Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus tesėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, kaltinamajai D. S., jos gynėjui advokatui Renui Bradūnui, nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms R. S., L. S., S. S., nukentėjusiosios R. S. atstovui advokatui Vaclovui Kaminskiui, teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokusi, bedarbė, gyvenanti (duomenys neskelbtini)., neteista, kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau tekste BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. padarė nužudymą, o būtent: 2008 m. lapkričio 7 d. apie 16 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su A. S. metu, tyčia peiliu vieną kartą dūrė jam į krūtinės sritį ir padarė kiauryminį durtinį-pjautinį krūtinės ląstos sužalojimą, pasireiškusį kiaurymine durtine-pjautine žaizda kairės vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje II-e tarpšonkauliniame tarpe, pjautiniu kairės pusės IV-o šonkaulio apatinio krašto sužalojimu, tarpšonkaulinių raumenų sužalojimu, širdiplėvės sienelės kairio skilvelio pažeidimu, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, ko pasekoje A. S. mirė, ­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­t.y. tyčia jį nužudė. Tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 129 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios D. S. kaltumas padarius nužudymą patvirtinamas šiais įrodymais ir byloje esančiais duomenimis.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji D. S. kalta prisipažino dalinai. Kaltinamoji paaiškino, kad prieš įvykį ji A. S. pažinojo trumpą laiko tarpą, tai yra apie 3 mėnesius, jie draugavo, vienas kitą lankė, tačiau kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, sugyventiniai nebuvo. 2008-11-07 ji ir A. S. grįžo pas ją į namus. Prieš tai sužinojo, kad A. S. jos vardu parduotuvėje yra ėmęs prekių ir likęs skolingas, todėl supyko ir dėl to kilo konfliktas. Pareikalavo, kad A. S. išeitų, bet jis neklausė. Kaltinamoji nurodo, kad ji paėmė peilį, nes darėsi sumuštinį, tuomet žengė žingsnį, o A. S. ją puolė, tuomet galėjo suduoti smūgį jam peiliu. Kaip tai įvyko nepamena, neneigia, kad ji sužalojo A. S.. Tvirtina, kad nenorėjo jį sužaloti ar nužudyti, viskas įvyko staiga.

Nukentėjusioji R. S. paaiškino, kad A. S. buvo jos sūnus ir bendravo su D. S.. Iš anūkės sužinojo, kad D. S. peiliu nudūrė A. S.. Dėl sūnaus netekties, laidotuvių patyrė turtinę ir neturtinę žalą, prašo ją priteisti iš kaltinamosios.

Nukentėjusiosios L. S. ir S. S. paaiškino, kad A. S. buvo jų tėvas ir bendravo, draugavo su D. S., tačiau su ja negyveno. Nukentėjusiosios nurodė, kad su tėvu A. S. bendravo retai.

Liudytoja V. S. paaiškino, kad ji yra buvusi A. S. sutuoktinė, gyvenant santuokoje jiems gimė dukros, išsituokė prieš 12 metų. A. S. mokėjo alimentus dukrų išlaikymui, kartais su jomis bendravo. Jai žinoma, kad D. S. draugavo su A. S., tačiau pastoviai negyveno. A. S. gyveno tame pačiame name, kur gyveno ir ji, tai yra liudytoja V. S..

Liudytoja V. S. paaiškino, kad ji yra D. S. dukra ir gyveno viename name su kaltinamąja. Nurodė, kad D. S. draugavo su A. S. ir jie vienas pas kitą lankydavosi namuose. 2008-11-07 A. S. buvo atvykęs pas D. S. į namus ir jie pykosi, A. S. nukrito ant grindų, buvo iškviesta greitoji pagalba, jis mirė. Dukros rankoje pamatė peilį, sutuoktinis T. S. jį paėmė ir padėjo virtuvėje ant stalo.Tvirtina, kad kaltinamosios atliktų nusikalstamų veiksmų nematė. Aiškina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiama buvo pasimetusi, šoko būsenoje, todėl aiškinusi, jog kaltinamosios atliktus nusikalstamus veiksmus matė.

Teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo Proceso Kodekso (toliau tekste BPK) 276 straipsniu, teisminio nagrinėjimo metu pagarsino liudytojos V. S. parodymus, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu.(t. 1. b.l. 89, 91-95) Iš protokolų matyti, kad apklausta liudytoja tvirtino, jog konflikto tarp A. S. ir D. S. metu, pastaroji nuėjo į virtuvę, kažką iš stalčiaus pasiėmė, atbėgo iš virtuvės į kambarį ir nesustojusi iš viršaus į apačią peiliu dūrė A. S. į krūtinę. Po dūrio peilis nukrito ant grindų. A. S. nuėjo į virtuvę ir susmuko.

