotai pasisakoma dėl šių esminių prašymo aplinkybių.

1.10. VAĮ 5 d. 7 p. numatyta, jog administraciniame sprendime privalo būti nurodoma administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką. Atsakovė Skundžiamame atsakyme nenurodė jo apskundimo tvarkos. Taigi, atsakovės Skundžiamas atsakymas neatitinka VAĮ keliamų reikalavimų.

1.11. Atsakovė Skundžiamame atsakyme išsamiai nepasisakė apie tai, kaip ir kokiu būdu Pareiškėjai neva turi galimybę patekti į jiems priklausantį Žemės sklypą su Gyvenamuoju namu. Atsakovė tik apsiribojo atsakymu, jog neva patekimas galimas vietiniu gatvių ir kelių tinklu. Pareiškėjams belieka preziumuoti, jog atsakovė, rašydama apie privažiavimą prie Pareiškėjų Gyvenamojo namo, turi omenyje vietinės reikšmės kelią - Kazio Puidos g.

1.12. Gyvenvietės žemėlapio schemoje raudonai pažymėti du keliai, kuriais Pareiškėjams teoriškai egzistuoja galimybė patekti į jų valdomą Žemės sklypą ir Gyvenamąjį namą. Pirmasis kelias yra Kazio Puidos g., plane pažymėtas 1 numeriu. Ši gatvė yra Šakių r. savivaldybės nuosavybė. Kaip galima matyti iš pridedamų nuotraukų, dalis šios gatvės susidaro tiesiog iš automobiliais pravažinėtų lauko provėžų. Dalis Kazio Puidos g. yra asfaltuota, tačiau asfaltas pasibaigia ties plane pažymėta raudona linija. Toliau Kazio Puidos g. susidaro tik iš automobilių provėžų per pievą. Taigi, Pareiškėjams tenka važiuoti apie 700 m. gatvės atkarpa, kuri ne tik kad susidaro tik iš lauko provėžų, tačiau yra ir kalnuota. Esant prastesniam orui provėžose susidaro žemės/molio masė, kurioje klimpsta automobiliai. Esant įšalui, provėžose susidaro ledas, per kurį į kalną įvažiuoti taip pat iš esmės neįmanoma. Taigi, kelias iki Pareiškėjų valdomo Žemės sklypo yra tik formaliai pažymėtas žemėlapyje - faktiškai jis neegzistuoja.

1.13. Antruoju numeriu pažymėtas kelias eina per sodybą „Mockynė“ ir kitus tris privačius žemės sklypus. Šis privažiavimas bendros situacijos nekeistų. Šio kelio dalis, esanti už sodybos „Mockynė“, vakarinėje jos pusėje, yra pažymėta tik žemėlapiuose, o faktiškai kelio atkarpa neegzistuoja.

1.14. Taigi, atsakovė yra neteisi teigdama, jog neva patekimas į Pareiškėjų valdomą Žemės sklypą yra įmanomas vietinių kelių ir gatvių tinklu.

1.15. Kazio Puidos gatvė apskritai neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų normų keliamų reikalavimų keliams. Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-12-02 įsakymu Nr. D1-933, (toliau ir – STR 2.06.04:2014) 62 punkte numatyta, jog gatvių dangos projektuojamos vadovaujantis Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklėmis; 63 punkte nustatyta, jog gatvės danga turi būti tokia, kad ja būtų galima važiuoti projektiniu greičiu ir kad ji užtikrintų saugų eismą bei komfortą. Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklių KPT SDK 19, patvirtintų Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2019-01-25 įsakymu Nr. V-16, (toliau ir – Taisyklės) 9 p. numatyta, jog kelių danga gali būti: asfalto, betono, trinkelių, plokščių, žvyro (dangos sluoksnis be rišiklių). Pažymėtina, jog dalis Kazio Puidos g. yra apskritai be jokios dangos, t. y. gatvė sudaro tik iš provėžų per pievas. Saugus eismas ir komfortas projektinių greičiu šioje gatvėje neįmanomas - ja pravažiuoti įmanoma tik esant palankiomis oro sąlygomis.

1.16. Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 31 p. numato, jog motorizuoto eismo gatvių tinklas turi užtikrinti priešgaisrinių ir kitų specialiųjų tarnybų transporto priemonių privažiavimą iki pastatų ne tolimesniu kaip 25 m atstumu. Kaip ir patvirtino Lekėčių seniūnija, prie Pareiškėjams priklausančio Žemės sklypo priešgaisrinių ir kitų specialiųjų tarnybų transporto priemonių eismas nėra įmanomas.

1.17. Vadovaujantis Kelių techniniame reglamente KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-01-09 įsakymu Nr. D1-11/3-3 (toliau ir – KTR 1.01:2008) 162 p. nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus. Vadovaujantis KTR 1.01:2008 166 p., rajoniniuose keliuose nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 100 metrų. Pareiškėjai pažymi, jog kitų nuovažų, dažnesniu nei 100 metrų atstumu nuo rajoninio kelio Nr. 1931, nėra. Be to, kaip ir galima matyti iš Pareiškėjų pateikiamų įrodymų, šiai dienai techninių ir/ar teisinių galimybių Pareiškėjams patekti iki savo Žemės sklypo taip pat nėra.

1.18. Pareiškėjų derinama nuovaža būtų planuojama nuo rajoninio kelio Nr. 1931 Rupinai-Jadagoniai-Pavilkijys-Kriūkiai, (duomenys neskelbtini). Plane raudona linija preliminariai pažymėtas planuojamas kelias nuo nuovažos. Šis kelias preliminariai eitų per savivaldybei priklausantį žemės sklypą ir per Pareiškėjams priklausantį žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Su savivaldybe Pareiškėjai nuovažos įrengimą yra suderinę - savivaldybė sutikimus esant reikalui pateiks. Kelias galimai įsiterptų ir į kaimyninio žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) teritoriją, tačiau Pareiškėjai su kaimynais jau yra suderinę, jog esant reikalui išpirktų dalį jų žemės sklypo. Taigi, vienintelis veiksmas, kurį šiai dienai reikėtų atlikti, tai nuovažos suprojektavimas ir suderinimas su atsakingomis institucijomis. Jokių kliūčių nuovažos įrengimui nėra.

