Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-03-17 · Civilinė byla Nr. 2A-225-56/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-17
Bylos Nr.
2A-225-56/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Petras Jaržemskis (pirm.), Švedienė Virginija Volskienė
Pareiškėjas
G. G., J. G., G., L. M., D. M., Vilniaus apskrities viršininko administracijos
Suinteresuotas asmuo
LR
Pranešėjas P. Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2A-225-56/2008

Teisėjas V. Stankevičius Proc. sprendimo kategorijos:22.4;30.5;

121.15;121.18; 121.21

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. kovo 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio,kolegijos teisėjų Neringos ŠvedienėsVirginijos Volskienėssekretoriaujant Violetai Kamašinienei

dalyvaujant pareiškėjams G. G., J. G., G.

D, R. R., L.

M., D. M.

pareiškėjų atstovams adv. M. S.

adv. Algirdui Stakeliuisuinteresuoto asmens LR

Generalinės Prokuratūros atstovui prokurorui Juozui Baranskui

Teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. M., D. M. bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 metų spalio 28 dienos sprendimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjai L. M., L. L. ir D. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų tėvas F. M., miręs 1993 metais, iš savo tėvo J. M. gim. 1938 paveldėjo ir iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teisėmis turėjo ir valdė 2 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad tėvas F. M. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teisėmis turėjo ir valdė 2 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Tėvo sklypas ribojosi su G. V. I. priklausančiu žemės sklypu, tačiau jokių duomenų apie tai Lietuvos centriniame valstybės archyve nerasta. Pareiškėjai 2001-12-27 kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl nuosavybės teisių į tėvo turėtą sklypą atkūrimo, tačiau trūkstant įrodymų kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2002-07-08 sprendimu pareiškimas buvo patenkintas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjų tėvas F. M. miręs 1993 metais iš savo tėvo J. M. 1938 metais paveldėjo ir iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 2 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) .

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2006-06-05 protokoline nutartimi, patenkino generalinio prokuroro prašymą ir CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-3043-06/2002, pagal pareiškėjų L. M., L. L., D. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008-04-15 nutartimi, patenkino D. M. ir L. M. prašymą ir CPK 366 str. 1 d. 7 p. ir 9 p. pagrindais atnaujino procesą civilinėje byloje Nr.2¹⁰-572/98 pagal pareiškėjų J. G., G. G., R. R., G. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008-05-20 nutartimi sujungė civilines bylas Nr. 2-3043-06/2002 ir Nr.2¹⁰-572/98 į vieną civilinę bylą.

Atnaujinus procesą, pareiškėjai L. M., L. L., D. M. ir jų atstovas prašė palikti civilinėje byloje Nr. 2-3043-06/2002, 2002-07-08 priimtą teismo sprendimą, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjų L. M., L. L., D. M. tėvas F. M., miręs 1993 m., iš savo tėvo J. M. 1938 m. paveldėjo ir iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 2 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. G. ir jo atstovas prašė palikti galioti, 1998-02-03 priimtą teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2¹⁰-572/98 pagal pareiškėjų G. G., R. R., G. D. pareiškimą, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad I. G., miręs 1997-10-10, nuo 1930 metų iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 1,09 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotų asmenų Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą atstovai prašė panaikinti aukščiau minėtus teismų sprendimus ir atmesti pareiškėjų prašymus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo kaip neįrodytus.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. sprendimu suinteresuoto asmens LR Generalinės prokuratūros prašymas buvo patenkintas ir panaikintas 2002-07-08 teismo sprendimas.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nepateikė jokių rašytinių įrodymų kurie bent iš dalies patvirtintų jų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir nors pareiškėjai pripažino, kad J. M. mirė 1954 metais, todėl jo sūnus ir pareiškėjų tėvas F. M. negalėjo iki nacionalizacijos paveldėti savo tėvo žemės, tačiau keisdami savo paaiškinimus ir nurodę, kad J. M. iki nacionalizacijos padovanojo F. M. žemės sklypą taip pat nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių dovanojimo faktą. Byloje apklausti liudytojai nepatvirtino fakto, kad F. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 2 ha žemės.

Teismas sprendė, kad pareiškėjų L. M., L. L., D. M. pareiškimas neįrodytas, todėl jį atmetė ir panaikino 2002-07-08 teismo sprendimą (CPK 371 str. 1 d. 3 p.).

