- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-07
- Bylos Nr.
- e2S-351-613/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06806-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- V. Č.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Moveda“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. Č. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Moveda“ dėl sumokėto avanso grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 10 000 Eur sumokėto avanso, 5 000 Eur baudą, ir 769 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo 2023 m. lapkričio 15 d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas visiškai. Teisme gauti skolininkės prieštaravimai dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 15 d. preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10887-676/2023.
Atsiliepimas
3. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės prieštaravimus su jais nesutiko, prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 15 000 Eur sumai areštuoti atsakovės UAB „Moveda“ nuosavybės teise valdomą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, taip pat banko sąskaitose esančias pinigines lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. sausio 15 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
4.1. Teismas nurodė, kad ieškinio tikėtino pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, nes teismas netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo.
4.2. Sprendė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima daryti išvados, jog ieškovo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Ieškovas pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, pateikė rašytinius įrodymus, kurie galimai patvirtina ieškinio reikalavimus, konstatavo, kad ieškovas ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė.
4.3. Nurodė, kad spręsdamas dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui.
4.4. Akcentavo, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės grindžiamas didele ieškinio suma ir tuo, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, nes atsakovė gali bandyti paslėpti savo turtą. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė savo turtą bandė slėpti, jį slepia šiuo metu, savo turtą ketina parduoti ar perleisti kitiems asmenims artimiausioje ateityje, ar panašiai. Taip pat ieškovas nepateikė duomenų apie atsakovės jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu. Teismo vertinimu, ieškovo pateiktų duomenų nepakanka, kad teismas galėtų konstatuoti atsakovės nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, t. y. spręsti, jog ji turi ketinimų savo turtą paslėpti ar kitaip išvengti pareigos vykdyti būsimą teismo sprendimą. Jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą, pateiktais byloje duomenimis bei įrodymais, nenustatė ir teismas.
4.5. Įvertinęs ieškovo prašymą, pateiktus byloje duomenis bei įrodymus, teismas sprendė, jog byloje nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovė turėtų kokių nors nesąžiningų ketinimų paslėpti, perleisti ar įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Ieškovo nurodytos aplinkybės savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė yra nesąžininga. Nesąžiningų atsakovės veiksmų, kuriais būtų siekiama išvengti teismo sprendimo įvykdymo, nenustatyta, ieškovas savo argumentų dėl atsakovės nesąžiningumo neįrodė. Ieškovui neįrodžius atsakovės nesąžiningumo, ieškinio suma negali būti savarankišku pagrindu laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, todėl ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo 15 000,00 Eur sumai areštuoti atsakovei nuosavybės teise valdomą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, taip pat banko sąskaitose esančias pinigines lėšas. Atskirojo skundo argumentai:
5.1. Nurodo, kad byloje yra priimtas palankus ieškovui preliminarus sprendimas, kuriuo priteista suma yra didelė, taip pat nurodo, kad atsakovas į bylą pateikė visiškai nemotyvuotus ir nepagrįstus nei vienu įrodymu prieštaravimus, mano, kad atsakovė iki teismo sprendimo priėmimo gali bandyti slėpti turtą.
5.2. Pažymi, kad Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1585-1149/2024, kurioje atsakovė UAB „Moveda“. Byloje taip pat yra priimtas preliminarus sprendimas ir sprendžiamas ginčas kylantis iš sutartinių santykių, tačiau šioje byloje laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų.
13. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas atmetė apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodo, kad byloje yra priimtas palankus ieškovui preliminarus sprendimas, kuriuo priteista suma yra didelė, mano, kad atsakovė iki teismo sprendimo priėmimo gali bandyti slėpti turtą. Akcentuoja, kad kitoje civilinėje byloje atsakovei laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos.
14. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
15. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, tai yra, nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
16. Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, dėl netinkamo prima facie pagrįstumo įvertinimo nėra, todėl apeliacinės plačiau dėl prima facie sąlygų nepasisako.
17. Be prima facie sąlygos, kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, ir nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
18. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės finansinė padėtis, šalių tarpusavio ginčai nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, siekiant užtikrinti byloje pareikštus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodyta aplinkybė, kad atsakovė į bylą pateikė visiškai nemotyvuotus ir nepagrįstus nei vienu įrodymu prieštaravimus tik patvirtina šalių tarpusavio konfliktą, tačiau niekaip nepatvirtina atsakovės sąmoningo tikslo perleisti turtą ar turtines teises, tuo siekiant apsunkinti apeliantui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
19. Apeliantas taip pat nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1585-1149/2024 atsakovei laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovės teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia įtikinamus argumentus bei konkrečius įrodymus apie atsakovės jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, tačiau šiuo atveju ieškovas jokių objektyvių argumentų, įrodymų, dėl tokios aplinkybės nepateikė (CPK 178 straipsnis). Todėl vien tai, kad kitoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, nesudaro pagrindo spręsti, kad ir šioje civilinėje byloje turėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kadangi šioje byloje pagrįstų duomenų apie atsakovės atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, nėra.
20. Apeliantas taip pat teigia, kad šiuo atveju itin didelė ieškinio suma, tačiau su šiuo argumentu negalima sutikti. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, ieškinio sumos dydis, asmens turtinė padėtis nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-740-790/2020, 14 punktas). Nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl šios aplinkybės neįrodo, kad yra grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1088-516/2020, 18 punktas).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, nutardamas netenkinti ieškovo prašymo ir netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
Dėl procesinės bylos baigties.
22. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, taikė proceso teisės normas, dėl ko nutariama atskirojo skundo reikalavimų netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.