1.19. Vienintelis kitas techninis variantas Pareiškėjams patekti į jiems priklausantį Žemės sklypą, nei nuovažos įsirengimas, būtų Kazio Puidos g. rekonstrukcija. Belieka preziumuoti, jog AB „Via Lietuva“ tokį variantą ir siūlo. Kita vertus, Kazio Puidos g. nuosavybės teise priklauso savivaldybei. Pastaroji savo planuose gatvės rekonstrukcijos nenumačiusi. Be kita ko, toks variantas būtų itin neekonomiškas, kadangi tektų pakloti apie 700 m. naujo kelio. Atstumas nuo Pareiškėjams priklausančio Gyvenamojo namo iki rajoninio kelio Nr. 1931 yra ~350 m., t. y. dvigubai mažesnis. Atitinkamai, nuovažos įrengimas būtų du kartus ekonomiškesnis variantas, nei Kazio Puidos g. rekonstrukcija.

1.20. KTR 1.01:2008 3 p. numatyta, jog kai reikia atsižvelgti į sudėtingas vietines sąlygas, techniniu ir ekonominiu požiūriais pagrindus leidžiama nukrypti nuo šio reglamento nuostatų. Pareiškėjų prašoma įsirengti nuovaža yra ekonomiškiausias būdas Pareiškėjams patekti iki jiems priklausančio Žemės sklypo. Be kita ko, kaip ir patvirtino Lekėčių seniūnija raštu, Pareiškėjai yra savo lėšomis sutvarkę 350 m. atkarpą nuo jų Gyvenamojo namo iki nuovažos. Todėl šiai dienai reikalinga tik suderinti ir įrengti nuovažą Pareiškėjų lėšomis.

3. Teismo posėdžio metu Pareiškėjų atstovas paaiškino, kad pagrindinis atsakovo argumentas atsisakyti derinti nuovažą yra, kad yra kitos techninės ir teisinės galimybės patekti į Žemės sklypą su Gyvenamuoju namu. Iš tikrųjų Pareiškėjai nesupranta, kokias konkrečiai patekimo galimybes turi omenyje atsakovė. Galima būtų suprasti, kad kalbama apie K. Puidos gatvę kaip, tikėtina, techninę galimybę patekti į Žemės sklypą, tačiau Pareiškėjai mano, kad byloje turi būti išsiaiškinta ne tik teorinė techninė, bet ir praktinė techninė galimybė. Tačiau tokios praktinės techninės galimybės iš esmės nėra. K. Puidos gatvės dalis (kaip matyti iš nuotraukų), einanti iki Pareiškėjų Žemės sklypo Gyvenamojo namo susidaro tik iš pievos provėžos. Tačiau šis kelias provėža yra susidaręs dėl to, kad Pareiškėjai važiuoja su transporto priemone per pievą. STR 2.06.04:2014 numatyta, kaip turi būti įrengiami keliai, kokia turi būti kelio danga, kad būtų galima vadinti keliu. Šiuo atveju provėžos per pievą negali būti vadinamos keliu. Šiuo metu techninių galimybių važiuoti saugiai projektiniu greičiu, patekti specialių tarnybų transportui į Žemės sklypą, prie Gyvenamojo namo nėra. Yra tik teorinė galimybė, nes planuose yra numatyta K. Puidos gatvė. Pagrindinis klausimas – ar mes sakom, kad egzistuoja techninės galimybės praktinės patekti, ar egzistuoja teisinės galimybės. Teisinės galimybės, pavyzdžiui, gali būti servituto nustatymas per kitiems asmenims priklausančius žemės sklypus. Klausimas yra, apie kokias technines ir teisines galimybes kalba atsakovas. Atsakovė apsiriboja tik paaiškinimu, kad plane matoma, jog yra K. Puidos gatvė, patekimas yra numatytas. Pareiškėjai pažymi, kad į atsakovę kreipėsi ne vieną kartą; Skundžiamas atsakymas pateiktas į Pareiškėjų trečią kreipimąsi, su kuriuo Pareiškėjai pateikė informaciją apie papildomas naujai paaiškėjusias aplinkybes – Lekėčių seniūnijos seniūno raštą, kuris patvirtino, kad kelio nėra, kad yra tik pievos keliukas provėžos, techniškai prie Gyvenamojo namo negali patekti specialiųjų tarnybų transportas. Būdas kreiptis į savivaldybę, kad būtų įrengtas, rekonstruotas kelias yra itin neekonomiškas, reikėtų daryti kelio rekonstrukciją, kuri labai daug kainuotų, tarnautų tik vienam gyvenamajam namui; taigi, kalbam apie tas pačias valstybės lėšas, kurias naudoja ir atsakovė, bet šio atveju atsakovei net nereikėtų naudoti valstybės lėšų, nes Pareiškėjai yra susitvarkę atkarpėlę iki planuojamos nuovažos. Pareiškėjų žiniomis, kelias Nr. 1931 bus rekonstruojamas, todėl dabar būtų puikus laikas leisti Pareiškėjams įsirengti nuovažą. Į atsakovės klausimą, kaip Pareiškėjai patenka į Gyvenamąjį namą, Pareiškėjų atstovas atsakė, kad patenka per K. Puidos gatvę, kai leidžia galimybės, yra ne kartą įklimpę, yra ne kartą nenuvažiavę. Į atsakovės klausimą, ar Pareiškėjai dėl šito klausimo kreipėsi į Šakių rajono savivaldybę, Pareiškėjų atstovas paaiškino, kad kreipėsi seniūniją, seniūnas pats asmeniškai kreipėsi į savivaldybę; Pareiškėjai iš seniūno gavo atsakymą, Pareiškėjai patys į savivaldybę asmeniškai nesikreipė dėl priežasčių, kurios Pareiškėjų atstovui nežinomos. Į atsakovės atstovės klausimą, ar buvo svarstyta galimybė patekti į Žemės sklypą iš šiaurinės pusės, Pareiškėjų atstovas paaiškino, kad svarstyta, bet ten jokio kelio nėra, yra tik pieva. Paaiškino, kad atsakovė vis akcentuoja, kad Pareiškėjai siekia patogesnio susisiekimo į Gyvenamąjį namą, nori nuovažos tik dėl patogumo, tačiau Pareiškėjai nuovažos nori ne dėl patogumo, o kad turėtų neapsunkintą galimybę ir laisvę patekti į Gyvenamąjį namą. Pareiškėjai K. Puidos gatve gali patekti prie Gyvenamojo namo tik leidžiant oro sąlygoms, tai nereiškia, kad Pareiškėjai visuomet turi galimybe šia gatve važinėti, patekti prie Gyvenamojo namo. Kitas atsakovės nurodytas kelias yra neegzistuojantis, gatvės ten nėra. Patekimas prie Gyvenamojo namo įmanomas tik įrengus nuovažą, o kiti patekimo variantai būtų itin neekonomiški, būtų švaistomos valstybės lėšos, būtų daroma didelė ir ilga kelio atkarpa tik dėl pareiškėjo intereso.