Teismas netenkino pareiškėjų prašymo panaikinti 1998-02-03 teismo sprendimą, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad I. G., miręs 1997-10-10, nuo 1930 metų iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 1,09 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Teismas pažymėjo, kad procesas byloje buvo atnaujintas pagal L. M. ir D. M. prašymą, kurie nurodė, kad nebuvo įtraukti į civilinę bylą Nr. 2¹⁰-572/98 suinteresuotais asmenimis, o byloje priimtas sprendimas pažeidžia jų teises, tačiau pareiškėjai L. M., L. L., D. M. nesirėmė prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytomis aplinkybėmis, kad I. G. ir F. M. priklausę žemės sklypai dengia vienas kitą ir galimai F. M. priklausiusį 2,2 ha žemės sklypą nurodė visai kitoje vietoje (2 t. b.l. 119).

Teismas sprendė, kad byloje tarp pareiškėjų L. M., L. L., D. M., pretenduojančių į F. M. iki nacionalizacijos priklausiusį 2 ha ploto žemės sklypą iš vienos pusės, ir pareiškėjų J. G., G. G., R. R., G. D., pretenduojančių į I. G. iki nacionalizacijos priklausiusį 1,09 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), iš kitos pusės, nebeliko ginčo, kadangi pareiškėjų prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai ir priimti teismo sprendimai nėra susiję su tuo pačiu žemės sklypu.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje bylos dalyje procesas buvo atnaujintas nepagrįstai kadangi nėra pakankamai įrodymų patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. G., miręs 1997-10-10, nuo 1930 metų iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 1,09 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), todėl atmetė suinteresuotų asmenų argumentus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kaip peržengiančius proceso atnaujinimo ribas ir konstatavo, kad pagrindo keisti ar panaikinti 1998-02-03 teismo sprendimą nėra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Pareiškėjai L. M. ir D. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008-10-28 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3533-590/08, kuriuo buvo panaikintas Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2002-07-08 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3043-06/2002 ir kuriuo buvo atmestas pareiškėjų prašymas panaikinti 1998-02-03 teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2¹⁰-572/98; atmesti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prašymą, kuriame Prokuratūra prašė teismo pakartotinai išnagrinėjus bylą, Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2002-07-08 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3043-06/2002 panaikinti; atmesti L. M., L. L., D. M. prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų tėvas F. M. iš savo tėvo J. M. 1938 m. paveldėjo ir iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 2 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini); pakeisti civilinėje byloje Nr. 2-3043-06/2002 Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2002-07-08 sprendimą dalyje dėl F. M. žemės įsigijimo būdo, nurodant, kad 1938 metais F. M. 2 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), gavo dovanų iš savo tėvo J. M.; panaikinti Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 1998-02-03 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2¹⁰ -572/98 ir atmesti pareiškėjų J. G., G. G., R. G. ir G. D. 1998-01-08 pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, kad jų tėvas I. G. nuo 1930 iki 1940 m. nuosavybės teisėmis valdė 1,09 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) 65/16,41/16.

Nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių J. M. žemės sklypo dovanojimo F. M. faktą, kadangi pareiškėjai, suinteresuoti asmenys ir liudytojai nenuginčijamai patvirtino, kad F. M. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 2 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, be to byloje pateiktas F. M. turėto žemės sklypo planas, kurį 2006-09-04 sudarė UAB „Azimutas" matininkas R. P. (tomas II, b. 1. 119) patvirtina, kad pareiškėjų tėvas F. M. nuosavybės teisėmis valdė 2 ha žemės sklypą. Šis planas taip pat įrodo, kad pareiškėjų tėvo F. M. turėtas 2 ha žemės sklypas ir I. G. turėtas 1 ha žemės sklypas yra atskiri žemės sklypai ir vienas kito neperdengia.

Nurodė, kad teismas atmesdamas pareiškėjų prašymą ir panaikindamas Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2002-07-08 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3043-06/2002 nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ( toliau-LAT) suformuota praktika, kadangi LAT jau yra nustatęs, kad F. M. 2 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini)1938 metais gavo dovanų iš savo tėvo J. M. (LAT CBS nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-515/2007).

