- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-08
- Bylos Nr.
- 2SA-176-115/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-01622-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Auruškevičius
- Pareiškėjas
- A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Auruškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų A. P. ir A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. P. ir A. P. skundą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje ginčijamas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2012 m. sausio 4 d. nutarimas Nr. 17.9-30 atsisakyti teikti teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo Šilutės rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-10-733/2008. Civilinėje byloje Nr. 2-10-733/2008 buvo išnagrinėtas ieškovo DNSB „Vilma“ patikslintas ieškinys atsakovams A. P. ir A. P. dėl 1090,89 Lt skolos už namo laiptinės ir rūsio apšvietimą bei namo eksploatacijos išlaidas, 199,75 Lt delspinigių, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuris 2008 m. vasario 26 d. Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu patenkintas. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovų apeliacinį skundą nustatė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo visas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, tinkamai ir visapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus, be to, teisingai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėjai skunde teismui nurodė, jog Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, skundžiamu nutarimu, atsisakė tenkinti jų prašymą, nors bylos medžiaga patvirtina, kad yra nusikalstamos veikos požymių. Teisėjai, esant neginčijamiems įrodymams, pareiškėjams du kartus priteisė mokėti mokesčius, dėl ko pareiškėjai patyrė nepagrįstai dideles vykdymo išlaidas. Pareiškėjų pareiškimas buvo išnagrinėtas tinkamai neįvertinus faktinių aplinkybių, nebuvo išreikalautos civilinės bylos, vykdomosios bylos, todėl priimant ginčijamą nutarimą nebuvo galima tinkamai įvertinti pareiškimo pagrįstumo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 7 d. nutartimi pareiškėjų skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad pareiškėjai dar 2008 m. spalio 24 d. kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-10-733/2008 CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, tačiau jų prašymas buvo atmestas Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d., Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 29 d. nutartimis.
Teismas nurodė, kad CPK 365 str. 2 d. nuostata, kuria suteikiama galimybė Generaliniam prokurorui inicijuoti proceso atnaujinimą, yra bendrosios taisyklės, kad procesas gali būti atnaujinamas tik šalių, trečiųjų asmenų bei neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų (jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl jų teisių ar pareigų) iniciatyva (CPK 365 str. 1 d.), išimtis, įstatymų leidėjo suteikta siekiant apsaugoti viešąjį interesą. Taigi Generalinis prokuroras šią įstatymų leidėjo jam suteiktą teisę gali įgyvendinti tik esant dviem sąlygoms: 1) esant rimto pagrindo manyti, kad egzistuoja aplinkybės, sudarančios bent vieną iš CPK 366 str. 1 d. 1-9 p. numatytų proceso atnaujinimo pagrindų, ir 2) esant būtinybei proceso atnaujinimo instituto pagalba apginti viešąjį interesą. Atsižvelgiant į išimtinį proceso atnaujinimo instituto pobūdį, taip pat į tai, kad Generalinio prokuroro teisė (ir pareiga) inicijuoti proceso atnaujinimą yra bendrųjų civilinio proceso principų išimtis, akivaizdu, kad viešojo intereso sąvoka CPK 365 str. 2 d. prasme negali būti aiškinama plečiamai, kaip įpareigojanti Generalinį prokurorą kreiptis į teismą bet kuriuo atveju, kai byloje dalyvavusiems asmenims kyla abejonių byloje priimtų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Proceso įstatymuose teismų sprendimų kontrolei nustatyta speciali – instancinė tvarka, kuria turi galimybę naudotis byloje dalyvaujantys asmenys, nesutinkantys su byloje priimtais teismų sprendimais ir kuria, nagrinėjamu atveju, yra pasinaudoję pareiškėjai prieš pateikdami prašymą Generaliniam prokurorui dėl viešojo intereso gynimo. Nors viešojo intereso sąvoka yra neišvengiamai plati, ir apie viešojo intereso egzistavimą turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, akivaizdu, kad viešojo intereso gynimas negali būti tapatinamas vien tik su konkretaus asmens teisių ar interesų gynimu, jis turi būti susijęs su neindividualizuotu visos visuomenės, jos dalies ar tam tikrų asmenų grupių socialiai vertingų teisių bei interesų pažeidimo pašalinimu. Kadangi teisė inicijuoti proceso atnaujinimą Generaliniam prokurorui suteikta viešojo intereso apsaugos tikslais, šia teise Generalinis prokuroras negali naudotis vien siekdamas apginti byloje dalyvavusio privataus asmens interesus, ypač tais atvejais, kai tokiam asmeniui buvo sudarytos visos galimybės savo interesus procese ginti savarankiškai. Anot teismo, Generaliniam prokurorui, sprendžiančiam, ar pasinaudoti CPK 365 str. 2 d. numatytais įgaliojimais, svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti viešojo intereso buvimą, šio intereso pažeidimą, pagrindų procesui atnaujinti buvimą, ir nagrinėti prašymus dėl kreipimosi dėl proceso atnaujinimo taip, kad tai netaptų pakartotiniu bylos nagrinėjimu.
