Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-03-24 M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. kovo 24 d., apie 03.12 val., Tauragės r. sav., Dauglaukio k., vairavo transporto priemonę – motorolerį YAMAHA AEROX 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,89 promilės, neužsidėjęs motociklininko šalmo, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, taip pat vairuota transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jai nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra bei motoroleris buvo be valstybinio numerio ženklų. Šiais veiksmais M. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 5, 9, 14, 16, 225 ir 226 punktų reikalavimus. Tokie M. M. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 2 dalį, 123 straipsnio 5 dalį ir 134 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė administracinė nuobauda – 506 Eur bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Faktinės aplinkybės buvo tokios, kaip jis nurodė 2016-08-17 teismo posėdžio metu. M. M. nurodo, kad jis yra gimęs (duomenys neskelbtini). Dar būdamas nepilnametis 2016-03-23 jis susitiko su draugu M. G. ir kartu nuvažiavo pas draugą D. M. ir jo tėvas visus juos parvežė pas jį, M. M., į namus. Jo tėvų pirtyje jie bendravo ir gėrė alkoholinius gėrimus, kuriuos atsivežė jo draugai. Jiems būnant pirtyje, buvo atėjęs jo tėvas ir pasidomėjo ar jis vartoja alkoholinius gėrimus. Jis jam pasakė, kad alkoholio negeria, tačiau iš tiesų jis gėrė kartu su draugais. Išgėrus degtinę, M. G. paprašė jo paskolinti savo motorolerį, kuris yra registruotas jo tėvo vardu. Jis jau buvau stipriai girtas, tačiau prisimena, kaip M. G. nusuko nuo motorolerio valstybinius ženklus ir sudėjo į daiktadėžę. Motoroleris buvo garaže, o rakteliai spynelėje. M. G. išsistūmė motorolerį iš garažo neužvestu varikliu, kad nepažadintų jo tėvų ir kartu su D. M. išvažiavo. Kur M. G. važiavo ir kada grįš, nesisakė, tačiau sakė jo laukti. Jis laukė jo grįžtant, todėl atėjęs į kambarį kurį laiką sėdėjo prie kompiuterio. Į kambarį buvo atėjęs jo tėvas ir liepė eiti miegoti (tėvas A. M. tą aplinkybę patvirtino teisme), tačiau jis pasakė, kad laukia draugo. Tėvui nuėjus miegoti jis pamatė automobilio šviesas ir išėjo į lauką. Prie namo durų atėjo M. G.. Ar pastarasis pats vairavo automobilį, ar jį kas parvežė, jis nepastebėjo. M. G. buvo išsigandęs ir jam papasakojo, kad motorolerį paėmė policijos pareigūnai, kad jį stabdė, o jis nestojo, o paskui kažkur nugriuvo, paliko motorolerį ir pats pabėgo, o D. M. sulaikė policijos pareigūnai. Jis sakė, kad buvo be šalmo, o D. M. buvo užsidėjęs šalmą. M. G. jo paprašė prisiimti kaltę, nes jis yra nepilnametis ir jam nieko blogo neatsitiks, t. y. jo, kaip nepilnamečio, nebaus. Kadangi jis, M. M., buvo stipriai girtas, visų aplinkybių, kokias pasakojo M. G., nesuprato ir neprisimena, tačiau esmę suprato. Jis pažadėjo M. G., kad prisiims kaltę. M. G. išvažiavo, o jis nuėjo miegoti. Anksti ryte jį pažadino tėvas ir pasakė, kad pas jį atvažiavo policijos pareigūnai. Jis dar buvo visiškai girtas, nes mažai miegojo. Kadangi tuo metu jis dar buvo nepilnametis ir tikrai nepratęs gerti, jautėsi labai blogai, jam skaudėjo galvą, jis bijojo tėvų ir policijos pareigūnų, tačiau prisiminė, kad pažadėjo M. G. prisiimti kaltę. Todėl, kai policijos pareigūnai jo paklausė, kas vairavo motorolerį, jiems atsakė, kad jis. Tačiau visų kitų aplinkybių policijos pareigūnams jis nepasakojo, nes nežinojo, o ką buvo papasakojęs M. G., ne viską prisiminė.