Nurodė, kad teismas 2008-10-28 sprendime, esant abiejose bylose vienodoms aplinkybėms, taikė nevienodus vertinimo kriterijus ir neatsižvelgdamas į civilinėje byloje Nr. 2¹⁰-572/98 esančius ir ištirtus rašytinius įrodymus, patvirtinančius kad I. G. ir V. G. 1930 metais negalėjo nupirkti iš F. Z. 1,09 ha ploto žemės sklypo, nes ji pati žemės sklypą nuomavo iš Vilniaus miesto magistrato, padarė nepagrįstą išvadą, kad civilinėje byloje Nr. 2¹⁰-572/98, kurioje 1998-02-03 teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog I. G. nuo 1930 metų iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 1,09 ha ploto žemės sklypą Liepkalnio gatvėje, Vilniaus mieste, nepatvirtino proceso atnaujinimo pagrindų. Teismas nustatęs, kad F. M. iki nacionalizacijos priklausęs 2 ha žemės sklypas buvo kitoje vietoje negu I. G. iki nacionalizacijos priklausęs 1.09 ha žemės sklypas ir esant įrodymams, kad I. G. ir V. G. 1930 metais negalėjo pas F. Z. nupirkti 1,09 ha žemės sklypo turėjo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai papildomai išaiškintos visos bylos aplinkybės.

Nurodė, kad teismas nepagrįstai netenkino suinteresuotų asmenų, Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro, ginančių viešąjį interesą prašymų, panaikinti teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2¹⁰-572/98, kadangi civilinė byla Nr. 2¹⁰-572/98 buvo išnagrinėta nesant pakankamiems įrodymams apie tai, kad I. G. miręs 1997-10-10, nuo 1930 metų iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 1,09 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Civilinėje byloje pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad I. G. ir V. G. nuo 1930 iki 1940 metų nuosavybės teise negalėjo valdyti 1,09 ha ploto žemės sklypo, nes šis sklypas dar 1936 metais priklausė (duomenys neskelbtini) miesto magistratui. Be to byloje pateikta notarine forma 1936 m. pasirašyta F. M. ir F. Z. sutartis įrodo, kad F. Z. ir F. M. 1936-03-10 pasirašė sutartį, kad už bendras lėšas statys gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus F. Z. iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės nuomojamame žemės sklype, statiniai bus bendra nuosavybė, lygiomis dalimis (tomas II, b.1.122-123). Lietuvos valstybinio centrinio archyvo pateikti duomenys taip pat įrodo, kad I. G., F. Z. ir F. M. priklausantis namas buvo pastatytas iš (duomenys neskelbtini) miesto magistrato nuomojamoje žemėje.

Vilniaus apskrities Viršininko administracija apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-10-28 sprendimą panaikinti dalyje, kuria netenkintas prašymas dėl 1998-02-03 teismo sprendimo panaikinimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą-panaikinti Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 1998-02-03 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2l0-572/98 ir atmesti pareiškėjų J. G., G. G., R. R., G. D. pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų tėvas J. G. nuo 1930 metų iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 1,09 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad teismo sprendimas nepagrįstas, kadangi teismas priimdamas sprendimą neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, apibrėžiančias proceso atnaujinimo ribas, dėl ko neišsamiai ir vienašališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir priėmė ir dalyje priėmė neteisingą sprendimą. Teismas nenagrinėjo suinteresuotų asmenų argumentų, jog nėra pakankamai įrodymų patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, jog I. G., miręs 1997-10-10, nuo 1930 iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 1,09 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), atmesdamas juos kaip peržengiančius proceso atnaujinimo ribas.

Nurodė, kad nesutinka su teismo aiškinimu dėl CPK 370 straipsnio 4 dalies taikymo, kadangi faktas, jog pareiškėjai L. M. ir D. M. pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad jų tėvas F. M. turėjo žemės kitoje vietoje nei buvo kartografuota I. G. tariamai turėta žemė, nekeičia proceso atnaujinimo ribų ir nedaro neteisėto 1998-02-03 teismo sprendimo.

Nurodė, kad teismo sprendime nenurodytas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, o tai prieštarauja nusistovėjusiai teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumo 1993 lapkričio 26 dienos nutarimas Nr. 2 ,,Dėl teisminės praktikos turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo bylose“ 15 p.). Teismo nustatytas faktas prieštarauja byloje esančiam rašytiniam įrodymui, Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimui Nr. T-271-M. Š. pažymėjimo pastabų, trečioje skiltyje, pateikti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės 1939-1940 metų archyviniame fonde esančio miesto žemės ūkio plotų 1939 metų sąrašo duomenys apie asmenis, nuosavybės teise valdžiusius žemę adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šiame dokumente nėra nei I. G., nei F. Z., iš kurios, kaip aiškino pareiškėjai, jų tėvas pirko žemę. Dokumente nurodyti tik duomenys apie pastarųjų turėtus butus, todėl remiantis nurodyta pažyma nei I. G., nei F. Z. nuosavybės teise žemės (duomenys neskelbtini) gatvėje nevaldė.

