Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-75-280/2013

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 24 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ŽŪB „Pušynas“ apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-56-126/2012 pagal ieškovės ŽŪB „Pušynas“ ieškinį atsakovams R. K. ir L. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad 2008-04-21 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi ŽŪB „Pušynas“ iš M. S. už 18 500 Lt įsigijo keturratį motociklą SUZUKI LTA 700XK5 (baudžiamosios bylos Nr. 83-2-00027-09, 31-32). Minėta transporto priemonė buvo įtraukta į ŽŪB „Pušynas“ ilgalaikio turto apskaitą (b. l. I t. 73). 2009-07-27 ieškovei priklausantis keturratis motociklas SUZUKI LTA 700XK5 eismo įvykio metu buvo apgadintas. Ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 83-2-00027-09 metu nustatyta, kad atsakovas L. S. vairavo keturratį motociklą, pažeisdamas kelių eismo taisykles ir sukėlė eismo įvykį (atsitrenkė į tvorą), kurio metu buvo apgadinta ŽŪB „Pušynas“ priklausanti transporto priemonė (baudž. b. l. 146). Šias aplinkybes patvirtino pats L. S., duodamas paaiškinimus (baudž. b. l. 93-94). Byloje nustatyta, kad prieš L. S. keturračiu motociklu važinėjosi atsakovas R. K. (b. l. I t. 122). R. Iš liudytojų S. S. ir D. S. parodymų matyti, kad keturračiu motociklu dažniausiai važinėdavo ŽŪB „Pušynas“ direktorius R. M., tačiau kartais motociklu važinėdavosi ir R. K. bei kiti bendrovės darbuotojai (baudž. b. l. 142-143).

Byloje nustatyta, kad tuoj po motociklo sugadinimo 2009-07-28 atsakovas R. K. pasirašė pasižadėjimą, kuriuo įsipareigojo ieškovės naudai atpirkti analogišką sudaužytajam motociklą arba atlyginti motociklo vertę – 18 500 Lt pinigais (baudž. b. l. 54).

Bylos nagrinėjimo metu apeliantės atstovas R. M. pripažino, kad leido R. K. susiremontuoti sudaužytą keturratį motociklą, o suremontuotą parduoti (b. l. I t. 58). Byloje nustatyta, kad R. K., turėdamas tikslą suremontuoti sudaužytą keturratį motociklą, t.y. tokiu būdu atlyginti bendrovei padarytą žalą, minėtą transporto priemonę atgabeno ir laikė savo tėvui J. K. priklausančiame garaže, esančiame Raikėnų k., Pandėlio sen., Rokiškio r. Ieškovei priklausantis keturratis motociklas SUZUKI LTA 700XK5 2009-09-10 iš atsakovo tėvui priklausančio garažo buvo pavogtas. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 83-2-00027-09 dėl ŽŪB „Pušynas“ priklausančio keturračio motociklo SUZUKI LTA 700XK5 vagystės atsakovo R. K. atžvilgiu buvo nutrauktas (baudž. b. l. 145-146). Duomenų, jog R. K. būtų tinkamai suremontavęs sudaužytą transporto priemonę ar atlyginęs ieškovei padarytą žalą pinigais, byloje nėra.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (LR CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Svarbu įvertinti, ar atsakovams yra kilusi prievolė atlyginti ieškovei turtinę žalą. Tokia prievolė žalą padariusiam asmeniui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas.

LR CK 6.248 str. 2 d. įtvirtinta, kad kaltė gali pasireikšti tyčia arba dideliu neatsargumu. Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Jeigu asmuo veikia neteisėtai ir siekdamas padaryti žalos, tai jo veiksmai yra tyčiniai, o jeigu konkrečioje situacijoje neužtikrinamas būtinas atidumas ir rūpestingumas, tai yra neatsargumas. Didelis neatsargumas gali būti konstatuotas, kai asmuo neužtikrina elementarių atsargumo, rūpestingumo bei atidumo reikalavimų laikymosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).