Rašant paaiškinimą, policijos pareigūnas N. G. jo klausinėjo, o policijos pareigūnė I. J. rašė paaiškinimą, tačiau ji jo nieko neklausė. Jo tėvai buvo kartu kabinete, tačiau visiškai nieko neaiškino. Pirmiausia jie neprieštaravo, kad būdamas girtas (0,89 promilės nepilnamečiui) duotų paaiškinimą. Antra, jo tėvai neskaitė policijos pareigūnės jo vardu surašyto paaiškinimo ir jame nepasirašė. Jeigu būtų paskaitę, galbūt būtų supratę, jog tai, ką jis pasakojo, paaiškinime nebuvo užrašyta, o kas buvo užrašyta, jis to nesakė. Prieš paaiškinimo surašymą, policijos pareigūnai alkotesteriu jam nustatė 0,89 promilės neblaivumą, o tai reiškia, kad paaiškinimo surašymo metu jis buvo girtas. Jo tėvas jam pasakė, kad, jeigu padarei pažeidimą, prisipažink ir negaišink laiko. Jam tai buvo dar viena paskata apsiimti kaltę sau.

Kai policijos pareigūnas N. G. uždavė jam klausimus, jis nežinojo, ką atsakyti, kadangi jis nevažiavo, tik kartojo, kad jis vairavo motorolerį. Jo vardu policijos pareigūnės I. J. surašytame paaiškinime nurodyta: „Po išgertuvių aš Džiugui pasiūliau jį parvežti namo su motoroleriu Yamaha AEROX. Valstybinio numerio pasakyti negaliu, bet jo plastmasės mėlynos spalvos, o rėmas juodos spalvos. Prieš išvažiuojant iš kiemo nusėmiau valstybinį numerį ir ji įdėjau į daiktadėžę. Važiuojant nuo Dauglaukio kaimo link Pajūrio kaimo mus bevažiuojančius pastebėjo policijos pareigūnai. Jie pradėjo mus stabdyti, tai yra įjungė specialiuosius garso ir šviesos signalus, aš nestojau, tada pareigūnai per garsiakalbį liepė sustoti, tačiau aš nepaklusau. Bandžiau visaip išvengti sustojimo, momentais bandžiau blokuoti pareigūnams kelią. Pačiam Pajūrio kaime, sankryžoje, sukdamas į dešinę, nesuvaldžiau savo motorolerio, dėl ko nuvažiavau nuo kelio ir atsitrenkiau į ten buvusią rąstų krūvą.“

Policijos pareigūnai pateikė teismui jo apklausos garso įrašą, jį teismas perklausė teismo posėdžio metu. Tačiau visų pirma apeliantas pažymi, jog iš pareigūnų pateikto garso įrašo akivaizdžiai girdėti, kad jo kalba yra nerišli, nes jis buvo girtas. Antra, garso įrašas visiškai neatitinka surašyto paaiškinimo teksto. Paaiškinimo pradžioje policijos pareigūnas N. G. jam sako, kad jis jam turi papasakoti kaip viskas yra, o jis atsako: „Negalėčiau nieko pasakyti“. Tik į pareigūno klausimą, kas vairavo, atsako kategoriškai, kad vairavo jis (taip, kaip buvo pažadėjęs M. G.). Tačiau kai policijos pareigūnas klausia jo apie manevravimą po visą kelią, jis nieko jam į tai neatsako. Tuo tarpu paaiškinime rašoma: „Bandžiau visaip išvengti sustojimo, momentais bandžiau blokuoti pareigūnams kelią“. Iš garso įrašo matyti, kad apie bandymą išvengti sustojimo ir kelio blokavimą kalbos nebuvo. Žodis „blokuoti“ apskritai nepavartotas. Jo paaiškinime apie įvykio (nestojimo) vietą nenurodyta. Pareigūnas jo klausia, kas įvyko kelyje Dauglaukis-Pajūris, tačiau jis nepasako nei kokiame kelyje buvo važiuota motoroleriu, nei kokio kaimo ribose buvo sustabdytas motoroleris, taip pat nebuvo jokios kalbos apie rąstų krūvą, sukimą į dešinę. Tuo tarpu pareigūnės I. J. jo vardu surašytame paaiškinime teigiama: „Važiuojant nuo Dauglaukio kaimo link Pajūrio kaimo mus bevažiuojančius pastebėjo policijos pareigūnai. <...> pačiam Pajūrio kaime, sankryžoje, sukdamas į dešinę, nesuvaldžiau savo motorolerio, dėl ko nuvažiavau nuo kelio ir atsitrenkiau į ten buvusią rąstų krūvą.“ Tačiau iš garso įrašo girdėti, kad jis nemini jokio kaimo, jokios rąstų krūvos, nekalba apie motorolerio spalvą, sukimą į dešinę ir pan. Policijos pareigūnas N. G. daug kartų jo primygtinai klausė, kodėl jis nestojo stabdomas policijos pareigūnų, o pareigūnė I. J. paaiškinime jo vardu užrašė: „Jie pradėjo mus stabdyti, tai yra įjungė specialiuosius garso ir šviesos signalus, aš nestojau, tada pareigūnai per garsiakalbį liepė sustoti, tačiau aš nepaklusau.“ Tačiau perklausius garso įrašą, akivaizdu, kad jis keletą kartų kartojo, kad nematė ir negirdėjo, kad yra stabdomas policijos pareigūnų, o kai išgirdo, sustojo. Po tokio jo pasakymo policijos pareigūnas pakomentuoja jo paaiškinimą, kad jis sustojo ne išgirdęs policijos pareigūnų stabdymą, o tada, kai atsitrenkė.