Nurodė, kad faktą, jog F. Z. buvo išsinuomojusi žemę iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės, patvirtina akto, sudaryto pas (duomenys neskelbtini) notarą S. B., įregistruoto 1936 metų registre įrašas Nr. 382. Akte nurodyta jo sudarymo data, 1936-03-10, paneigia teismo nustatytą faktą, kad žemė nuosavybės teise buvo valdoma nuo 1930 metų.

Nurodė, kad remiantis ir 1936 ir 1939 metų rašytiniais duomenimis I. G. žemės neturėjo, o pareiškėjų ir liudytojų paaiškinimai, kad žemę I. G. pirko iš F. Z., nepagrįsti, nes pagal byloje esančius rašytinius įrodymus F. Z. žemę buvo išsinuomojusi iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės.

Atsiliepimas

Pareiškėjai L. M. ir D. M. atsiliepimu į Vilniaus apskrities Viršininko administracijos apeliacinį skundą jo argumentus palaikė ir prašė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-10-28 sprendimą civilinėje byloje panaikinti dalyje, kuria netenkintas prašymas dėl 1998-02-03 teismo sprendimo panaikinimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą-panaikinti Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 1998-02-03 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2l0-572/98 ir atmesti pareiškėjų J. G., G. G., R. R., G. D. pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų tėvas J. G. nuo 1930 metų iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 1,09 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliaciniu skundu sutinka, o savo argumentus išdėstė pareiškėjų L. M. ir D. M. apeliaciniame skunde.

Pareiškėjai J. G., G. G., R. R., G. D. atsiliepimu į pareiškėjų L. M. ir D. M. bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinius skundus prašė juos atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-10-28 sprendimą.

Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2007-11-27 nutartyje c/byloje Nr.3K-3-515/2007 (procesinio sprendimo kategorijos: 102.5; 124.6(S)) pažymėjo, kad Vilniaus miesto 3-ias apylinkės teismas 1998 m. vasario 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2¹⁰-572/98, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. G. miręs 1997 m. spalio 10 d., nuo 1930 iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 1,09 ha ploto ginčo žemės sklypą o 2002 m. liepos 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3043-06/02, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. M., L. L. ir D. M. tėvas F. M., miręs 1993 m., iš savo tėvo J. M. 1938 m. paveldėjo ir iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė ginčo 2 ha ploto žemės sklypą. Šiose dvejose skirtingose bylose priimtuose teismo sprendimuose kalbama apie iš esmės tą patį žemės sklypą (nors jo dydžiai ir skiriasi), esantį (duomenys neskelbtini), tačiau teismo sprendimais nustatyti skirtingi juridinę reikšmę turintys faktai dėl skirtingų asmenų, konstatuoti ir skirtingi galbūt vienas kitą paneigiantys nuosavybės teisės atsiradimo pagrindai, tuo tarpu nė vienos iš šių bylų pareiškėjai nebuvo įtraukti dalyvauti suinteresuotais asmenimis kitoje iš šių bylų"

Nurodė, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias Civilinio proceso kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, todėl laikantis nurodytos teisės normos reikalavimų teismas išnagrinėjo bylą atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai L. M. ir D. M. nesirėmė prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytomis aplinkybėmis, kad I. G. ir F. M. iki nacionalizacijos priklausę žemės sklypai nedengia vienas kito.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsiliepime į apeliacinius skundus prašė teismo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3533-590/2008 dalyje panaikinti bei priimti naują sprendimą, o dalyje palikti nepakeistą:

atmesti pareiškėjų - L. M. ir D. M. - apeliacinį skundą dalyje dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje 2-3533-590/2008 panaikinimo; Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2002 m. liepos 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3043-06/2002 atmetimo; L. M., L. L. ir D. M. prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų tėvas F. M. iš savo tėvo J. M. 1938 metais paveldėjo ir iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 2 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) atmetimo; tenkinti pareiškėjų - L. M. ir D. M. - apeliacinį skundus dalyje dėl atsisakymo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1998 m. vasario 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2¹⁰-572/98.

