Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Šiauliai“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Šiauliai“ ieškinį atsakovei L. O. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės, kaip namo administratorės, reikalavimas priteisti iš atsakovės susidariusį įsiskolinimą už atliktą balkonų remontą, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Apeliacinis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad nepaisant to, kad atsakovė savo iniciatyva 2011 m. atliko balkono remonto darbus, 2017 metais buvo nustatyta, kad vis tiek reikia atlikti balkonų aptvėrimų remonto darbus, siekiant panaikinti statinio defektiniame akte nurodytus defektus, kurie ilgainiui gali kelti grėsmę statinio saugumui. Apeliantė pagrįstai ir teisėtai ėmėsi balkono remonto darbų atlikimo, o atsakovė proporcingai savo turimai nuosavybės daliai privalo prisidėti prie šių darbų apmokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija sutinka.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

10. Ieškovė UAB „Mano Būstas Šiauliai“ teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovė L. O. M. yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. UAB „Mano Būstas Šiauliai“ suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovė nuosavybės teise turi aukščiau nurodytą butą ir jai taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), namo bendrojo naudojimo objektai. Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktu nustatyta, kad yra suskilinėję ir vietomis nulūžę nurodyto namo balkonų šiferio lakštai, kuriuos rekomenduojama keisti (b. l. 69). Buvo organizuojamas balsavimas raštu ir iš 60 siųstų biuletenių 32 buvo už tai, kad būtų atlikti balkonų aptvėrimo darbai pakeičiant šiferį (b. l. 67-68). Darbus atliko UAB „Mano būsto priežiūra“ už 18 616,62 Eur, buvo nuardyta šiferio danga, montuoti balkonų karkasai, balkonai aptaisyti metaliniais profiliuotais lakštais, kampai aptaisyti skarda, atliktos paaukštinimo priemonės ir utilizuotas šiferis (b. l. 66). Ieškovė teikė sąskaitas atsakovei, kuriose be kitų mokesčių buvo įtrauktas balkonų remontas. Atsakovė mokėjo komunalinius mokesčius, tačiau pagal sąskaitas nemokėdavo už balkonų remontą. 2011-03-22 rangos sutarties pagrindu UAB „Metaloidas“ atsakovės prašymu įstiklino jos butui priskirtą balkoną, tuo pačiu pašalinant šiferio dangą, balkono karkasą, pakeičiant šias konstrukcijas plastiko ir stiklo konstrukcijomis (b. l. 41-46). Atsakovė už šiuos darbus sumokėjo 2 500 Lt (724,05 Eur). Atsakovė nurodė, kad remontuojant namo balkonus 2019-2020 metais UAB „Mano būsto priežiūra“ jos balkono atžvilgiu jokių darbų neatliko.

Dėl ginčo esmės

11. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai.

12. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – DNSBĮ).

13. DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalis nustato, jog pastato bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. CK 4.82 straipsnio 3 dalis nustato, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

14. Pažymėtina, kad, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

15. Pažymėtina, kad CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas.

16. Nepriklausomai nuo to, ar balkonai yra prie kiekvieno buto ir jais naudojasi (turi galimybę naudotis) visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, balkonas priskirtinas prie bendrojo naudojimo objektų, priklausančių visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (išskyrus atskirus atvejus, kai jie nuosavybės teise priklauso atskiriems savininkams), todėl ir šio objekto išsaugojimo, pagerinimo ir atnaujinimo išlaidos dalytinos proporcingai visiems bendraturčiams. Atkreiptinas dėmesys, kad išimtis galima tik tuo atveju, jei bus sudarytas bendrojo naudojimo objektų, skirtų nepriklausomos, atskiros pastato dalies funkcionavimui ir jos naudotojų poreikiams tenkinti, aprašas. Sprendimai dėl šių bendrojo naudojimo objektų, skirtų ne visų gyvenamojo namo gyventojų poreikiams tenkinti, valdymo ir naudojimo gali būti priimami atskirai (CK 4.85 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tam, kad bendrojo naudojimo objektas būtų įtrauktas į šį aprašą, turi būti nustatyta, kad jis yra atskiras, nesusietas su kitais to paties statinio bendrojo naudojimo objektais ir kad juo gali naudotis tik konkrečios statinio dalies butų ir kitų patalpų savininkai. Tokiame apraše turi būti iš anksto nustatyta tokių objektų valdymo ir naudojimosi jais tvarka ir sąlygos, kurios turi būti žinomos ir suprantamos bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams. Bendrojo naudojimo objektų aprašas leidžia butų ir kitų patalpų savininkams realizuoti teisę susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, tačiau ši teisė turi būti realizuota iki kylant teisiniams padariniams, pavyzdžiui, iki atsirandant konkrečioms bendrojo naudojimo objekto remonto išlaidoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016). Šiuo atveju į bylą nepateikta duomenų, kad daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), būtų sudarytas atskiras bendrojo naudojimo objektų, naudojamų tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, aprašas, kuriame būtų nustatyta kitokia balkonų remonto išlaidų paskirstymo namo bendraturčiams tvarka.

17. Ieškovė nurodė, kad atsakovei už balkonų remontą tenkanti paskaičiuota proporcinga suma yra 203,54 Eur (b. l. 52). Kaip matyti, už balkonų remontą net 7000 Eur buvo sumokėti iš gyventojų kaupiamųjų lėšų, prie kurių kaupimo atsakovė taip pat prisidėjo. Ši suma sudaro net 37,6 proc. visos už remontą mokėtinos sumos. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ginčo darbai yra susiję su pastato bendrojo naudojimo objektų remontu.

18. Aplinkybė, kad pagal atsakovės 2011-03-22 rangos sutartį su UAB „Metaloidas“ buvo atliktas jai priklausančio buto balkono remontas, tuo pačiu pašalinant šiferio dangą, balkono karkasą, pakeičiant šias konstrukcijas plastiko ir stiklo konstrukcijomis ir už šiuos darbus sumokėjo 2500 Lt (724,05 Eur), neatleidžia L. O. M. nuo pareigos prisidėti prie 2019-2020 metais atliktų namo remonto darbų apmokėjimo. Šiuo atveju, atsakovė, atlikusi jos buto balkono remontą, turi galimybę kreiptis į bendraturčius, dėl patirtų balkono remonto išlaidų proporcingai jų turimai daliai, kompensacijos.

19. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad balkonų išorinėms konstrukcijoms esant bendrojo naudojimo objektams, atsakovė, kaip namo bendrasavininkė, privalo vykdyti įstatyme nustatytą pareigą ir apmokėti jai proporcingai tenkančią išlaidų už remonto darbus dalį. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovės priteistina 118,47 Eur skola (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

20. Remiantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso taisykles ir dėl šios priežasties nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinį (CPK 185 straipsnis), todėl sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai (326 straipsnio 1 dalies 2 punktu).

22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 60,00 Eur už advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ suteiktas teisines paslaugas, 15 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Ieškinį ir apeliacinį skundą patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos paminėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Byloje susidarė 1,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios neviršija nustatyto dydžio, todėl šios išlaidos nepriteistinos valstybės naudai.

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UAB „Mano Būstas Šiauliai“, juridinio asmens kodas 144619514, iš atsakovės L. O. M., gim. (duomenys neskelbtini), 118,47 Eur (vieno šimto aštuoniolikos eurų 47 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo (118, 47 Eur) priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021-02-18) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 92,64 Eur (devyniasdešimt du eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.