Liudytojas T. S. paaiškino, kad D. S. draugavo su A. S., tačiau negyveno. 2008-11-07 A. S. buvo atvykęs pas D. S. ir jie pykosi. Įvykio metu D. S. kažkuo sudavė A. S. į krūtinę, jis buvo kruvinas. Vėliau suprato, kad smūgiuota buvo peiliu, nes jį pamatė ir peilis buvo kruvinas. Nurodė, kad prieš smūgį A. S. puolė D. S., bet jai nesudavė.

Teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo Proceso Kodekso (toliau tekste BPK) 276 straipsniu, teisminio nagrinėjimo metu pagarsino liudytojo T. S. parodymus, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu.(t. 1. b.l. 97, 100-104) Iš protokolų matyti, kad liudytojas apklaustas ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad A. S. ir D. S. ginčijosi, ji trumpam išėjo į virtuvę ir tik įėjusi atgal į kambarį sudavė A. S. į krūtinės sritį, tuo metu pamatė peilį D. S. rankoje, jis susiėmė už krūtinės, pradėjo kraujuoti. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas T. S. netvirtino, kad A. S. puolė D. S..

Liudytoja A. P. paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) PSPC greitosios medicinos pagalbos skyriuje. 2008-11-07 pagal iškvietimą vyko į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kur rado negyvą A. S., matėsi durtinė žaizda krūtinės srityje.

Liudytoja B. G. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) miestelio maisto prekių parduotuvėje, 2008-11-07 parduotuvėje lankėsi D. S., kuriai ji pasakė, jog A. S. yra skolingas parduotuvei. Kaltinamoji padengė A. S. įsiskolinimą. (t.1. b.l. 141).

Liudytoja B. A. paaiškino, kad įvykio dieną A. S. ir D. S. dirbo, padėjo sodinti medelius. Pabaigtuvių proga ji ir D. S. važiavo į (duomenys neskelbtini) miestelio parduotuvę nupirkti butelį degtinės. Parduotuvėje D. S. pardavėja pasakė, kad A. S. yra skolingas parduotuvei. Grįžę, gėrė alkoholinius gėrimus, kaltinamoji girta nebuvo. Jai(liudytojai) sutuoktinis minėjo, kad A. S. yra kaltinamosios draugas.

VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC pateikti duomenys patvirtina, kad greitosios medicinos pagalbos brigada adresu (duomenys neskelbtini)., buvo iškviesta 2008-11-07 apie 16.20 val., gavus pranešimą, kad padurtas A. S.. (t. 1. b.l.78-80).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2008-11-07 buvo apžiūrėta nusikaltimo padarymo vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas gyvenamasis namas, kuriame gyveno kaltinamoji D. S.. Apžiūros metu, gyvenamojo namo virtuvėje, ant grindų, rastas gulintis ant nugaros vyriškos lyties lavonas, o jo krūtinėje matoma žaizda. Toje pačioje patalpoje rastas peilis, kurio geležtė ištepta krauju. Taip pat, protokole užfiksuota, kad įvykio vietoje buvo rastos dėmės panašios į kraują. Įvykio vietos apžiūros metu dalyvavusio specialisto išvadoje užfiksuota, kad apžiūrėjus lavoną 19 val. 10 min., konstatuotas galimas mirties laikas prieš 3 valandas. (t. 1. b.l. 3-21)

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Marijampolės poskyrio specialisto 2008-11-17 išvadoje Nr. 300/08(09) konstatuota, kad A. S. mirtis įvyko nuo kiauryminio durtinio-pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo, pasireiškusio kiaurymine durtine-pjautine žaizda kairės vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje II-e tarpšonkauliniame tarpe, pjautiniu kairės pusės IV-o šonkaulio apatinio krašto sužalojimu, tarpšonkaulinių raumenų sužalojimu, širdiplėvės ir kiauryminiu širdies sienelės kairio skilvelio pažeidimu. Tai komplikavosi nukraujavimu į širdiplėvės ir kairiosios krūtinplėvės ertmes. A. S. mirtis įvyko prieš 2,5-3,5 val. iki lavono apžiūros įvykio vietoje 2008-11-07, 19.10 val. A. S. lavone konstatuoti kiauryminis durtinis-pjautinis krūtinės ląstos sužalojimas su šonkaulio, širdiplėvės ir širdies kiauryminiu pažeidimu galėjo būti padaryti kietu plokščiu smailiu aštriabriauniu duriančiai – pjaunančio tipo įrankiu kelių – keliolikos sekundžių laikotarpiu iki mirties ir gyviems asmenims vertintini sunkiu sveikatos sutrikdymu. A. S. lavone konstatuoti sužalojimai buvo padaryti vienu poveikiu. A. S. lavone kovos, savigynos pėdsakų nekonstatuota. (t. 1. b.l.32-35).

