Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lenkijos uždarosios akcinės bendrovės „Studio Filmowe Kalejdoskop“ atstovės advokatės Vytautės Ladigaitės – Balčiūnienės (toliau – ir pareiškėjo atstovė) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo 2015 m. spalio 14 d. nutarimo, kuriuo buvo nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 214¹⁰ straipsnį, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pirmajame policijos komisariate buvo gautas Lenkijos uždarosios akcinės bendrovės „Studio Filmowe Kalejdoskop“ atstovės 2015 m. balandžio 2 d. pareiškimas su priedais, kuris buvo persiųstas iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro, kuriame buvo prašoma nustatyti ir patraukti administracinėn atsakomybėn fizinius ir/ar juridinius asmenis pagal Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁰ straipsnį, kurie neteisėtai siuntėsi, naudojosi ir dalinosi filmo „Kochanie, chyba cie zabiliem“ kopijas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo 2015 m. spalio 14 d. nutarimu buvo nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁰ straipsnį, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Skunde nurodoma, jog wi-fi ryšys yra priskirtas konkrečiam IP adresatui, jis būna apsaugotas slaptažodžiais ir tik sutartį dėl interneto paslaugų sudaręs asmuo gali tą slaptažodį perduoti naudoti kitiems asmenins, be to, wi-fi veikia tik viename bute, kuriame yra interneto įvadas. Pareiškėjo atstovė teigia, kad interneto paslaugų sutartį pasirašęs asmuo galėjo nurodyti, kuriems asmenims davė prisijungimo slaptažodžius, todėl aplinkybė, jog internetu galėjo pasinaudoti kiti asmenys yra neištirta ir nepatvirtinta, nes net nebuvo nustatinėjama, be to, nebuvo apklausta ir galimai administracinį teisės pažedimą padariusio asmens sugyventinė. Pareiškėjo atstovė nesutinka su nutarime nurodyta aplinkybe, jog interneto vartotojui nenumatyta pareiga apsaugoti internetinį ryšį. Vadovaujantis tipinėmis bet kurio tiekėjo interneto paslaugų teikimo taisyklėmis, asmenys visada įsipareigoja nenaudoti paslaugų Lietuvos Respublikos įstatymais draudžiamai veiklai, ar kitiems tikslams, kurie gali pažeisti kitų vartotojų teisėtus interesus. Pareiškėjo atstovė skunde pažymi ir tai, kad tyrimą atlikusi institucija neišsireikalavo interneto paslaugų teikimo sutarties. Skunde yra nurodoma, jog jei asmuo kino filmo pats ir nežiūrėjo, nes nemoka filmo kalbos, tai nereiškia, kad filmas nebuvo platinamas kitiems asmenims. P2P yra tinklo modelis, kur keitimasis resursais vyksta tiesiiogiai tarp vartotojų. Vartotojai yra lygiaverčiai, t. y. kiekvienas veikia ir kaip klientas, ir kaip serveris.

Teismas paduotą skundą išnagrinėjo nedalyvaujant skundą padavusio subjekto atstovei. Pareiškėjo atstovė buvo tinkamai informuota apie teismo posėdį, priežasčių, dėl kurių negali dalyvauti bylos nagrinėjime, nenurodė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo pagrindas yra pakankamo kiekio duomenų, rodančių esant administracinio teisės pažeidimą, numatytą konkrečioje Lietuvos Respublikos ATPK ar kito įstatymo normoje, konstatavimas. Taigi administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasideda nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie, tikėtina, padarytą pažeidimą. Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnyje yra numatyti atvejai, kai administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punkte yra nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, jeigu nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties. Pažymėtina, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, procesinis sprendimas dėl administracinių teisės pažeidimų bylos iškėlimo ar tokios bylos nutraukimo gali būti priimtas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus bylai duomenis ir įvertinus jų visumą. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog nebuvo pakankamo pagrindo tvirtinti, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena yra negalima, kadangi yra akivaizdu, jog nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties.