Labai svarbi aplinkybė yra ir tai, kad garso įraše aiškiai girdisi, kaip pareigūnė I. J., dar vykstant policijos pareigūno N. G. pokalbiui su juo, pokalbio pabaigoje liepia jam pasirašyti keliose vietose, o pati išeina. Iš šio įrašo galima suprasti, kad tikrai policijos pareigūnai nedavė jam paaiškinimo perskaityti ir jis jo neskaitė. Jo neskaitė ir jo tėvai, buvę policijos pareigūnų kabinete.

Nors teismas posėdžio metu išklausė garso įrašą ir peržiūrėjo vaizdo įrašus, tačiau garso ir vaizdo įrašų netyrė, jų nelygino su jo rašytiniu paaiškinimu. Be to, teismas garso įrašą išklausė nesant policijos pareigūnams N. G. ir I. J., todėl jiems nepateikė klausimų, dėl kokių priežasčių garso įrašas iš esmės skiriasi nuo rašytinio paaiškinimo teksto. Priimdamas nutarimą teismas besąlygiškai vadovavosi jo rašytiniu paaiškinimu, policijos pareigūnų parodymais, tačiau jų nesugretino su garso įraše užfiksuotais duomenimis, neanalizavo, dėl kokių priežasčių jo paaiškinimas garso įraše yra visai kitokio turinio, negu užrašytas pareigūnės I. J.. Policijos pareigūnams nebuvo užduotas klausimas, kodėl jam nebuvo duodamas paaiškinimas perskaityti, o tik I. J. liepė keliose vietose pasirašyti ir pati išėjo iš kabineto, o tuo metu pareigūnas N. G. susiruošė rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Išsami garso įrašo analizė, apelianto teigimu, rodo, kad jis tikrai nevairavo minėtą naktį motorolerio, nežinojo kokiame kaime ir kokiu būdu jis buvo stabdomas, nieko nežinojo apie blokavimą ir atsitrenkimą į rąstų krūvą.

Be to, atidžiai peržiūrėjus vaizdo įrašus, matyti, kad motorolerio vairuotojas yra susikoncentravęs į kelią, o policijos pareigūnai nebuvo susigretinę su motorolerio vairuotoju ir pastarojo veidas nebuvo atsuktas į policijos pareigūnų vairuojamo automobilio pusę. Taip pat motorolerio vairuotojo veidas nesimatė ir tuo metu, kai jis atsitrenkė į rąstų krūvą, nes jis greitai pakyla ir dingsta tamsoje. Policijos pareigūnai net nelygino, kuris iš jų – jis, M. M., ar M. G. labiau panašus į motorolerį vairavusį asmenį.

Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, kad jis neturi rūbų su kapišonu, o motorolerio vairuotojas ant galvos buvo užsidėjęs kapišoną. Būtent vilkėdamas tokį džemperį tą vakarą pas jį buvo atėjęs M. G..

M. M. pripažįsta, kad pasielgė negarbingai ir nesąžiningai, prisiimdamas M. G. kaltę ir klaidindamas policijos pareigūnus. Tačiau teisingumas turi būti atkurtas, kadangi motorolerio minėtą vakarą jis nevairavo ir jam inkriminuotų pažeidimų nepadarė, todėl yra nubaustas nepagrįstai ir neteisėtai.