Atsakovė pagrįstai ir teisėtai neišdavė prisijungimo sąlygų nuovažai įsirengti

4.1. Kelias, į kurį pareiškėjai siekia įsirengti nuovažą, priskirtas valstybinės reikšmės rajoniniams keliams. Pagal KĮ 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą, rajoniniai keliai - tai keliai, jungiantys miestų ir kaimų gyvenamąsias vietoves su magistraliniais ir krašto keliais. Valstybinės reikšmės keliai nėra skirti patekti į kiekvieną greta valstybinės reikšmės kelio suformuotą žemės sklypą ar objektą. Sankryžų ir nuovažų kiekis valstybinės reikšmės keliuose dėl eismo saugos reikalavimų yra reglamentuotas ir griežtai ribojamas norminių teisės aktų.

4.2. Teisės aktuose įtvirtintas nuovažų ribojimas nėra savitikslis, nes valstybė, siekdama užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą (šiuo atveju – siekdamas sumažinti susidūrimų su transporto priemonėmis kiekį pagrindiniame kelyje), numatė prevencines priemones, ribojančias nuovažų nuo valstybinės reikšmės kelių kiekį, ir tuo tikslu minėtą visuomenės interesą iškėlė aukščiau už privataus asmens interesą turėti jam patogią nuovažą nuo kelio.

4.3. Remiantis KĮ 4 straipsnio 2 dalimi, valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja akcinė bendrovė „Via Lietuva“, kurios visos akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Viena iš atsakovės funkcijų yra organizuoti ir koordinuoti saugių eismo sąlygų užtikrinimą, įgyvendinant eismo saugumo priemones valstybinės reikšmės keliuose.

4.4. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau ir – SEAKĮ) 11 straipsnio 1 dalis, 7 dalies 1 punktas numato, kad valstybinės reikšmės kelių viešasis interesas yra svarbus ir dėl to, kad kelio savininkui (valdytojui), be kita ko, tenka pareiga užtikrinti, jog kelias būtų tinkamas eismui, atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat užtikrinti kelyje saugias eismo sąlygas, įgyvendinant juose eismo saugumo priemones.

4.5. SEAKĮ 4 straipsnyje taip pat nustatyti eismo saugumo principai, kaip kad eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės užtikrinimas yra svarbiau negu ūkinės veiklos ekonominiai rezultatai, kad būtinas asmens, visuomenės ir valstybės interesų įvertinimas ir derinimas užtikrinant saugų eismą ir kita. Pagal 6 straipsnio 3 dalį, eismo saugumas užtikrinamas priimant eismo saugumo užtikrinimą reglamentuojančius teisės aktus, o pagal 11 straipsnio 2 dalį, eismo saugumo priemonės įgyvendinamos projektuojant, tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant) ir prižiūrint kelius, vadovaujantis Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais, Lietuvos Respublikos standartais ir kitais normatyviniais teisės aktais. Taigi visuomenės ir valstybės interesas – eismo saugos keliuose užtikrinimas ir avaringumo mažinimas. Dėl to pažymėtina, kad ir įstatymų leidėjas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių (šiuo atveju – nuovažų kiekio ribojimą, mažinimą) siekiant užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne kiekvieno piliečio asmeninį interesą ir patogumą (šiuo atveju – naujos nuovažos nuo valstybinės reikšmės kelio įrengimą).

4.6. Šią išvadą patvirtina ir teismų praktika, kurioje nustatyta, jog valstybės ar savivaldybės turto, kaip viešosios nuosavybės teisės objekto, naudojimas yra viešasis interesas; o pagal teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą (siekdamas sumažinti susidūrimų su transporto priemonėmis kiekį pagrindiniame kelyje), numatė prevencines priemones, ribojančias nuovažų nuo valstybinės reikšmės kelių kiekį, ir tuo tikslu minėtą visuomenės interesą iškėlė aukščiau už privataus asmens interesą turėti jam patogią nuovažą nuo kelio.

4.7. Iš pateikto teisinio reguliavimo ir juo siekiamų tikslų darytinos tokios išvados: (i) valstybinės reikšmės keliai nėra skirti patekti į kiekvieną greta valstybinės reikšmės kelio suformuotą žemės sklypą ar objektą; (ii) nuovažos įrengimas yra galimas tik esant konkrečių sąlygų visetui.

4.8. Sankryžų su šalutiniais keliais ir nuovažų kiekis nuo valstybinės reikšmės kelių dėl eismo saugos reikalavimų yra griežtai ribojamas pagal KTR 1.01:2008, reikalavimus. KTR 1.01:2008 162 punkte nustatyta, jog nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus. Ši KTR 1.01:2008 formuluotė yra imperatyvi (nuovažos gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų), todėl jos taikymas negali būti suprantamas kitaip, nei yra išdėstyta bendrovės pareiškėjams siųstuose raštuose. Pažymėtina, kad ši KTR 1.01:2008 sąlyga taip pat yra pirminė, kuria remiantis yra sprendžiama, ar asmeniui, siekiančiam įsirengti naują nuovažą, gali būti suteikiama tokia teisė pagal teisės reikalavimai.

4.9. Šiuo atveju pareiškėjams priklausantis Žemės sklypas ribojasi su vietinės reikšmės naudojamu keliu, todėl patekimas iš jų sklypą yra galimas per esamų vidaus kelių tinklą. Dėl to darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra visos techninės ir teisinės galimybės privažiavimą prie Žemės sklypo išspręsti neįrengiant tiesioginės nuovažos į Žemės sklypą.

4.10. Iš Šakių rajono Lekėčių seniūnijos Lekėčių kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plano matyti, kad yra 4 metrų keliukas, kuriuo ir yra užtikrinamas patekimas į ginčo žemės sklypą.

4.11. Vien ta Pareiškėjų nurodoma aplinkybė, kad iki Žemės sklypo faktiškai esamas privažiavimas yra galimai netinkamos būklės, nesudaro pagrindo nesilaikyti KTR 1.01:2008 nuostatų ir vertinti, kad Pareiškėjai neturi teisinių ar techninių galimybių patekti į savo žemės sklypą. Tai, kad tokia galimybė yra patvirtina tiek seniūno raštas, tiek pačių Pareiškėjų pridėtos nuotraukos.