Iš byloje esančio I. V. paaiškinimo matyti, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su žmona ir sūnumi. 2014 m. lapkričio 19 d., apie 16.12 val. per torrent programą jokio lenkiško filmo nesiuntė. To nedarė ir jo šeimo nariai, kadangi nei vienas iš jų nesupranta lenkiškai. Internetinis ryšys nėra apsaugotas, todėl neatmeta galimybės, kad kaimynai, naudodamiesi wi-fi ryšiu, atsisiuntė minėtą filmą. Iš byloje esančio išrašo matyti, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) priklauso I. V., gyvenančiam J. (duomenys neskelbtini), o pažeidimas galimai buvo padarytas 2014 m. lapkričio 19 d.

Teismas sutinka su tuo, kad nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų nustatyti asmenį, galimai padariusį pažeidimą. Vis tik tai nėra pakankamas pagrindas tvirtinti, kad joks administracinis teisės pažeidimas apskritai nebuvo padarytas. Čia pažymėtina, jog skundžiamame nutarime yra sutinkama su tuo, kad duomenų, jog filmas buvo siunčiamas iš I. V. IP adreso, yra. Skundžiamame nutarime tik buvo konstatuojama, kad nėra paneigti I. V. paaiškinimai, jog pašaliniai asmenys galėjo prisijungti prie jo bevielio interneto ryšio ir atsisiųsti filmą. Teismas konstatuoja, jog I. V. paaiškinimai nėra paneigti, tačiau institucija, priėmusi nutarimą, privalėjo patikrinti minėto asmens parodymus teisės aktuose numatytomis priemonėmis, kurios leistų nustatyti pažeidimą galimai padariusį asmenį. Tokių priemonių ir veiksmų nebuvo imtasi, skundžiamas nutarimas buvo priimtas remiantis vien pareiškėjo atstovės pareiškime bei prieduose užfiksuotais duomenimis, I. V. paaiškinimu. Vis tik tokių duomenų priimti pakankamai pagrįstą procesinį sprendimą neužtenka. Pastebėtina, jog byloje nebuvo bandoma nustatyti kitų asmenų, kurie galėtų nurodyti tyrimui reikšmingas aplinkybes apie galimai padarytą pažeidimą, taip pat neatlikti kiti tyrimo veiksmai (pavyzdžiui, nebuvo užklausta bendrovė teikianti interneto paslaugas ir paslaugų teikimo įrangą apie tai, ar kiti subjektai gali naudotis I. V. teikiamomis paslaugomis jam nežinant ir pan.), kurių metu galėjo būti surinkti bylai reikšmingi duomenys.

Teismas konstatuoja, jog, esant anksčiau aptartų aplinkybių visumai, skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo 2015 m. spalio 14 d. nutarimas buvo priimtas išsamiai neištyrus ir neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, todėl šis nutarimas negali būti laikomas nei pakankamai apgrįstu, nei teisėtu, jis turi būti naikinamas. Tuo pačiu pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos ATPK 35 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Šis terminas įstatymo numatytais atvejais gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pažeidimas galėjo būti padarytas 2014 m. lapkričio 19 d., pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo atstovas į teisėsaugos institucijas su pareiškimu kreipėsi 2015 m. balandžio 2 d., būtent tą dieną buvo gauta informacija apie galimai padarytą pažeidimą. Esant nustatytiems faktams, teismas konstatuoja, jog šiuo atveju yra suėję Lietuvos Respublikos ATPK 35 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai. Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 7 punkte yra nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėta turi būti nutraukta, kai pasibaigia Lietuvos Respublikos ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai. Taigi šiuo atveju konstatuotina, jog panaikinus skundžiamą 2015 m. spalio 14 d. nutarimą egzistuoja akivaizdi aplinkybė, dėl kurios administracinio teisės pažeidimo bylos teisena yra negalima, todėl administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Dėl šios priežasties teismui panaikinus skundžiamą nutarimą procesas vis tiek turi būti nutraukiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsniu, 250 straipsnio 7 punktu,

nutarė:

Lenkijos uždarosios akcinės bendrovės „Studio Filmowe Kalejdoskop“ atstovės advokatės Vytautės Ladigaitės – Balčiūnienės skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo 2015 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 10-AT1-9641 ir bylą nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.