Tolesnės aplinkybės buvo tokios, jog jis M. G. pasakė, kad jam reikės eiti į teismą ir kad jo interesams atstovaujantis advokatas liepia sakyti tiesą. Tada jis sugalvojo, kad reikia paprašyti I. A., kad šis prisiimtų kaltę, kadangi jis atlieka bausmę, ir padaryti administraciniai teisės pažeidimai jo padėties niekaip nepablogins. Tada M. G. parašė ir išsiuntė I. A. laišką, jame nurodydamas, ką šis turės sakyti teisme. Visa tai jam, M. M., pasakė M. G., kai jie susirašinėjo socialiniame tinkle „Facebook“ (susirašinėjimo išrašai pridedami). Iš susirašinėjimo teksto matyti, kad M. G. rašo jam, kad neklausytų advokato R. Juščiaus ir kad I. A. prisiims kaltę. Dėl šios priežasties jis, M. M., 2016-05-10 teismo posėdžio metu apkalbėjo I. A., šis minėtą vakarą, kai M. G. girtas važiavo motoroleriu ir stabdomas policijos pareigūnų nestojo, pas jį nebuvo atvykęs ir jis su juo nebuvo susitikęs.

Tik supratęs, kad meluodamas teismui, jis iš tikrųjų blogina savo padėtį, 2016-08-17 teismo posėdžio metu jis davė teisingus paaiškinimus. Meluodamas jis pasielgė neteisingai ir dėl to turi prisiimti atsakomybę, tačiau, apelianto teigimu, tai lėmė jo jaunas amžius ir draugo M. G. įtaka, o apklausos policijoje metu – jo visiškas girtumas. Tačiau teisingumas turi būti atkurtas. Apelianto teigimu, garso įrašo analizė, sulyginus su policijos pareigūnės I. J. jo vardu rašytu paaiškinimu, yra aiškūs įrodymai, kad jis motorolerio nevairavo ir nevengė sustojimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuotoje praktikoje yra pasisakyta, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (LVAT nutartys Nr. N9-990/2006, Nr. N575-657/2012). Tokios pat praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), nagrinėjantis prašymus dėl administracinių bylų atnaujinimo.