Specialisto Vytenio Valiuko apklausos protokole užfiksuota, kad jis atliko A. S. lavono tyrimą ir surašė specialisto išvadą. Tyrimo metu nustatė, kad sužalojimas krūtinėje buvo padarytas su pakankamai didele jėga, o sužalojimo kanalo kryptis eina iš viršaus žemyn. (t. 1. b.l. 36 - 37)

Daiktų pateikimo protokolu patvirtinama, kad 2008-11-11 specialistas Vytenis Valiukas ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui pateikė nužudytojo A. S. rūbus, lavono žaizdą ir šonkaulio fragmentą. (t. 1. b.l.43)

Daiktų apžiūros protokolu, patvirtinama, kad 2008-11-13 buvo apžiūrėti A. S. drabužiai, kuriais jis dėvėjo įvykio metu, tai yra 2008-11-07. Konstatuota, kad sportinio džemperio, tamsiai mėlynos spalvos, užsegamo priekyje užtrauktuku, kairiajame šone, krūtinės srityje yra raudonos spalvos kraujo dėmė bei horizontalus durtinis sugadinimas apie 2, 6 cm. ilgio lygiais kraštais. (t. 1. b.l. 44-48)

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Medicinos kriminalistikos laboratorijos 2009-04-22 specialisto išvada Nr. MK-U 3/09 (01) - R411/08 patvirtina, kad tirta A. S. krūtinės odos žaizda yra durtinė-pjautinė, padaryta plokščiu, vienašmenių savybių duriančiu-pjaunančiu įrankiu, turėjusiu neaštrų smaigalį ar smaigalio zonos ašmenis, neišreikštas penties briaunas. Tikėtina, kad tirta durtinė-pjautinė A. S. krūtinės odos žaizda yra padaryta tirti pateiktu peiliu. Tyrimui pateiktas peilis yra buitinės paskirties, juoda sintetine rankena, kurios šonuose yra iškilių juostelių reljefas. Bendras peilio ilgis 24, 5 cm., geležtės ilgis 13,6 cm. Geležtė vienašmenė. Pentis tiesi, be nuožambio. Peilio geležtė yra plokščias, vienašmenių savybių duriantis-pjaunantis įrankis, turintis smaigalį ir smaigalio zonos ašmenis, neišreikštas užapvalintas penties briaunas. Smaigalys neaštrus, trikampio pavidalo 0,5 mm. ilgio, 0,3 mm. pločio, toliau pereina į 0,1 mm. storio užapvalintą briauną iki 1,5 mm. eigoje. (t. 1. b.l. 67-72)

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos 2009-02-02 specialisto išvada Nr. S 619/08 (01) R410/08, patvirtina, kad ant tyrimui pateikto peilio yra A. S. kraujas. (t. 1. b.l.58-63)

Kauno tardymo izoliatoriaus 2009-04-23 pažymoje patvirtinta, kad suimtosios D. S. pirminė gydytojų apžiūra Kauno tardymo izoliatoriuje atlikta 2008-11-14, suimtoji nusiskundimų neturėjo, kūno sužalojimų nepastebėta. (t. 1. b.l. 85)

Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, 2008-11-10 Marijampolės rajono apylinkės teisme, buvo apklausta liudytoja V. S., kuri patvirtino, kad įvykio dieną D. S. susiginčijo su A. S.. Kaltinamoji nuėjo į virtuvę ir staiga grįžusi į kambarį rankoje laikytu peiliu dūrė A. S. iš viršaus į apačią. Po dūrio A. S. nuėjo į virtuvę ir susmuko.(t. 1. b.l. 92-95)

Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, 2008-11-10 Marijampolės rajono apylinkės teisme, buvo apklaustas liudytojas T. S., kuris patvirtino, kad kaltinamoji grįžusi iš virtuvės smogė A. S., jis susiėmė už krūtinės ir pradėjo kraujuoti. Kvietė greitąją pagalbą, įvykio vietoje rado kruviną peilį.(t. 1. b.l. 100-104)

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad 2008-11-08 buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje su kaltinamąja D. S.. Šio procesinio veiksmo metu D. S. nurodė nusikaltimo padarymo vietą, patvirtino nusikaltimo padarymo aplinkybes, pripažino peiliu dūrusi A. S.. (t. 1. b.l. 31-36)