Byloje nustatyta, kad L. S., atsakovui R. K. leidus ir perdavus, važiavo ŽŪB „Pušynas“ priklausančiu keturračiu motociklu, neturėdamas teisės vairuoti tokios rūšies transporto priemonę, nepasirinko saugaus greičio ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta minėta apeliantei priklausanti transporto priemonė (baudž. b. l. 146). Pažymėtina, kad L. S. neteisėti veiksmai pasireiškė kelių eismo taisyklių nesilaikymu, jų pažeidimu bei pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ignoravimu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad dėl L. S. neteisėto veikimo ieškovei ŽŪB „Pušynas“ buvo padaryta turtinė žala – apgadintas bendrovei priklausantis keturratis motociklas (sulaužytos motociklo plastmasės, persuktas rėmas). Taigi, priežastinis ryšys tarp atsakovo L. S. neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra akivaizdus. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad L. S. veikė nerūpestingai, aplaidžiai, jo veiksmai pasireiškė dideliu neatsargumo laipsniu. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog L. S. veiksmuose buvo visos sąlygos, būtinos deliktinei civilinei atsakomybei taikyti.

Išanalizavus byloje surinktus įrodymus, tame tarpe ir atsakovų L. S. ir R. K. parodymus, konstatuotina, kad 2009-07-27 apeliantei priklausančio keturračio motociklo sudaužymo dieną, R. K. motociklą naudojo ne darbiniais – tarnybiniais, o pramoginiais tikslais, t.y. leido laisvalaikį, važinėdamasis keturračiu motociklu, neturėdamas įgaliojimų svetimą daiktą (motociklą) perdavė važinėti kitiems asmenims, kurie tam neturėjo teisės. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad R. K. atžvilgiu turėtų būti taikomos ne darbo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, bet bendrosios civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju būtent R. K. buvo atsakingas už saugų ir tinkamą ŽŪB „Pušynas“ priklausančio keturračio motociklo valdymą bei eksploatavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas R. K. dirbo ŽŪB „Pušynas“ (R. M. ūkyje) pagalbiniu darbininku, motociklo sudaužymo dieną juo važinėjosi, eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė, įvyko ŽŪB „Pušynas“ teritorijoje. Šios aplinkybės įrodo, kad 2009-07-27 būtent R. K. naudojosi ieškovei priklausančiu keturračiu motociklu ir buvo atsakingas už tinkamą jo eksploatavimą. Aplinkybė, kad L. S. keturratį motociklą, kuris buvo sudaužytas, vairavo esant R. K. leidimui ar savavališkai, neturi esminės reikšmės atsakovo R. K. kaltės nustatymui, nes pastarasis privalėjo laikytis atidumo ir rūpestingumo kriterijų ir užtikrinti saugų ŽŪB „Pušynas“ priklausančios transporto priemonės naudojimą. Konstatuotina, kad R. K. kaltė pasireiškė tyčia. Jeigu R. K. leido L. S. vairuoti keturratį motociklą, tai prieš duodamas tokį leidimą, atsakovas privalėjo įsitikinti, ar L. S. turi pakankamai įgūdžių valdyti tokią specifinę transporto priemonę. Jeigu L. S. savavališkai užvaldė keturratį motociklą, kaip teigė R. K. (R. K. teigimu, jis paliko užvestą motociklą, o L. S. jo neperspėjęs ėmė motociklu važiuoti), tai R. K., būdamas atidus ir rūpestingas asmuo, turėjo užtikrinti, kad pašaliniai asmenys neturėtų galimybės lengvai ir netrukdomai pasinaudoti ieškovei priklausančia transporto priemone. Pabrėžtina, kad atsakovas R. K. elgėsi aplaidžiai, nerūpestingai ir sudarė sąlygas padarytai žalai atsirasti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. K. pasirašė pasižadėjimą, kuriuo įsipareigojo ieškovės naudai atpirkti analogišką sudaužytajam motociklą arba atlyginti motociklo vertę – 18 500 Lt pinigais (baudž. b. l. 54). Atsakovas R. K. teigė, kad šį pasižadėjimą pasirašė priverstinai, prieš jį panaudojus fizinį ir psichologinį smurtą. Nurodė, kad ŽŪB „Pušynas“ direktorius R. M. apeliantą mušė, jam grasino ir liepė pasirašyti pasižadėjimą, kuriuo R. K. įsipareigojo atpirkti analogišką sudaužytajam motociklą arba atlyginti motociklo vertę pinigais. Pažymėtina, kad R. K. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog R. M. prieš jį naudojo kokius nors smurtinius veiksmus. Byloje nustatyta, kad R. M. leido R. K. suremontuoti sudaužytą keturratį motociklą, o suremontuotą parduoti. Atsakovas R. K. sudaužytą ŽŪB „Pušynas“ priklausantį keturratį motociklą laikė savo tėvų garaže, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš liudytojų parodymų matyti, kad R. K. bandė remontuoti sudaužytą motociklą, tačiau duomenų, patvirtinančių, jog keturratis motociklas buvo suremontuotas tinkamai, byloje nėra. Bylos šalys patvirtino, kad ginčo objektu esantis keturratis motociklas parduotas nebuvo. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovas susitarimo su ieškove pagrindu prisiėmė pareigą suremontuoti sudaužytą ieškovei priklausančią transporto priemonę arba atlyginti jos vertę pinigais, t.y. pripažino savo kaltę dėl žalos padarymo. Vadovaujantis protingumo principu, konstatuotina, kad toks įsipareigojimas apima ir pareigą saugoti transporto priemonę nuo žuvimo iki ji bus suremontuota ir perduota savininkui ar iki bus atlyginta jos vertė pinigais.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas privalėjo imtis visų priemonių, ieškovei priklausančio keturračio motociklo apsaugojimui nuo žuvimo ar vagystės, tačiau dėl aplaidumo to nepadarė. Tai, kad R. K. ŽŪB „Pušynas‘ priklausantį keturratį motociklą laikė menkai apsaugotame jo tėvams priklausančiame garaže, parodo, jog atsakovas elgėsi nerūpestingai ir nesiėmė reikiamų priemonių transporto priemonei nuo vagystės apsaugoti. Darytina išvada, kad dėl R. K. neteisėto neveikimo ir nerūpestingumo ieškovei priklausanti priemonė buvo pavogta. Keturračio motociklo vagystė nagrinėjamu atveju gali būti prilyginama motociklo praradimui. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad R. K. veiksmuose yra nustatytos visos sąlygos, būtinos deliktinei civilinei atsakomybei taikyti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl ieškovei priklausančio keturračio motociklo SUZUKI LTA 700XK5 apgadinimo ir žuvimo (vagystės) yra kalti abu atsakovai R. K. ir L. S., nes iš esmės jų bendrais neteisėtais veiksmais padaryta bendrovei žala, todėl jie ŽŪB „Pušynas“ padarytą žalą turėtų atlyginti solidariai (LR CK 6.279). Atsakovas R. K., įsipareigodamas sumokėti motociklo vertę ar nupirkti kitą motociklą, iš esmės pripažino, kad motociklas sugadintas nepataisomai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, jog atsakovo R. K. įsipareigojimas atpirkti analogišką sudaužytajam keturratį motociklą arba atlyginti jo vertę pinigais (18 500 Lt), prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes įgyvendinus tokį pasižadėjimą, būtų atlyginta daugiau žalos negu jos yra padaryta iš tikrųjų bei ieškovė nepagrįstai praturtėtų, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad R. K. atpirkus analogišką motociklą arba atlyginus jo vertę pinigais, atsakovas būtų įgyjęs nuosavybės teisę į sudaužytąjį motociklą, kurį galėtų parduoti už likutinę vertę, suremontuoti ir parduoti bei kt., taigi daugiau žalos tikrai neatlygintų.