4.12. Valstybinės reikšmės keliai nėra skirti patekti į kiekvieną greta valstybinės reikšmės kelio suformuotą žemės sklypą ar objektą ir nuovažos įrengimas yra galimas tik esant konkrečių KTR nustatytų sąlygų visetui. Tokią funkciją atlieka vietinės reikšmės keliai, kiti keliai ir servitutai.

4.13. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkte nustatyta, jog teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas priskiriami prie savarankiškųjų savivaldybių funkcijų. Šio įstatymo 6 straipsnio 32 punkte įtvirtinta, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas priskiriami prie savarankiškųjų savivaldybių funkcijų.

4.14. Atsakovės veiklos objektas yra organizuoti ir koordinuoti valstybinės reikšmės automobilių kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą, atlikti Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių kelių įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas (atsakovės įstatų 8 punktas). Tačiau jos kompetencija neapima pareigos žemės sklypų savininkams užtikrinti patekimą į jų žemės sklypus nuo valstybinės reikšmės kelio.

4.15. Pareiškėjai nepagrįstai argumentuoja, kad atsakovės skundžiamas atsakymas nėra aiškiai motyvuotas, neišsamus, nepateiktas faktinės ginčo situacijos vertinimas. Atsižvelgiant į teismų praktikoje nurodytus išaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovės Skundžiamas atsakymas, atsižvelgiat į tai, kad tai yra tęstinis pareiškėjų situacijos vertinimo procesas, atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, nes jis nukreipia į ankstesnius atsakymus, iš kurių visumos aiškiai suprantama, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu remiantis buvo priimti skundžiamas sprendimas. Atsakovės raštuose aiškiai nurodyta, kokiais teisės aktais, jų normomis remtasi priimant skundžiamą sprendimą, taip pat pateikiami argumentai, kodėl šioje situacijoje prašymas negali būti tenkinamas. Skunde nepagrįstai nurodoma, kad Skundžiamas atsakymas yra be datos. Jo data ir numeris yra matomi dokumento metaduomenyse. Skundžiamas atsakymas priimtas atsižvelgus į pareiškėjos pateiktą informaciją ir vadovaujantis aktualių teisės aktų nuostatomis, todėl nėra pagrindo abejoti priimtų administracinių aktų pagrįstumu ir teisėtumu. Vien ta aplinkybė, kad Skundžiamame atsakyme nenurodyti argumentai, kodėl šioje situacijoje nėra vadovaujamasi Lekėčių seniūnijos raštu, ar nepateikiama apskundimo tvarka, negali būti vertinami kaip pažeidžiantys VAĮ nuostatas, nes yra aiškiai nurodoma, kokiais teisės aktais vadovaujantis yra priimamas sprendimas. Dėl to darytina išvada, kad bendrovės Skundžiamas atsakymas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikoje suformuluotos reikalavimus, keliamus tokio pobūdžio priimamiems administraciniams aktams. Pagal Pareiškėjų skundo pateiktus motyvus yra akivaizdu, kad jie suprato, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu atsakovė rėmėsi priimdama sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo vertinti, jog atsakovė Skundžiamu atsakymu pažeidė VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.

5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, kad valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Valstybės turto naudojimas yra viešasis interesas. Kelio valdytojui, atsakovei, tenka pareiga užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas eismui, kad atitiktų teisės aktų reikalavimus, būtų užtikrintos saugios eismo sąlygos visiems eisme dalyvaujantiems asmenims. Teisė prisijungti prie valstybinio kelio įgyvendinama įsirengiant nuovažą, t. y. įrengiant nuvažiavimą į šalia esančias teritorijas. Siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, teisės aktuose yra nustatyti imperatyvūs reikalavimai, kurių privaloma laikytis įrengiant nuovažą. Tokiu atveju prioritetas teikiamas eismo saugumui, o ne suinteresuoto asmens norui turėti nuovažą į jiems priklausantį objektą. Nuovaža gali būt įrengiama tik tuo atveju, jeigu nėra jokių kitų teisinių ir techninių galimybių patekti į žemės sklypą. Pareiškėjų Žemės sklypas ribojasi su vietinės reikšmės naudojamu keliu. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra techninės ir teisinės privažiavimo galimybės prie Žemės sklypo, nereikalaujant papildomai įrengti dar vieną papildomą nuovažą nuo valstybinės reikšmės kelio. K. Puidos gatvė nuosavybės teise priklauso Šakių rajono savivaldybei, todėl visi reikalavimai dėl kelio trūkumų (kelio dangos, kt.) turi būti teikiami savivaldybei, o ne atsakovei. Taip pat į Žemės sklypą, kaip nurodo Pareiškėjai, galima patekti kitu keliu, kuris eina per „Mockynė“. Taigi, Pareiškėjai turi kitų patekimo galimybių į Žemės sklypą. Matyti, kad Pareiškėjams yra aktualios ne galimybės patekti į Žemės sklypą, o patogesnis patekimas į Žemės sklypą. Pagal teismų praktikoje nurodyta, kad tai, jog kiti patekimo į žemės sklypą būdai reikalauja papildomo laiko ir finansinių sąnaudų, negali būti pagrindu nesilaikyti imperatyvių KTR 1.01:2008 reikalavimų. Pagal teisinį reglamentavimą, valstybinės reikšmės keliai nėra skirti patekti į kiekvieną greta valstybinės reikšmės kelio suformuotą žemės sklypą. Tam skirti vietinės reikšmės keliai. Lekėčių seniūnas nėra įgaliotas išduoti sutikimus įrengti nuovažą; taip pat negali būti laikomas oficialiu savivaldybės atstovu, kuris pateikia oficialią savivaldybės poziciją. Todėl seniūno pateikti raštai negali būti vertinami kaip įpareigojimas atsakovei nesilaikyti imperatyvių teisės aktų reikalavimų, kitaip vertinti susidariusią faktinę situaciją.

6. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovė pagrįstai atsisakė išduoti Pareiškėjams prisijungimo sąlygas nuovažai nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio įsirengti. Pareiškėjai prašo teismo: 1) panaikinti atsakovės 2024-08-27 raštą Nr. 2-12412 (Skundžiamas atsakymas) kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 2) įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti Pareiškėjų prašymą išduoti Pareiškėjams prisijungimo sąlygas nuovažai įsirengti nuo rajoninio kelio Nr. 1931 Rupinai-Jadagoniai-Pavilkijys-Kriūkiai, (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovės Pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7.1. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024-08-30 išrašus:

7.1.1. Pareiškėjams nuosavybės teise priklauso po ½ žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – kita; žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) (Žemės sklypas).

7.1.2. Pareiškėjams nuosavybės teise priklauso po ½ gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (Gyvenamasis namas).