Nurodė, kad nepagrįsta pareiškėjų pozicija jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus susijusius su faktu, kad pareiškėjų tėvas F. M. nuo 1938 metų iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė ginčo žemės sklypą, kadangi teismas teisingai ir pagrįstai įvertino byloje esančius įrodymus, o tai, kad proceso dalyviai skirtingai vertina įrodymus negali būti pagrindu keisti teismo sprendimą.

Nurodė, kad pareiškėjų nurodyta LAT nutartis ir joje konstatuoti faktai nereiškia, kad teismas turi vadovautis vien šia nutartimi, kadangi LAT nutartyse suformuluotais precedentais galima remtis tik tada, kai jie suformuluoti pagal analogiškas faktines ir teisines aplinkybes. Tokios pozicijos laikosi ir LAT (civilinė byla Nr. 3K-3-560/2008), todėl pareiškėjų argumentas, kad teismas nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos yra nepagrįstas.

Nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-10-28 sprendimas neteisėtas, kadangi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 1998-02-03 sprendimą priėmė nesilaikydamas tuo metu susiformavusios teismų praktikos juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo bylose. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matoma, kad I. G. negalėjo įsigyti iš F. Z. žemės nuosavybėn 1930 metais, nes 1936 metų registre įtvirtinta, jog F. Z. žemę tik nuomoja ir neturi jokių nuosavybės teisių į ją (registro įrašas 382).

Nurodė, kad vien tai, jog pareiškėjai L. M. ir D. M. pakeitė anksčiau duotus parodymus, jog jų tėvas F. M. turėjo žemę kitoje vietoje, nei teigė anksčiau, nereiškia, jog ginčo sklypai pagal byloje esančius įrodymus persidengia, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą,jog byloje neliko neliko ginčo objekto.Teismas nagrinėdamas 1998-02-03 sprendimo panaikinimo klausimą privalėjo vertinti įrodymus, juos analizuoti, nes tik visų byloje esančių įrodymų pagrindu pagrįstas teismo sprendimas gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, o teismas tik formaliai konstatavo, jog proceso dalyviams pakeitus parodymus nebeliko ginčo objekto.

Nurodė, kad atnaujinus procesą, jo atnaujinimo pagrindas turi būti vertinamas atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir tik taip galima išspręsti klausimą ar pareiškėjų nurodyti pagrindai iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo pagrįstumu, todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo argumentas, jog visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas lemtų teismui būtinumą išeiti už proceso atnaujinimo ribų, yra nepagrįstas. Suinteresuotas asmuo daro išvadą, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-10-28 sprendimas dalyje dėl atsisakymo panaikinti 1998-02-03 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2¹⁰-572/98 negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

Apeliaciniuose skunduose keliamas proceso atnaujinimo tvarkos klausimas, todėl teisėjų kolegija, tikrindama pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pasisako šiuo aspektu.

Apeliantai L. M. ir D. M. apeliaciniame skunde kelia proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3043-06/02 negalimumo klausimą dėl termino pasibaigimo proceso atnaujinimui.

CPK 368 str. 2 dalyje nustatytas naikinamasis procesinis prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas, kuriuo ribojima proceso atnaujinimo galimybė. Šis terminas yra svarbus, kad būtų užtikrintas teisinių santykių stabilumas, sudarant prielaidas atitinkamų teisinių santykių subjektams tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. nustato, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Taigi, iš Konstitucijos kylanti teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos priedermė teisingai išspręsti kiekvieną bylą, lemia tai, kad teismas ne tik iš esmes nagrinėdamas byloje kilusį materialinį teisinį ginčą vadovautusi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bet šiuos principus taikytų spręsdamas procesinio pabūdžio klausimus, t.y. klausimus kurie yra arba gali būti pagrindu sukurti prielaidas pradėti iš esmės spręsti materialinį teisinį ginčą, o tokį ginčą nagrinėjant-užtikrinti nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių ir visokeriopos civilinių teisių gynybos principų įgyvendinimą (CK 1.2 str. 1 d. 1.5 str.).