Neblaivumo (girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu ALCOTECTOR –LT-105 akte Nr. 000700 nurodoma, kad D. S. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivi. 2008-11-07 18:47 val. nustatyta 1, 326 %o etilo alkoholio koncentracija. (t. 2. b.l.1)

Teismas, įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo Proceso Kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisminio nagrinėjimo metu. Įstatymo nustatyta tvarka surinkti duomenys pilnai patvirtina faktą, kad kaltinamoji D. S. nužudė A. S.. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-11-07 tarp D. S. ir A. S. įvyko konfliktas, jie susipyko dėl pastarojo skolos, paimtos parduotuvėje kaltinamosios vardu. Konflikto pasekoje D. S. dūrė peiliu A. S. į krūtinę, jį sužalojo, dėl patirtų sužalojimų A. S. mirė. Specialisto išvada patvirtino, kad A. S. mirtis įvyko nuo kiauryminio durtinio-pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo, pasireiškusio kiaurymine durtine-pjautine žaizda kairės vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje II-e tarpšonkauliniame tarpe, pjautiniu kairės pusės IV-o šonkaulio apatinio krašto sužalojimu, tarpšonkaulinių raumenų sužalojimu, širdiplėvės ir kiauryminiu širdies sienelės kairio skilvelio pažeidimu, kas komplikavosi nukraujavimu į širdiplėvės ir kairiosios krūtinplėvės ertmes. Specialisto Vytenio Valiuko apklausos protokole konstatuota, kad A. S. sužalojimas krūtinėje buvo padarytas su pakankamai didele jėga, o sužalojimo kanalo kryptis eina iš viršaus žemyn. Ta aplinkybė, kad sužalojimo kanalas eina iš viršaus žemyn patvirtinta ir specialisto išvadoje. (t. 1. b.l. 33)

Teismas daro išvadą, kad A. S. mirė dėl kaltinamosios atliktų nusikalstamų veiksmų. Ta aplinkybė, kad įvykio dieną D. S. konfliktavo su A. S., konflikto pasekoje dūrė peiliu į krūtinę A. S. patvirtinama kaltinamosios D. S., liudytojų V. S., T. S. parodymais. Liudytojos A. P. parodymais patvirtinama, kad įvykio dieną kaltinamosios namuose ji matė sužalotą A. S.. Fizinio smurto panaudojimo peiliu nukentėjusiojo atžvilgiu faktas patvirtinamas teismo medicinos specialisto išvada, kuria konstatuotas A. S. padarytų sužalojimų pobūdis, pasekmės, sužalojimo būdas, sužalojimų padarymo laikas, mirties priežastis.

Kaltinamosios D. S., liudytojų V. S., T. S. parodymai apie tai, kad A. S. buvo sužalotas kaltinamosios veiksmais- duriant peiliu, kad po padaryto sužalojimo nukritęs ant žemės mirė, pilnai atitinka specialisto išvadoje konstatuotoms aplinkybėms apie tai, kad įvykio metu A. S. peiliu buvo padaryta durtinė-pjautinė žaizda, įvairūs durtiniai sužalojimai ir jis mirė nuo kiauryminio durtinio-pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo, pasireiškusio kiaurymine durtine-pjautine žaizda kairės vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje II-e tarpšonkauliniame tarpe, pjautiniu kairės pusės IV-o šonkaulio apatinio krašto sužalojimu, tarpšonkaulinių raumenų sužalojimu, širdiplėvės ir kiauryminiu širdies sienelės kairio skilvelio pažeidimu, kas komplikavosi nukraujavimu į širdiplėvės ir kairiosios krūtinplėvės ertmes. Be to, specialistų išvados patvirtino, kad A. S. lavone konstatuotas kiauryminis durtinis-pjautinis krūtinės ląstos sužalojimas su šonkaulio, širdiplėvės ir širdies kiauryminiu pažeidimu galėjo būti padarytas kietu plokščiu smailiu aštriabriauniu duriančiai – pjaunančio tipo įrankiu – peiliu ir būtent 2008-11-07. Ši išvada neprieštarauja kaltinamosios parodymams dėl sužalojimo laiko ir įvykio metu jos panaudoto žalojančio įrankio-peilio. Apžiūrėjus drabužius, kuriais A. S. dėvėjo įvykio metu, nustatyta, kad juose yra pažeidimai ir kraujo dėmės.

Kaltinamosios D. S., liudytojų V. S., T. S., B. A. parodymais nustatyta, kad 2008-11-07 iki konflikto A. S. buvo sveikas, nesužalotas, jis kartu su kaltinamąja dirbo, sodino medelius.