7.1.3. Pareiškėjams nuosavybės teise priklauso po ½ žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio).

7.2. Pareiškėjai atsakovei adresavo 2023-05-03 prašymą (kuriame nėra nurodyta, kad prie jo pridedami kokie nors priedai), kuriuo prašoma išduoti prisijungimo sąlygas nuovažai įsirengti Pareiškėjų lėšomis nuo rajoninio kelio Nr. 1931 Rupiniai-Jadagoniai-Pavilkys-Kriūkai į Pareiškėjams priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), iš kurio nėra tinkamo išvažiavimo tiek į valstybinės, tiek į vietinės reikšmės kelius. Pareiškėjai paaiškino, kad nors žemės sklypui suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), tačiau žemės sklypas yra vienkiemis kalnų tarpeklyje, aplinkui dirbamos žemės, todėl K. Puidos g. iki Pareiškėjų žemės sklypo nėra normali gatvė, o lauko keliukas be jokio keliui ar gatvei būdingos dangos, kylantis į statų kalną, todėl šia „gatve“ eismas nėra įmanomas. Dabartiniu metu Pareiškėjai priversti važinėti per kaimyno žemę, kuris Pareiškėjams draudžia važiuoti per kaimynui priklausančią žemę; vienintelis būdas Pareiškėjams atvykti/išvykti į/iš jų sklypo, tai išvažiavimas į S. S. gatvę; sename žemėlapyje matosi nuovaža, kol nebuvo išasfaltuotas kelias Nr. 1931.

7.3. Atsakovės 2023-05-26 raštas Nr. 2-7903, kuriuo atsakyta į 2023-05-05 ir 2023-05-09 gautus Pareiškėjų prašymus, kuriame nurodyta, kad pagal KTR 1.01:2008 162 punktą, nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus. Patekimas į Pareiškėjų valdomų žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) galimas vietinės reikšmės kelių ir gatvių tinklu. Paaiškino Pareiškėjams, kad dėl nurodytų priežasčių nėra juridinių galimybių leisti įsirengti naują tiesioginę nuovažą (sankryžą) nuo rajoninio kelio Nr. 1931 Rupinai-Jadagoniai-Pavilkijys-Kriūkai prašomoje vietoje ir išduoti sąlygas.

7.4. Atsakovės Pareiškėjams adresuotame 2024-01-15 rašte nurodyta, kad atsakovė 2023-11-20 ir 2023-12-13 gavo Pareiškėjų prašymus „Su nurodytais argumentais nesutinkame, nes gatve į mūsų sodybą K. Puidos gatvę neįmanoma įvardinti, nes tai ne gatvė, o laukų keliukas“; paaiškinta, kad atsakovė jau yra nagrinėjusi analogišką Pareiškėjų prašymą ir į jį pateikusi atsakymą 2023-05-26 raštu Nr. 2-7903 „Dėl prašymų“, o prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, todėl atsakovė minėtame rašte išdėstytos pozicijos nekeičia.

7.5. Pareiškėjų atsakovei adresuotas 2024-03-27 skundas (dėl sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) (kuriame nėra nurodyta, kad prie jo pridedami kokie nors priedai), kuriuo ne prašoma, o reikalaujama išnagrinėti pastarąjį skundą ir išduoti prisijungimo sąlygas nuovažai įrengti. Skunde nurodyta, kad kadangi Pareiškėjų prašymas buvo atmestas nuovažos įsirengimui pačių Pareiškėjų lėšomis nuo rajoninio kelio Nr. 1931 Rupiniai-Jadagoniai-Pavilkys-Kriūkai į Pareiškėjams priklausantį sklypą (duomenys neskelbtini), iš kurio nėra tinkamo išvažiavimo tiek į valstybinės, tiek į vietinės reikšmės kelius, apskundžia atsakovės atsakymą. Kaip ir 2023-05-03 prašyme atsakovei, Pareiškėjai 2024-03-27 skunde nurodė, kad nors žemės sklypui suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), tačiau minėtas žemės sklypas yra vienkiemis kalnų tarpeklyje, aplinkui dirbamos žemės, todėl K. Puidos g. iki Pareiškėjų žemės sklypo nėra normali gatvė, o lauko keliukas be jokio keliui ar gatvei būdingos dangos, kylantis į statų kalną, todėl šia „gatve“ eismas nėra įmanomas. Dabartiniu metu Pareiškėjai priversti važinėti per kaimyno žemę, kuris Pareiškėjams draudžia važiuoti per kaimynui priklausančią žemę. Papildomai paaiškino, kad nepravažiuoja nei greitoji, nei gaisrinė, nei atliekų surinkimo mašina.

7.6. Atsakovė 2024-05-10 raštu Nr. 2-7179 Pareiškėjams atsakė į jų 2024-03-27 skundą (gautą 2024-04-02), kad tuo pačiu klausimu jau yra pateikusi atsakymą 2023-05-26 raštu Nr. 2-7903. Pareiškėjų rašte nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti ankstesnių atsakymų pagrįstumu, todėl atsakovė 2023-05-26 rašte Nr. 2-7903 išdėstytos pozicijos nekeičia. Atsakyme yra aiškiai nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujantis, ir motyvai, dėl kurių nėra galimybės įsirengti naują nuovažą į žemės sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1931 Rupinai-Jadagoniai-Pavilkijys-Kriūkai ir išduoti sąlygas.

7.7. Byloje yra Pareiškėjų 2024-06-03 el. laiškas, adresuotas atsakovei (pasirašytas J. B. vardu), kuriame parašyta, kad dar kartą prašoma leidimo įsirengti nuovažą ir kad pridedamas seniūnijos raštas. Pareiškėja į bylą pateikė atsakovės 2024-07-16 el. laišką, adresuotą pareiškėjai, kuriame nurodyta, kad visos užklausos, susijusios su prisijungimo sąlygų išdavimu (nuovažų įrengimu) yra teikiamos per atsakovės elektroninių paslaugų portalą (nurodytas adresas); taip pat paaiškinta, kad teikiant užklausą dėl prisijungimo sąlygų išdavimo taip pat turėtų būti pateiktas ir trūkstamas arba papildomas dokumentas, šiuo atveju seniūnijos raštas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Pareiškėjai atsakovei išsiuntė 2024-08-23 el. laišką.