Tuo pačiu proceso atnaujinimo tikslas-siekti, kad neliktų galimai neteisėtų sprendimų, kai kiti sprendimų patikrinimo būdai-instancine tvarka nebuvo išnaudoti arba klaidos nebuvo ištaisytos.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą Nr.3K-3-515-2007, 2007-11-27 d. nutartyje konstatavo, kad Vilniaus m. 3-čio apylinkės teismo 1998 m. vasario mėn. 03 d. ir 2002 m. liepos mėn. 8 d. sprendimai yra įsiteisėję ir yra privalomi (CPK 18 str. 279 str.). Tokiu būdu yra atsiradusi ir egzistuoja netoleruotina teisinė situacija, kurios apskritai negalėtų ir neturėtų būti, nes yra paneigiamas teismo sprendimo privalomumo principas ir asmenų teisė dėl kurios gynybos jie kreipėsi į teismą, iš esmės lieka neapginta, o ją „ginti įprastine tvarka negalima“.

Teisėjų kolegija sutinka su Vilniaus m. 3-čio apylinkės teismo 2006-06-05 d. nutartimi, kuria patenkintas Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-3043-06/2002 pagal pareiškėjų L. M., L. L. ir D. M. pareiškimą ir D. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl juridinę reišmę turinčio fakto nustatymo.

Teisėjų kolegija sutinka ir su Vilniaus m. 3-čio apylinkės teismo 2008-10-28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3533-590/08 dalimi, kuria panaikintas Vilniaus m. 3-jo apylinkės teismo 2002-07-08 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.2-3043-06-2002, kuriuo patenkintas pareiškėjų prašymas dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymas.

Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2002-07-08 d. sprendimo priėmimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Aukščiausio Teismo Plenumo 1993-11-26 d. nutarimas Nr. 2 „Dėl teisminės praktikos turinčią juridinę reikšmę faktų nustatymo bylose“. Šio nutarimo 15 p. nustatė, kad nagrinėdami bylas dėl žemės ar miško sklypo valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, teismai privalo nustatyti nuosavybės teisės atradimo pagrindą (nuosavybės teisės suteikimo aktai, pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų ar kitos sutartys, paveldėjimo teisės aktai, teismo sprendimai ir t.t.).

Šalies argumentai

Pirminiame pareiškime pareiškėjai nurodė, kad jų tėvas M. F. I. 1938 paveldėjo iš savo tėvo J. M. ir iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 2 ha. ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjant bylą ir nustačius, kad F. M. mirė 1954 m. pareiškėjai pakeitė žemės įgijimo nuosavybės versiją, nurodydami jog F. M. minėtą žemės sklypą įgijo dovanojimo sutarties pagrindu.

Šalies argumentai

Pareiškėjai nurodo, kad jų tėvas žemės sklypu buvo apdovanotas 1938 m. Pareiškėjų nurodytu laikotarpiu Vilniaus apskrityje galiojo Rusijos imperijos įstatymų sąvado X-ojo tomo normos nustatančios dovanojimo teisinius santykius. Šio sąvado 987 straipsnis nustatė, kad nekilnojamujų turtų dovanojimo raštai daromi vadovaujantis Notarinių nuostatų taisyklėmis (988-992 str.).

Pareiškėjai neįrodė F. M. nuosavybės atsiradimo pagrindo (CPK 178 str.), kaip ir neįrodė, jog nuo 1938 m. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos F. M. nuosavybės teise valdė minėtą žemės sklypą.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad sutinka su Vilniaus m. 3-čio apylinkės teismo 2008 metų spalio 28 d. sprendimo dalimi, kuria panaikintas Vilniaus m. 3-čio apylinkės teismo 2002-07-08 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3043-06-2002 ir atmestas pareiškėjų L. M., L. L. bei D. M. prašymas dėl juridinę reišmę turinčio fakto nustatymo.

Atsiliepimas

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliaciniu skundu ir LR Generalinės prokuratūros atsiliepimu į pareiškėjų ir suinteresuoto asmens apeliacinius skundus dėl šios sprendimo dalies, todėl apeliantų L. M. ir D. M. apeliaciniu skundu dėl teismo sprendimo dalies, kurios panaikintos Vilniaus m. 3-čio apylinkės teismo 2002-07-08 d. sprendimas ir atmestas pareiškėjų prašymas dėl turinčio juridinę reišmę fakto nustatymo, šioje dalyje atmestinas nurodytų išvadų bei argumentų pagrindu.