Kaltinamoji D. S., V. S., T. S. patvirtino, kad A. S. buvo sužalotas kaltinamosios namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Šie parodymai pilnai atitinka įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotoms aplinkybėms apie tai, kad šioje vietoje buvo rastas A. S. lavonas, kraujo pėdsakai, peilis.

Specialisto išvadoje patvirtinama, kad ant peilio, rasto ir paimto įvykio vietos apžiūros metu yra A. S. kraujas. Specialisto išvadoje patvirtinama, kad A. S. mirties priežastis buvo durtinė-pjautinė kiauryminė kairės krūtinės pusės žaizda su kai kurių vidaus organų pažeidimu, kas komplikavosi nukraujavimu į širdiplėvės ir kairiosios krūtinplėvės ertmes ir šis sužalojimas padarytas įvykio vietoje rastu peiliu. Šios aplinkybės ir byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą apie tai, kad D. S. name rastu peiliu buvo nužudytas A. S. ir dūrį peiliu į krūtinę bei sužalojimus, sukėlusius mirtį, jam padarė D. S.. Taigi, nustatyta, kad tarp D. S. veiksmų ir atsiradusių pasekmių-A. S. mirties yra priežastinis ryšys.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2004 06 18 nutarimo “Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose” 6 p. nurodo, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo.

Įvertinus bylos aplinkybes, daroma išvada, kad D. S. nužudė A. S.. Jos veiksmai buvo tyčiniai, ji veikė netiesioginės tyčios forma. D. S., suduodama smūgį peiliu į krūtinę, kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai, suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatė, kad gali kilti žmogaus mirtis ir nors nenorėjo atimti gyvybę, bet sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti. Specialisto išvada bei specialisto parodymai patvirtino, kad sužalojimas krūtinėje padarytas su pakankamai didele jėga, o sužalojimo kanalo kryptis eina iš viršaus žemyn. Tą aplinkybę, kad kaltinamoji sudavė peiliu smūgį ir smūgiavo peiliu iš viršaus į apačią ikiteisminio tyrimo metu apklausta teisme ikiteisminio tyrimo teisėjui patvirtino V. S.. (t. 1. b.l. 92-94). Šiais parodymais yra pagrindas tikėti, nes jie pilnai atitinka specialisto išvadai. Kaltinamoji tvirtina, kad neturėjo tyčios nužudyti A. S.. Tačiau, kaip minėta ankščiau, duriant peiliu į krūtinę žmogui, kaltinamoji suprato, kad kelia grėsmę žmogaus gyvybei ir savo veiksmų pasekmėms buvo abejinga. Teismas, vertindamas tyčios turinį, įvertina tą aplinkybę, kad peiliu buvo suduotas vienas smūgis. Taip pat, vertina kaltinamosios elgesį po padaryto sužalojimo.

Kauno apygardos teisme 2009-09-09 apklausta V. S. dalinai savo parodymus pakeitė ir aiškino, kad nematė kai kaltinamoji smūgiavo peiliu. Vertinant šios liudytojos parodymus, atsižvelgiama į tai, kad liudytoja V. S. yra kaltinamosios dukra. Todėl teismas mano, kad pakeisdama parodymus, ji siekia palengvinti kaltinamosios padėtį.

Taigi, šios liudytojos parodymus toje dalyje, kur ji aiškina, kad nematė dūrio peiliu, teismas vertina kritiškai ir jais netiki. Gi, šios liudytojos parodymus, kur ji aiškina, jog matė kai kaltinamoji sudavė smūgį peiliu ir smūgiavo peiliu iš viršaus į apačią, teismas vertina kaip patikimus, nes jie atitinka kitiems byloje esantiems įrodymams. Teismas mano, kad ši liudytoja matė įvykio aplinkybes ir ikiteisminio tyrimo teisėjui jas teisingai nurodė, kadangi ji buvo toje pačioje patalpoje, kur buvo įvykdytas nusikaltimas ir betarpiškai matė kaltinamosios atliktus veiksmus. Liudytojas T. S. patvirtino, kad konflikto tarp D. S. ir A. S. metu, V. S. juos skyrė ir stovėjo prie konfliktuojančių asmenų.

Atmestina kaltinamosios pateikta versija, kad ji gynėsi nuo A. S. puolimo. Visų pirma, nei kaltinamoji, nei liudytojai, buvę įvykio vietoje, nepatvirtina tos aplinkybės, kad konflikto metu A. S. panaudojo fizinį smurtą kaltinamosios atžvilgiu. Nustatyta, kad jų konfliktas buvo žodinis.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai V. S., T. S. nurodė, kad konflikto metu kaltinamoji nuėjo į virtuvę, iš stalčiaus kažką paėmė, greitai grįžo į kambarį ir iš karto smūgiavo peiliu A. S. į krūtinę. Šie liudytojai netvirtino, kad A. S. puolė kaltinamąją.