7.8. Pareiškėja į bylą pateikė Šakių rajono savivaldybės administracijos Lekėčių seniūnijos 2024-05-31 raštą Nr. 19-42 „Dėl papildomos nuovažos įrengimo“, adresuotą atsakovei, kuriame nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą yra deklaravę 5 gyventojai, iš kurių du mažamečiai vaikai ir neįgali moteris. Į sodybą šiuo metu galima patekti iš K. Puidos g. 2,2 km. Ilgio lauko keliuku. Vasaros laikotarpiu privažiuoti prie sodybos problematiška, o rudenį, žiemą ir pavasarį privažiavimas neįmanomas. Greitoji med. pagalba ir kitos būtinosios tarnybos negali patekti į sodybą. Sodybos savininkai savo lėšomis sutvarkė 350 m. privažiavimą iki valstybinės reikšmės kelio Nr. 1931. Prašoma suteikti leidimą įsirengti papildomą nuovažą į valstybinės reikšmės kelią Nr. 1931 šio kelio (duomenys neskelbtini).

7.9. Atsakovė 2024-08-27 raštu Nr. 2-12412 (Skundžiamas atsakymas) atsakydama į 2024-08-23 gautą prašymą „<...> prašome suteikti leidimą įsirengti papildomą nuovažą į valstybinės reikšmės kelią Nr. 1931, šio kelio (duomenys neskelbtini)“, informavo Pareiškėjus, kad tuo pačiu klausimu jau yra pateikusi atsakymą 2023-05-26 raštu Nr. 2-7903 ir 2024-05-10 raštu Nr. 2-7179; Pareiškėjų rašte nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti ankstesnių atsakymų pagrįstumu, todėl atsakovė nurodytuose raštuose išdėstytos pozicijos nekeičia.

7.10. Pareiškėjai į bylą pateikė:

7.10.1. 1) gyvenvietės žemėlapio schemą su pažymėtais keliais; 2) planą iš geoportal.lt; 3) šešias K. Puidos gatvės nuotraukas; 4) planą su pažymėta asfaltuoto kelio pabaiga; 5) nuotrauką iš google žemėlapių kelio pabaigoje; 6) nuotrauką su žemės sklypų išplanavimu.

7.10.2. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024-09-02 išrašą kaimyninio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso A. K.

7.10.3. Pareiškėjų ir A. K. raštu sudarytą 2023-02-01 susitarimą, kuriame nurodyta, kad Pareiškėjai pirktų žemės sklypo dalį (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris ribojasi su Pareiškėjų žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) už sutartinę kainą nuovažai įsirengti; įsirengus nuovažą, Pareiškėjai sutiktų, kad A. K. naudai būtų panaikintas servitutinis kelias, einantis iš Mikytų kaimo iki Pareiškėjų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis tarp A. K. priklausančių sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)). A. K. 2023-02-01 nurodė, kad parduotų žemės sklypo dalį (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri ribojasi su žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) už sutartinę kainą.

7.11. Byloje yra Šakių rajono savivaldybės administracijos Lekėčių seniūnijos 2024-09-12 raštas Nr. 19-55 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad į sodybą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), galima pateikti iš K. Puidos gatvės, 2,2 km važiuojant lauko grunto keliuku. Vasaros laikotarpiu privažiuoti prie sodybos problematiška, o rudenį, žiemą ir pavasarį privažiavimas neįmanomas. Minėto privažiavimo prie sodybos nuo K. Puidos gatvės remontas ateityje nenumatomas, nes nėra įtrauktas į savivaldybės balansą. Tai atoki sodyba, iki kurios yra 2,2 km ir remontas kainuotų apie 580 tūkst. Eurų. Lekėčių seniūnijos 2024-09-12 rašte nurodyta, kad sodybos savininkai savo lėšomis sutvarkė 350 m. privažiavimą iki valstybinės reikšmės kelio Nr. 1931; ekonomiškai savivaldybei būtų tikslinga ir naudinga, kad AB „VIA Lietuva“ suteiktų leidimą savininkams įrengiant nuovažą į valstybinės reikšmės kelią Nr. 1931.

Teisinis reguliavimas

8. Į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-09 nutarimu Nr. 757 patvirtintą Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą tiek aktualiu ginčui laikotarpiu, tiek bylos nagrinėjimo metu įtrauktas valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 1931 Rupinai–Jadagoniai–Pavilkijys–Kriūkai.

9. KĮ aktuliu ginčui laikotarpiu buvo nustatyta:

9.1. Gatvė – kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimą (2 straipsnio 3 dalis).

9.2. Valstybinės reikšmės keliai skirstomi į: 1) magistralinius kelius; 2) krašto kelius ir 3) rajoninius kelius – tai keliai, jungiantys miestų ir kaimų gyvenamąsias vietoves su magistraliniais ir krašto keliais (3 straipsnio 2 dalis).

9.3. Vietinės reikšmės keliai skirstomi į: 1) viešuosius kelius – tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatvės gyvenamosiose vietovėse, jungiamieji ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius – tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams) (3 straipsnio 3 dalis).

9.4. Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja AB „Via Lietuva“ (4 straipsnio 2 dalis).

9.5. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (4 straipsnio 3 dalis).

9.6. Vietinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros užsakovo funkcijas vykdo jų savininkai ir (ar) valdytojai (5 straipsnio 4 dalis).

9.7. Valstybinės reikšmės kelių sąrašą Susisiekimo ministerijos teikimu tvirtina Vyriausybė (6 straipsnio 3 dalis). Vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos (6 straipsnio 4 dalis).

9.8. Keliai projektuojami remiantis patvirtintais teritorijų planavimo bei Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais; kelių tiesimo, statybos, rekonstrukcijos, taisymo (remonto) projektų ekspertizės atliekamos Vyriausybės nustatyta tvarka (8 straipsnio 1 dalis). Keliai projektuojami, tiesiami, statomi, rekonstruojami, taisomi (remontuojami) ir prižiūrimi vadovaujantis įstatymais, kitais teisės aktais bei normatyviniais statybos techniniais dokumentais; vykdomų darbų specialiųjų statybos reikalavimų valstybinė priežiūra atliekama Vyriausybės nustatyta tvarka (8 straipsnio 2 dalis).

9.10. Kelių ir kelio statinių projektavimas, tiesimas, statyba, rekonstravimas, taisymas (remontas) ir priežiūra yra finansuojami įstatymų nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai dalis savivaldybei nuosavybės teise priklausančio kelio ir kelio statinio projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo ir (ar) taisymo (remonto) išlaidų yra padengiama privačiomis fizinių ir (ar) juridinių asmenų lėšomis, tokio kelio ir kelio statinio projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo ir (ar) taisymo (remonto) darbams gali būti teikiamas prioritetas kitų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių kelių ir kelių statinių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo ir (ar) taisymo (remonto) atžvilgiu tos savivaldybės, kuriai nuosavybės teise priklauso kelias ir kelio statiniai, institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis (16 straipsnio 1 dalis).