Dėl L. M., D. M. bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinių skundų dalies, dėl Vilniaus m. 3-čio apylinkės teismo 2008-10-28 d. sprendimo dalies, kuria atmestas prašymas dėl teismo 1998-02-03 d. sprendimo panaikinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008-04-15 nutartimi patenkino D. M. bei L. M. prašymus ir CPK 366 str. 1 dalias 7 ir 9 punktų pagrindais atnaujino procesą civilinėje byloje Nr.2 ¹⁰ -572/98 pagal pareiškėjų J. G., G. G., R. R., G. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

CPK 370 str. 4 d. nustato, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrasias šio kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.

Žemesnės instancijos teismas

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis bei argumentais, kuriais atmestas pareiškėjų prašymas panaikinti teismo 1998-02-03 d. sprendimų, kaip nepagrįstą ir neteisėtą (CPK 263), kadangi pirmos instancijos teismas spręsdamas apie 1998-02-03 teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nevykdė CPK 265 str. 1 d. reikalavimų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005-12-29 d. nutarime Nr.56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymų, taikymo teismų praktikoje“ 10.2 p. nurodė, kad pareiškime dėl žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, pareiškėjas privalo nurodyti konkretų nuosavybės teisės įgijimo pagrindą ir patvirtinti jį leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Jeigu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu ieškovas nurodo sandorį, sandorio sudarymo faktas turi būti įrodinėjamas laikantis sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusių materialinių teisės normų, nustatančių tokio sandorio galiojimo sąlygas.

Šalies argumentai

Pareiškėjai nurodė, kad jų tėvas J. G. 1930 m., 1,09 ha. žemės ploto sklypą įsigijo iš žmonos tetos F. Z. ir jį valdė nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos.

CPK 178 str. įpareigoja šalis pateikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus bei atsikirtimus.

1930 m. Vilniuje apskrityje galiojo Rusijos imperijos Civilnių įstatymų sąvado X tomo normos, kurios nustatė, jog nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai privalėjo būti įforminti notarine tvarka.

Pareiškėjai įrodymų, kad J. G. 1930 m. įgijo nuosavybėn 1,09 ha. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) į bylą nepateikė. Į bylą taip pat nepateikti įrodymai (CPK 178 str.) apie nurodyto žemės sklypo valdymą nuosavybės teise (mokesčių sumokėjimas ir pan.).

Civilinėje byloje pateikti Vilniaus miesto magistrato archyviniai dokumentai įrodo (CPK 178 str.), kad F. Z. nuo 1930 m. iki 1938 m. žemę nuomavo iš Vilniaus m. magistrato, tačiau duomenų apie F. Z. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą vietovėje, kurioje pareiškėjai ketino atkurti nuosavybės teise į J. G. žemę, nėra.

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai J. G., G. G. ir G. D. nesant civilinio pagrindo prašė nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, siekdami įgyti nuosavybę į žemę, kuri faktiškai priklauso valstybei (CPK 176 str.).

Išvardintų argumentų ir išvadų pagrindų Vilniaus m. 3-čio apylinkės teismo 2008 m. spalio mėn. 28 d. sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjų L. M., L. L. ir D. M. prašymas dėl Vilniaus m. 3-čio apylinkės teismo 1998-02-03 d. sprendimo panaikinimo ir pareiškėjų J. G., G. G. ir G. D. prašymo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkinimo, naikintina, o pareiškėjų J. G., G. G. ir G. D. prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmestinas. CPK 93 str. 98 str. pagrindu iš J. G., G. G. iš G.D. D. M. priteistinas 129 Lt žyminio mokesčio ir 300 Lt. išlaidų advokato pagalbai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 3 p. kolegija

nutarė:

Pareiškėjų L. M. ir D. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, o suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą patenkinti pilnai.

P. V. m. 3-čio apylinkės teismo 2008 m. spalio mėn. 28 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjų L. M. ir D. M. prašymas panaikinti Vilniaus m. 3-čio apylinkės teismo 1998 m. vasario mėn. 3 d. sprendimą ir pareiškėjų J. G., G. G. ir G. D. prašymą dėl turinčio juridinę reiksšmę fakto nustatymo-atmesti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti solidariai iš J. G. a.k(duomenys neskelbtini) G. G. a.k(duomenys neskelbtini) R. R. a.k.445110220776 bei G. D. a.k(duomenys neskelbtini) pareiškėjų L. M. a.k(duomenys neskelbtini) 300Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti, o D. M. a.k(duomenys neskelbtini) naudai 129 lt. žyminio mokesčio.

Kolegijos Pirmininkas Petras JaržemskisTeisėjos Neringa ŠvedienėVirginija Volskienė