Liudytojas T. S. tik apklaustas Kauno apygardos teisme 2009-09-09 pradėjo aiškinti, jog įvykio metu A. S. puolė link kaltinamosios. Tačiau patikslino, kad agresija pasireiškė žingsnio žengimu link kaltinamosios.

Įvertinama tai, kad smurto iš A. S. pusės kaltinamosios atžvilgiu panaudota nebuvo, jis rankoje jokių įrankių neturėjo, artinimasis prie kaltinamosios dar nėra smurtas ar reali grėsmė, juo labiau kai toje pačioje patalpoje buvo asmenys-kaltinamosios artimieji, kurie galėjo apginti D. S. nuo A. S. veiksmų. Kaltinamajai nebuvo reikalingumo gintis bei gynybai naudoti žalojančio pobūdžio įrankį. Byloje nustatyta, kad kaltinamosios panaudoto peilio geležtės ilgis yra 13,6 cm, todėl kaltinamoji suduodama peiliu smūgį žmogui į kairę krūtinės dalį, kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai, suprato, kad tokiu būdu gali sunkiai ir gyvybei pavojingai sužaloti žmogų.

Kaltinamoji tvirtina, kad jos veiksmuose yra būtinoji gintis, nes A. S. ją puolė, ji bijojo būti sumušta, nuo jo veiksmų reikėjo gintis. Prieš tai, įvykio dieną, buvo pavartojęs fizinį smurtą jos atžvilgiu. Atmestinas kaltinamosios aiškinimas, jog jos veiksmai buvo gynybinio pobūdžio ir turi būti vertinami kaip būtinoji gintis. Teismas pažymi, kad pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Vertinant, ar konkretaus įvykio metu egzistavo būtinosios ginties situacija, būtina išsiaiškinti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi; tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą; smūgių, sukėlusių nukentėjusiojo mirtį, sudavimo momentą; nuteistojo kaltės formą ir rūšį; taip pat būtina patikrinti, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą.

Įvertinus visas bylos aplinkybes matyti, kad konkrečioje šios bylos įvykio situacijoje nebuvo nukentėjusiojo akivaizdaus, realaus, pavojingo kėsinimosi ir būtinumo kaltinamajai gintis nuo nukentėjusiojo. Byloje nustatyta, kad įvykio dieną kaltinamoji ir nukentėjusysis dirbo, gėrė, po to grįžo į kaltinamosios namus ir susipyko, vyko žodinis kivirčas. Kaltinamoji nuėjo į virtuvę, paėmė peilį ir staiga grįžusi į kambarį sudavė peiliu A. S. į krūtinę. Iš kaltinamosios D. S., liudytojų V. S., T. S. parodymų matyti, kad konflikto metu A. S. fizinio smurto prieš D. S. nepanaudojo, jokių įrankių neturėjo. Byloje nustatyta, jog kaltinamoji smurtavo tuomet kai jai jokios grėsmės iš nukentėjusiojo pusės nebuvo ir nebuvo reikalingumo gintis. Juo labiau, kaip aiškina pati kaltinamoji, jai teko ankščiau matyti ir patirti A. S. netinkamą elgesį jos atžvilgiu, teko pyktis, todėl toks elgesys jai nebuvo naujiena ar netikėtas. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamosios veiksmus vertinti kaip būtinąją gintį nėra įstatyminio pagrindo.

Nepasitvirtino kaltinamosios aiškinimas, kad įvykio dieną, grįžtant į namus, A. S. jos atžvilgiu smurtavo, jai spyrė. Visų pirma, šis aiškinimas nepatvirtintas bylos duomenimis. Pirminėje apklausoje šios aplinkybės kaltinamoji neaiškino, vėliau apklausta - nurodė. Taigi, parodymai nėra vienodi. Kauno tardymo izoliatoriaus pažyma (t. 1.. b.l. 85) konstatavo, kad izoliatoriuje 2008-11-14 buvo atlikta kaltinamosios apžiūra, ji nusiskundimų neturėjo, kūno sužalojimų nestebėta. Taigi, matyti, kad po įvykio dienos kaltinamoji medikų buvo apžiūrėta, sužalojimų jos kūne nekonstatuota. Tai duoda pagrindą daryti išvadą, kad 2008-11-07 kaltinamosios atžvilgiu smurtas nebuvo panaudotas. Net jeigu ir tikėti kaltinamosios aiškinimu, jog miške A. S. jai spyrė, tai nepateisina jos veiksmų atliktų namuose, kuomet praėjus kuriam laikui ji panaudojo smurtą ir peiliu sužalojo A. S.. Atmestinas kaltinamosios aiškinimas, kad A. S. pats galėjo užkristi ant peilio, nes specialisto išvada, specialisto paaiškinimas patvirtino, kad sužalojimo kanalas eina iš viršaus į apačią, sužalojimas padarytas veikiant didele jėga, kas rodo, kad peiliu suduota stipriai ir iš viršaus į apačią juo smūgiuojant. Ši išvada pilnai atitinka ikiteisminio tyrimo metu teisme apklaustų liudytojų V. S., T. S. parodymams, kur V. S. nurodė, kad „ jie susiginčijo žodžiais, mama nuėjo į virtuvę, labai greitai, staiga grįžo, o grįžusi dūrė A. iš viršaus į apačią“ T. S. patvirtino, kad „ D. S. nuėjo į virtuvę, grįžo ir smogė A. į krūtinę“. Šie liudytojai nepatvirtina aplinkybės, kad A. S. susižalojo pats.