9.11. Saugaus eismo keliais reikalavimus reglamentuoja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas ir kiti teisės aktai (9 straipsnio 1 dalis). Saugaus eismo priemonės įgyvendinamos projektuojant, tiesiant, statant, rekonstruojant, taisant (remontuojant) ir prižiūrint kelius vadovaujantis Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais, Lietuvos Respublikos standartais ir kitais normatyviniais statybos techniniais dokumentais (19 straipsnio 2 dalis).

10. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – ir Saugaus eismo įstatymas) (aktuali ginčo laikotarpiui redakcija) nustatyta:

10.1. Vienas iš eismo saugumo užtikrinimo principų yra asmens, visuomenės ir valstybės interesų įvertinimas ir derinimas užtikrinant saugų eismą (4 straipsnio 3 punktas).

10.2. Eismo saugumo priemonės įgyvendinamos projektuojant, tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant) ir prižiūrint kelius, vadovaujantis Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais, Lietuvos Respublikos standartais ir kitais normatyviniais teisės aktais (11 straipsnio 2 dalis).

10.3. Kelio savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus (11 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

2. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija.

3. VAĮ nustatyta:

12.1. Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi išsamumo principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (3 straipsnio 5 punktas).

12.2. Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos (10 straipsnio 5 dalis).

13.1. STR 2.06.04:2014 nustato automobilių stovėjimo vietų, visų nuosavybės formų gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus (1 punktas).

13.2. Valstybinės reikšmės keliai, miestuose, miesteliuose, kompaktiškai užstatytose kaimų teritorijose, sutampantys su gatvėmis ir įtraukti į Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, patvirtintą 1999-06-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“, projektuojami vadovaujantis šiuo reglamentu (4 punktas).

13.3. Motorizuoto eismo gatvių tinklas turi užtikrinti priešgaisrinių ir kitų specialiųjų tarnybų transporto priemonių privažiavimą iki pastatų ne tolimesniu kaip 25 m atstumu (31 punktas).

13.4. Gatvių dangos projektuojamos vadovaujantis Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklėmis KPT SDK 19 (62 punktas).

13.5. Gatvės danga turi būti tokia, kad ja būtų galima važiuoti projektiniu greičiu ir kad ji užtikrintų saugų eismą bei komfortą. Dangos konstrukcija ir dangos tipas turi būti parenkamas, atsižvelgiant į transporto eismo intensyvumą, jo sudėtį, gatvės kategoriją, klimatines, gruntines ir geologines sąlygas, taip pat į galimą vietinių, artimiausiuose karjeruose išgaunamų, statybinių medžiagų naudojimą (63 punktas).

5. Kelių techniniame reglamente KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-01-09 įsakymu Nr. D1-11/3-3, nustatyta:

14.1. Šis reglamentas nustato visų nuosavybės formų kelių už gyvenamųjų vietovių ribų tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus (1 punktas).

14.2. Kai reikia atsižvelgti į sudėtingas vietines sąlygas, techniniu ir ekonominiu požiūriais pagrindus leidžiama nukrypti nuo šio reglamento nuostatų (3 punktas).

14.3. Nuovaža – nuvažiavimo nuo kelio į šalia esančias teritorijas ar objektus vieta (8.6 papunktis).

14.4. Automobilių keliai pagal reikšmę skirstomi į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius (9 punktas). Valstybinės reikšmės keliai skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius kelius (9.1 papunktis). Rajoniniais keliais vadinami keliai, jungiantys stambesnes kaimo gyvenamąsias vietoves ir magistralinius bei krašto kelius ir leidžiantys privažiuoti prie ūkinių ar kitos paskirties objektų (9.1.3 papunktis).

14.5. Vietinės reikšmės keliais vadinami keliai, jungiantys rajoninius kelius, kaimus, taip pat kiti keliai, naudojami vietiniam susisiekimui ir privažiavimui prie ūkinių ar kitos paskirties objektų (9.2 papunktis).

14.6. Kiekvienas kelias turi užtikrinti tam tikrą eismo kokybės lygį. Eismo kokybės lygiai išsamiau išdėstyti 2 priede (9.3 papunktis).

14.7. Nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus (162 punktas).

14.8. Rajoniniuose keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 100 metrų, jeigu vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, kelio valdytojo turimais vidutinio metinio paros eismo intensyvumo valstybinės reikšmės keliuose duomenimis, yra didesnis kaip 200 transporto priemonių per parą. Jeigu vidutinis metinis paros eismo intensyvumas yra mažesnis kaip 200 transporto priemonių per parą, sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos mažesniu atstumu; parenkant mažesnį atstumą tarp sankryžų ir nuovažų, turi būti įvertintos eismo saugumo sąlygos; pirmenybė teikiama nuovažoms į vietinės reikšmės kelius, kurie suprojektuoti patvirtintuose teritorijų ar žemėtvarkos planavimo dokumentuose, žemės sklypus, kuriuose nustatyti kelio servitutai, taip pat nuovažoms į du ar daugiau žemės sklypų (166 punktas).

6. Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklėse KPT SDK 19, patvirtintose Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2019-01-25 įsakymu Nr. V-16, (toliau ir – Taisyklės) nustatyta:

15.1. Taisyklėse išdėstyti techniniai reikalavimai automobilių kelių ir kitų eismo zonų dangų konstrukcijų projektavimui ir pateikiamos reglamentuojamos standartizuotos dangų konstrukcijos (1 punktas). Taisyklėse pateikiami reikalavimai valstybinės reikšmės kelių naujų dangų konstrukcijų ir jų atnaujinimo projektavimui bei rekomendacijos vietinės reikšmės kelių ir kitų eismo zonų dangų konstrukcijų projektavimui (2 punktas).

15.2. Taisyklėse pateikiamos techniškai tinkamos ir ekonomiškos dangų konstrukcijos, atsižvelgiant į jų naudojimo paskirtį, eismo apkrovas, padėtį vietovėje, žemės sankasos gruntų jautrumą šalčiui bei dangų konstrukcijų tipą, o atnaujinimo atveju – į esamų dangų konstrukcijų būklę ir sudėtį, projektinę apkrovą A naujai numatytam projektiniam naudojimo laikotarpiui ir kitas sąlygas (8 punktas).