Byloje nustatyta, kad ŽŪB „Pušynas“ keturratį motociklą SUZUKI LTA 700XK5 įsigijo už 18 500 Lt (baudžiamosios bylos Nr. 83-2-00027-09, 31-32). Iš ŽŪB „Pušynas“ buhalterinių dokumentų matyti, kad iki 2009 spalio mėnesio minėto keturračio motociklo nusidėvėjimas buvo įvertintas 7 583,22 Lt (b. l. I t. 73). Atkreiptinas dėmesys, kad motociklas buvo pavogtas 2009-09-10. Atsižvelgus į nusidėvėjimą ir į tai, kad dėl keturračio motociklo apgadinimo 2009-07-27 ir jo praradimo kalti yra atsakovai, konstatuotina, kad keturračio motociklo vertė žalos padarymo dieną buvo 10 916,68 Lt (18 500 Lt – 7 583,22 LT; b. l. I t. 73 ) ( CK 6.251 str., 6.249 str.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovai L. S. ir R. K. yra kalti dėl ieškovei priklausančio keturračio motociklo SUZUKI LTA 700XK5 sudaužymo , o po to ir praradimo, daro išvadą, jog iš atsakovų priteistinos atlygintinos apeliantei žalos dydis yra lygus keturračio motociklo SUZUKI LTA 700XK5 vertei jo netekimo dieną, t.y. 10 916,68 Lt. Iš atsakovų ieškovės naudai taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-12-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pažymėtina, kad panaikinus Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-10-19 sprendimą ir priėmus byloje naują sprendimą, perskirstomos šalių bylinėjimosi išlaidos, turėtos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ieškovės ŽŪB „Pušynas“ ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovų R. K. ir L. S. priteisiamos ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93). LR CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Byloje nustatyta, kad ieškovės pateikto ieškinio reikalavimų dydis yra 20 519 Lt. Patenkintų reikalavimų sumą sudaro 10 916,68 Lt, t. y. 53 proc., teismo atmestų reikalavimų dalis sudaro 47 proc. Ieškovė ŽŪB „Pušynas“ nurodė, kad pirmosios instancijos teisme turėjo 2 516 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas pagrįstomis pripažįsta 616 Lt žyminio mokesčio, 400 Lt ieškinio parengimo išlaidų ir 400 Lt ieškovės atstovavimo teisme išlaidų (b. l. I t. 3, 56, 77). Iš viso pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 1 416 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgus į teismo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį iš atsakovų R. K. ir L. S. ieškovės ŽŪB „Pušynas“ naudai priteisiama 750,48 Lt (1 416 Lt x 0,53) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus iš dalies ir šiai prašant, iš atsakovų R. K. ir L. S. lygiomis dalimis priteisiamos ieškovės ŽŪB „Pušynas“ apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Apeliantė pateikė įrodymus, kad už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 616 Lt žyminio mokesčio (b. l .II t. 7). Ieškovė įrodymų, patvirtinančių apeliacinės instancijos teisme turėtų advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidų dydį, nepateikė. Taigi, vadovaujantis LR CPK 93 str. 2 d. ir teismo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų santykiu, iš atsakovų ieškovės naudai priteisiama 326,48 Lt (616 Lt x 0,53) už apeliacinį skindą sumokėto žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antru punktu,

nutaria:

Panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-56-126/2012, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ŽŪB „Pušynas“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės ŽŪB „Pušynas“ (juridinio asmens kodas 173091888) naudai 10 916,68 Lt žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-12-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti lygiomis dalimis, po 539 Lt iš kiekvieno, iš atsakovų R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės ŽŪB „Pušynas“ (juridinio asmens kodas 173091888) naudai 1 076,96 Lt (750,48 Lt + 326,48 Lt) bylinėjimosi išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.