M. M. nuomone, skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas ir administracinė byla perduota iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, kadangi papildomai būtina apklausti M. G., kaip buvo nurodęs pats teismas 2016-08-22 nutartyje, taip pat I. A., D. M., policijos pareigūnus N. G. ir I. J., nes būtina nuosekliai išsiaiškinti aplinkybes, kas yra tikrasis pažeidėjas ir kas turi atsakyti už padarytus administracinius teisės pažeidimus, kodėl garso įrašas iš esmės skiriasi nuo rašytinio jo paaiškinimo teksto.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateikto susirašinėjimo socialiniame tinkle „Facebook“ matyti, kad jis, M. M., 2016-03-24 rašo M. G.: „nu snukis matos“, šis paklausia jo: „Mana? A tu matei patsM“. Ši žinutė, apelianto teigimu, įrodo, kad filmuotoje medžiagoje gali matytis M. G., vairavusio motorolerį, veidas. 2016-04-21 rašydamas jis, M. M., abejojs, ar I. A. teisingai viską pasakys ir pasako M. G., ką jam sakė advokatas, t. y. kad turėtų pasakyti teisybę. Ši žinutė, apelianto teigimu, rodo, kad su M. G. jis kalba apie tai, kad nori teisme duoti teisingus paaiškinimus apie tai, kas vairavo motorolerį, tačiau M. G. jam sako kitaip. Iš susirašinėjimo matyti, kad M. G. parašė I. A. raštą, nurodydamas, ką paaiškinti teisme, tačiau to laiško jam, M. M., neatsiuntė, nurodydamas, kad nebeturi. Tačiau M. G. 2016-06-15 jam atsiuntė I. A. rašytus jam laiškus ir pažadą prisiimti kaltę. 2016-07-14, kai buvo apklaustas I. A., jis, M. M., parašė M. G., kas vyko teismo posėdžio metu ir šis vėl liepė jam kalbėti, kad kaltas I. A.. 2016-07-26 susirašinėjime M. G. dar kartą jam liepia kalbėti, kad kaltas I. A. ir nurodo neklausyti advokato R. Juščiaus patarimo pasakyti teisme tiesą, kas vairavo motorolerį ir nestojo policijos pareigūnams. Šie duomenys, apelianto teigimu, patvirtina jo duotus parodymus, kad jis tikrai 2016-03-24 naktį motorolerio nevairavo ir jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo, M. M. kategoriškai nesutinka su jo nubaudimu, teigia, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje motorolerio, būdamas neblaivus, nevairavo, todėl nepagrįstai yra nubaustas dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo. Tokie apelianto skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas M. M. ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir nesutinka su teismo nustatytu faktu, kad būtent protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo motorolerį „Yamaha Aerox 50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei pateikia savą įrodymų vertinimo versiją, tačiau tokie apelianto teiginiai prieštarauja bylos medžiagai ir teismo sprendimo turiniui. Pažymėtina, jog pats M. M. savo pirminiame 2016-03-24 paaiškinime (b. l. 9) kaltę pripažino, nurodydamas, kad 2016-03-23, apie 21 val., pas jį į svečius atėjo draugai D. M. ir Mindaugas ir jie vartojo alkoholinius gėrimus. Po išgertuvių jis pasiūlė Džiugui parvežti jį namo motoroleriu „Yamaha Aerox 50“. Priše išvažiuodamas iš kiemo jis nusiėmė valstybinį numerį ir įsidėjo į daiktadėžę. Važiuojant nuo Dauglaukio kaimo link Pajūrio kaimo juos pastebėjo policijos pareigūnai ir pradėjo stabdyti, įjungę specialiuosius garso ir šviesos signalus. Jis nestojo, tada pareigūnai per garsiakalbį liepė sustoti, tačiau jis nepakluso. Sukdamas į dešinę nesuvaldė motorolerio ir atsitrenkė į rąstų krūvą. Po smūgio nubėgo į miško pusę. Kur tuo metu buvo Džiugas, nurodė nežinantis. Po įvykio parėjo į namus, grįžęs alkoholio nebevartojo. Nurodė, kad stabdomas policijos pareigūnų nestojo, nes bijojo gresiančios atsakomybės. Dėl padaryto pažeidimo gailėjosi. (b. l. 9). Tai, kad M. M. prisipažino įvykio metu vairavęs motorolerį, užfiksuota ir policijos pareigūnų teismui pateiktame garso įraše, kuriame užfiksuoti M. M. policijos pareigūnams duoti parodymai apie įvykį. M. M. apeliaciniame skunde tvirtina, kad garso įrašas visiškai neatitinka aplinkybių, užfiksuotų policijos pareigūnės I. J. jo vardu rašytame paaiškinime, kurį, apelianto teigimu, policijos pareigūnė surašė ne iš jo žodžių, o savo nuožiūra, pagal turimą informaciją, o jis, būdamas girtas, pasirašė paaiškinime, jo neperskaitęs, nes policijos pareigūnai jam nedavė skaityti, patys taip pat neperskaitė. Jo neskaitė ir jo tėvai, buvę policijos pareigūnų kabinete. Tačiau, priešingai apelianto tvirtinimui, iš byloje esančio garso įrašo aiškiai girdėti, jog pats M. M., baigiantis apklausai, nurodo, kad protokolą perskaitė, t. y. nurodė: „Aš perskaičiau, užduokit klausimą“ (garso įrašo 05:41–05:44 min.). Prieš tai garso įraše girdėti pareigūnės žodžiai „imkit, imkit, žiūrėkit“ (garso įrašo 05:18–05:19 min.). Šie duomenys rodo, kad M. M. pareigūnės I. J. jo vardu surašytą (atspausdintą kompiuteriu) paaiškinimą perskaitė ir jame pasirašytinai patvirtino, kad jis surašytas teisingai. Jokių pastabų dėl šio paaiškinimo, kaip matyti, nei M. M., nei kartu su juo buvę pastarojo tėvai nepareiškė. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad M. M. paaiškinimą policijos pareigūnė surašė ne iš jo žodžių, o savo nuožiūra. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, kad policijos pareigūnai N. G. ir I. J. pažinojo M. M. ir būtų suinteresuoti užfiksuoti išgalvotas aplinkybes, siekdami nepagrįstai jį apkaltinti. Jų parodymai nuoseklūs, neprieštarauja bylos medžiagai, be to, jie patvirtino, kad motorolerio stabdymo metu iš bendrų bruožų atpažino vairuotoją, nurodydami, kad tai M. M.. Nors apeliantas teigia, kad pareigūnai negalėjo matyti motorolerio vairuotojo, nes, kaip matyti iš vaizdo įrašo, važiuodami iš paskos, nebuvo susigretinę su motoroleriu, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad iš pradžių motoroleris pareigūnų buvo užfiksuotas važiuojantis priešpriešiais, tik po to, pareigūnams kilus įtarimui, jie apsisuko ir važiuodami iš paskos bandė sustabdyti motorolerio vairuotoją, tačiau šis pareigūnų reikalavimus sustoti ignoravo. Dėl apelianto teiginio, jog negalima remtis jo pirminės apklausos duomenimis ir dėl to, kad jis buvo neblaivus ir tuo metu dar nebuvo sulaukęs pilnametystės, pažymėtina, jog iš garso įrašo aiškiai girdėti, jo jis puikiai orientavosi aplinkoje, suprato jam užduodamus klausimus ir aiškiai į juos atsakė, nurodydamas bylos duomenis atitinkančias aplinkybes, be to, apklausiant jį dalyvavo tėvai, pastarieji jokių pastabų ar pageidavimų dėl sūnaus M. M. apklausos nepareiškė. Todėl nagrinėjamu atveju M. M. lengvas neblaivumas ir jaunas amžius nesudaro pagrindo laikyti jo parodymus niekiniais. Tuo tarpu apklausiamas teisme M. M. net tris kartus keitė parodymus, nurodydamas vis skirtingas įvykio versijas, todėl teismas pagrįstai jo teisme duotus parodymus vertino kritiškai, kaip pastarojo gynybos versiją, siekianti išvengti atsakomybės, nes ją paneigia paties M. M. pirminiai parodymai, kai jis savo kaltę pripažino visiškai, bei kiti byloje surinkti ir skundžiamame nutarime išsamiai aptarti duomenys, neabejotinai patvirtinantys apelianto kaltę padarius jam inkriminuotus pažeidimus. Dėl liudytojų D. M. ir M. G. parodymų, tai teismas pagrįstai jais nesirėmė, nes byloje neginčytinai nustatyta, kad jie su M. M. yra draugai, taigi buvo suinteresuoti duoti jam palankius parodymus. Pažymėtina, kad nors liudytojas D. M. teigė, kad eidamas iš M. M. į namus, išgirdo atvažiuojant motorolerį, jį sustabdė ir paprašė parvežti, teigė, kad vairuotojo nepažinojo, tačiau liudytojas I. A., jis nurodė vairavęs motorolerį (tokia teisme buvo ir pradinė M. M. versija), priešingai D. M. parodymams, teigė, kad važiuodamas atiduoti M. M. iš jo pasiskolintą motorolerį, sutiko jį netoli Lauksargių ir jiems važiuojant kartu, juos pradėjo vytis policijos pareigūnai. Taigi jis teigė, kad vežė M., nors byloje neginčytinai nustatyta, kad tai buvo D. M.. Po šių liudytojo I. A. parodymų M. M. pakeitė versiją, nurodydamas, kad nori pasakyti tiesą, jog, norėdamas padėti draugui M. G., pastarojo paprašytas, nurodė, kad jo motorolerį vairavo I. A., nors jo nepažįsta. O ir byloje neginčytinai nustatyta, kad tą vakarą pas M. M. namuose svečiavosi tik D. M. ir M. G.. Šių duomenų kontekste galima daryti pagrįstą prielaidą, kad M. M. parodymus keitė pagal aplinkybes, savo versijas, kaip matyti, derindamas su draugais. Tai akivaizdu įvertinus M. M. ir minėtų liudytojų parodymų prieštaringumą tiek tarpusavyje, tiek bylos medžiagai. Todėl tiek M. M., tiek kaip liudytojų teisme apklaustų jo draugų duotus parodymus laikyti patikimais, pagrindo nėra, nes jie prieštaringi ir neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Dėl šių priežasčių pakartotinai apklausti apelianto prašomus liudytojus, nustačius, kad jų parodymai nepatikimi, pagrindo nėra. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą dėl M. M. kaltės. Apeliacinio skundo argumentai M. M. kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas.

Priešingai apelianto tvirtinimui, visi įrodymai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti, kaip to reikalauja ATPK 257 straipsnio nuostatos, bei išsiaiškintos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Skundžiamame teismo nutarime, kaip minėta, administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. apeliacinio skundo argumentai, kurie taip pat buvo akcentuojami bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, pirmosios instancijos teismo buvo išnagrinėti ir motyvuotai paneigti. Todėl keisti ar naikinti ginčijamą Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-09-22 nutarimą apelianto skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.