15.3. Danga gali būti: 1) asfalto; 2) betono; 3) trinkelių; 4) plokščių; 5) žvyro (dangos sluoksnis be rišiklių) (9 punktas).

15.4. Vietoj dangos mažo eismo intensyvumo keliuose ant pagrindo sluoksnio be rišiklių gali būti numatomas paviršiaus apdaro sluoksnis (10 punktas).

7. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai kelis kartus raštu, įskaitant ir paskutinį Pareiškėjų kreipimąsi, į kurį gavo atsakovės Skundžiamą atsakymą, kreipėsi į atsakovę, kad leistų Pareiškėjams įsirengti naują tiesioginę nuovažą nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1931 į Pareiškėjams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, Gyvenamąjį namą.

8. Pareiškėjai paaiškino, kad Skundžiamas atsakymas yra neišsamus; atsakovė išsamiai nepasisakė apie tai, kokiu būdu Pareiškėjai neva turi galimybę patekti į jiems priklausantį Žemės sklypą su Gyvenamuoju namu, tik apsiribojo atsakymu, jog neva patekimas galimas vietiniu gatvių ir kelių tinklu. Pareiškėjams yra neaišku, kokį konkrečiai vietinės reikšmės kelių ir gatvių tinklą atsakovė turi omenyje, nurodydama, jog patekimas į Pareiškėjų Žemės sklypą egzistuoja.

9. Kaip matyti iš bylos medžiagos (be kita ko, patikslintame skunde išdėstytų argumentų, teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovų pateiktų paaiškinimų) Pareiškėjams yra žinomi 2 keliai, susiję su galimybe patekti į Žemės sklypą su Gyvenamuoju namu: 1) pirmas kelias – K. Puidos gatvė; 2) antras kelias – kelias per sodybą „Mockynė“. Tačiau, kaip paaiškino Pareiškėjai, galimybė šiais keliais patekti į Žemės sklypą, jame esantį Gyvenamąjį namą yra tik teorinė, o ne praktinė: 1) K. Puidos gatvės tik dalis yra asfaltuota, kita dalis susidaro iš automobiliais pravažinėtų lauko provėžų, taigi, Pareiškėjams tenka važiuoti 700 m. gatvės atkarpa, kuri ne tik kad susidaro iš lauko provėžų, tačiau yra kalnuota; esant prastesniam orui, įšalui sunku arba iš esmės neįmanoma šia kelio atkarpa pravažiuoti; taigi, pareiškėjai paaiškina, kad kelias iki Pareiškėjų Žemės sklypo yra tik formaliai pažymėtas žemėlapyje, o faktiškai neegzistuoja; 2) antras kelias, einantis per „Mockynę“ ir kitus tris privačius žemės sklypus, šio kelio dalis, esanti už sodybos „Mockynė“, yra pažymėta tik žemėlapiuose, o faktiškai kelio atkarpa neegzistuoja.

10. Vertinant pareiškėjo argumentus, pažymėtina, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, Žemės sklypas, Gyvenamasis namas yra Kazio Puidos gatvėje. Byloje nekyla ginčas, kad Kazio Puidos gatvė yra Šakių rajono savivaldybės vietinės reikšmės gatvė (šiame kontekste pažymėtina, kad pagal KĮ 2 str. 3 d., gatvė yra kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje teritorijoje), o kelias Nr. 1931 Rupinai–Jadagoniai–Pavilkijys–Kriūkai, į kurį Pareiškėjai nori įsirengti nuovažą, yra valstybinės reikšmės rajoninis kelias. Taigi, pagal anksčiau aptartas KĮ nuostatas, K. Puidos gatvė priklauso Šakių rajono savivaldybei (tą patvirtina ir Pareiškėjai savo procesiniuose dokumentuose), o kelias Nr. 1931 Rupinai–Jadagoniai–Pavilkijys–Kriūkai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, kurį turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja AB „Via Lietuva“. Kaip minėta, pagal KĮ 5 str. 4 d., vietinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros užsakovo funkcijas vykdo jų savininkai ir (ar) valdytojai. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 str. 7 d. 1 p., kelio savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus.

11. Pareiškėjai teigia, kad K. Puidos gatvė neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymuose keliamų reikalavimų keliams. Remiasi STR 2.06.04:2014 62, 63 punktais, Taisyklių 9 punktu.

13. Pareiškėjai procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Pareiškėjai su savivaldybe yra suderinę nuovažos įrengimą, tačiau teismo posėdžio metu Pareiškėjų atstovas į atsakovės atstovės klausimą, ar Pareiškėjai Šakių rajono savivaldybę dėl K. Puidos gatvės, atsakė, kad nesikreipė dėl Pareiškėjų atstovui nežinomų priežasčių, o kreipėsi į Šakių rajono savivaldybės administracijos Lekėčių seniūniją.

14. Kaip minėta, į bylą pateikti Šakių rajono savivaldybės administracijos Lekėčių seniūnijos 2024-05-31 raštas Nr. 19-42 ir 2024-09-12 raštas Nr. 19-55, pažymėtina, kad juos, be kita ko, nurodyta, jog: 1) į Žemės sklypą, jame esantį Gyvenamąjį namą galima patekti iš K. Puidos gatvės 2,2 km važiuojant lauko grunto keliuku; 2) K. Puidos gatvės remontas ateityje nenumatomas, remontas kainuotų apie 580 tūkst. eurų; 3) sodybos savininkai, t. y. Pareiškėjai, savo lėšomis sutvarkė 350 m. privažiavimą iki valstybinės reikšmės kelio Nr. 1931; 4) ekonomiškai savivaldybei būtų tikslinga ir naudinga, kad atsakovė suteiktų leidimą Pareiškėjams įrengti nuovažą į valstybinės reikšmės kelią Nr. 1931. Pareiškėjai savo patikslintame skunde, taip pat Pareiškėjų atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad patekimas prie Gyvenamojo namo įmanomas tik įrengus nuovažą, o kiti patekimo variantai būtų itin neekonomiški, būtų švaistomos valstybės lėšos; K. Puidos gatvės rekonstrukcija būtų itin neekonomiškas variantas, kadangi tektų pakloti apie 700 m. naujo kelio, o atstumas nuo Pareiškėjams priklausančio Gyvenamojo namo iki valstybinės reikšmės rajoninio kelio yra apie 350 m., taigi nuovažos įrengimas būdų du kartus ekonomiškesnis variantas nei K. Puidos gatvės rekonstrukcija; Pareiškėjai savo lėšomis yra sutvarkę 350 m atkarpą nuo Gyvenamojo namo iki nuovažos.