Taigi, D. S. nusikalstama veika atitinka nužudymo, kaip nusikaltimo, sudėtį. Teismas daro išvadą, kad nusikalstama veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto turi būti perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį dėl sekančių aplinkybių.

Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nužudo savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Kaltinime nurodyta, kad D. S. nužudė sugyventinį A. S.. Nagrinėjant bylą teisme, nėra surinkta neginčijamų ir tvirtų įrodymų, kad A. S. buvo kaltinamosios sugyventinis.

Teisme apklausta kaltinamoji paaiškino, kad A. S. ji pažinojo apie tris mėnesius iki įvykio. Jie draugavo, bendravo, vienas pas kitą lankėsi, tačiau nebuvo sugyventiniai, kartu pastoviai negyveno, bendro ūkio nevedė, A. S. pas ją atsikraustęs ar atgabenęs savo turto nebuvo, kiekvienas savo finansus tvarkė atskirai. Šias kaltinamosios nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojų V. S., T. S. parodymai, o dalinai ir B. A. parodymai. Buvusi A. S. sutuoktinė V. S., kuri po ištuokos gyveno viename name su A. S., taip pat nurodė, kad kaltinamoji ir A. S. tik bendravo, tačiau kartu negyveno ir sugyventiniai nebuvo. Analogiškas aplinkybes patvirtino A. S. dukros liudytojos L. S., S. S., kurios paaiškino, jog su kaltinamąja tėvas A. S. negyveno, tik bendravo, draugavo, vienas pas kitą lankydavosi, pasilikdavo pernakvoti.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios duoti parodymai šiuo klausimu nėra vienodi, pirminiuose parodymuose nurodė, kad buvo sugyventiniai, o vėlesniuose parodymuose užfiksuota, kad jie sugyventiniai nebuvo. Prieštaringais parodymais remti kaltinimo negalima. Taigi, nesant kitų duomenų ar įrodymų apie tai, kad A. S. buvo kaltinamosios sugyventinis, daroma išvada, kad jis nebuvo šeimos narys.

D. S. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina ir atitinka Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 129 straipsnio 1 dalį, kadangi ji padarė tyčinį kito žmogaus nužudymą. Dėl padaryto nusikaltimo kaltinamoji baustina.

Skiriant bausmę D. S. atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamosios asmenybę bei kitas aplinkybes. Padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 1 dalyje, yra labai sunkus ir tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Nusikaltimu sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, kaltinamosios padarytu nusikaltimu padaryta žala visuomenei, kaltinamosios veiksmai buvo tyčiniai, nusikaltimu atimta gyvybė. Nusikaltimas baigtas. Žala neatlyginta.

Kaltinamosios D. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinimas nurodo, kad atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p). Byloje nustatyta, kad įvykio dieną kaltinamoji D. S. ir A. S. gėrė alkoholinius gėrimus, tačiau išgertas kiekis nebuvo didelis. Apklausta kaltinamoji D. S. ir liudytoja B. A. nurodė, kad įvykio dieną kaltinamoji nebuvo girta. Neblaivumo (girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu ALCOTECTOR –LT-105 akte Nr. 000700 nurodoma, kad D. S. 2008-11-07 18:47 val. buvo nustatyta 1, 326 %o etilo alkoholio koncentracija. (t. 2. b.l.1). Byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kad kaltinamosios apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Todėl minėta aplinkybė nepripažįstama sunkinančia aplinkybe.

Kaltinamoji anksčiau teismo neteista ir teisiama pirmą kartą (t. 1. b.l. 146), administracine tvarka nebausta (t. 1. b.l. 147), nedirbanti, darbo biržoje registruota 2008-10-24 (t. 1. b.l. 178), (duomenys neskelbtini) seniūnijoje dėl D. S. ir A. S. elgesio nusiskundimų neregistruota (t . 1. b.l.180), psichiatro-narkologo įskaitoje neįrašyta. (t. 1. b.l. 148).

A. S. motina nukentėjusioji R. S. pareiškė civilinį ieškinį 7721 Lt turtinei žalai atlyginti dėl sūnaus A. S. laidotuvių išlaidų ir 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti dėl sūnaus netekties.

A. S. duktė nukentėjusioji L. S. pareiškė 40000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti dėl tėvo netekties.

Marijampolės rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, nepilnametės nukentėjusiosios S. S.(A. S. dukra) vardu pareiškė civilinį ieškinį 2519 Lt turtinei žalai ir 20000 neturtinei žalai atlyginti.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės, prokuroras civilinius ieškinius palaikė ir prašė juos tenkinti. Kaltinamoji su civiliniais ieškiniais nesutiko, prašė juos atmesti.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims, civilinį ieškinį. Jei asmuo, nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos, miršta, jo kaip nukentėjusiojo teises perima vienas iš šeimos narių (BPK 38 str.) ar artimųjų giminaičių (BPK 15 str.), šių asmenų tarpusavio susitarimu. Artimi giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Civilinio Kodekso 6.284. straipsnis numato atsakomybę už dėl gyvybės atėmimo atsiradusią žalą. Minėto straipsnio 1 dalis nurodo, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą(nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Šiuos įstatymo reikalavimus atitinka nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės, jos turi teisę reikalauti atlyginti patirtą turinę ir neturtinę žalą.

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Įvertinus tai, kad nukentėjusiosios R. S. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti įrodytas, pagrįstas bylos duomenimis, nukentėjusioji turėjo išlaidų dėl A. S. laidojimo, tuo jai padaryta turtinė žala, o šią žalą padarė kaltinamoji nusikalstamais veiksmais, todėl civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas. R. S. civilinis ieškinys tenkintinas dalinai, nes įrodytas 3527 litų sumai. (t. 1. b.l. 110-114)

Taip pat, byloje pareikšti civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios pareiškė civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir nurodė jos dydį. Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais) vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusiosios pareiškė, kad neturtinė žala joms padaryta dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų – A. S. nužudymo. Teismas nustatė, kad A. S. nužudė kaltinamoji D. S.. Taigi, kaltinamoji neturtinę žalą nukentėjusiosioms privalo atlyginti. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į žalos pasekmes, kaltinamosios kaltę, nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Dėl nužudymo, A. S. netekties, nukentėjusiosios patyrė dvasinius pergyvenimus, dvasinį sukrėtimą, sunkius išgyvenimus. Neturtinė žala nukentėjusiosioms padaryta dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos patyrė netekę artimo žmogaus. Neturtinė žala priteistina iš kaltinamosios, nes ji padaryta nusikalstamais veiksmais.

Negali būti tenkinamas prokuroro pareikštas civilinis ieškinys dėl 2519 Lt priteisimo (negautos lėšas kaip alimentai vaikui išlaikyti) periode nuo 2008-11-08 iki 2010-04-30, kadangi šis ieškinys nepagrįstas.

Daiktų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Kardomoji priemonė –suėmimas paliekama ta pati iki įsiteisės nuosprendis.

Suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Paliekamas galioti laikinas nuosavybės teisės apribojimas į D. S. priklausantį turtą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 297, 301-303 straipsniais,

nusprendė:

D. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmę laisvės atėmimą 9(devyneriems) metams. Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos-2009-09-28, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2008-11-07 iki 2009-09-28.

Kardomąją priemonę-suėmimą palikti tą pačią iki įsiteisės nuosprendis.

Priteisti iš D. S. 3527 (tris tūkstančius penkis šimtus dvidešimt septynis) litus turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai R. S..

Priteisti iš D. S. neturtinei žalai atlyginti 50000 (penkiasdešimt tūkstančių) litų R. S., 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų – S. S. ir 40000 (keturiasdešimt tūkstančių) litų – L. S..

Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro civilinį ieškinį 2519 Lt turtinei žalai atlyginti, ginant L. S. interesus, atmesti.

Palikti galioti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į D. S. turtą : 29/100 pastato - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ir 29/100 kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti paminėtu turtu.

Daiktus: džemperį, megztinį, trejas kelnes, peilį, medžiaginę skiautę, nuoplovas, pavyzdžius (t. 1. b.l. 49, 73) sunaikinti.

D. S. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2. b.l. 65) siųsti į bausmės atlikimo vietą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.