Teismas konstatavo, kad Generalinis prokuroras, nagrinėdamas pareiškėjų prašymą kreiptis dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad pagrindo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo nėra, nes nenustatytas viešojo intereso teismo išnagrinėtoje byloje buvimas. Generalinis prokuroras teisingai įvertino proceso atnaujinimo instituto išimtinį pobūdį, teisingai nustatė išnagrinėto ginčo pobūdį (byla buvo nagrinėjama dėl įsiskolinimo priteisimo, buvo sprendžiami privatūs šalių teisiniai interesai). Pareiškėjai prašyme prokurorui iš esmės nurodė teisinius argumentus ir faktines aplinkybes, kurie buvo teismų įvertinti priimant procesinius sprendimus. Vien tai, kad pareiškėjai nesutinka su teismų procesinių sprendimų argumentais, nėra aplinkybė, sudaranti pagrindą Generaliniam prokurorui kreiptis dėl proceso atnaujinimo byloje. Įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinė galia saisto ne tik bylos šalis, bet ir Generalinį prokurorą, todėl ne bet kuri abejonė byloje priimto teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu gali būti pagrindu kreiptis į teismą prašant atnaujinti procesą dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos (CPK 365 str. 1 d. 9 p.).
Teismas sutiko su ginčijamame nutarime padaryta išvada dėl viešo intereso nebuvimo, nes Šilutės rajono apylinkės teisme ir Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėta byla esminės reikšmės valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams neturi, taip pat teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių teigti, kad proceso atnaujinimu civilinėje byloje Nr. 2-10-733/2008 būtų suinteresuoti ne tik pareiškėjai, bet ir visuomenė ar jos dalis, kurios interesą įstatymų nustatyta tvarka turėtų ginti Generalinis prokuroras.
Teismas pabrėžė, kad Generalinis prokuroras galėtų kreiptis dėl proceso atnaujinimo tik CPK 365 str. 1 d. 9 p. pagrindu (dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos padarymo), tačiau atsižvelgiant į tai, jog nuo teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje, kurios procesą pareiškėjai siekia atnaujinti, įsiteisėjimo praėjo daugiau nei vieneri metai, ši aplinkybė atima iš Generalinio prokuroro galimybę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo minėtu pagrindu. Vienerių metų termino praleidimo faktas yra savarankiškas pagrindas atmesti pareiškėjų prašymą Generaliniam prokurorui kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, net ir nustačius viešojo intereso pažeidimo buvimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai A. P. ir A. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais:
1. Konstitucijos 30 str. suteikia asmeniui tiesę, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, kreiptis į teismą. Sutinkamai su įstatymais pareiškėjų pažeistos teisės turi būti apgintos. Per visą bylinėjimosi laikotarpį teisingumas pasiektas nebuvo, negautas atsakymas į pagrindinį klausimą, kodėl pareiškėjai teismo verčiami kelis kartus mokėti už komunalinius mokesčius. Šilutės miesto apylinkės teismas ir Klaipėdos apygardos teismas turi susidarę išankstinę nuostatą, šios teisingumą vykdančios institucijos netinkamai atliko savo funkcijas, bylas nagrinėjo suinteresuotai ir formaliai.
2. Skundžiamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimas yra formalus bei subjektyvus, neatitinka pareiškimo esmės, neišnagrinėti pareiškimo reikalavimai. Remiantis tik civilinės bylos Nr. 2-10-733/2008 medžiaga, pareiškėjų skundas negalėjo būti objektyviai ir visapusiškai išnagrinėtas. Nebuvo apklaustas liudytojas J. S., nebuvo išreikalauta byla, kurioje nagrinėjo pareiškėjų pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, neišreikalautos kitos bylos, kuriose yra kiti reikšmingi įrodymai. Tokiomis aplinkybėmis nebuvo atskleista bylos esmės.
3. Apylinkės skundžiamą nutartį priėmė subjektyviai remdamasis ankstesnių teismų klaidomis ar suinteresuotais vertinimais. Teismui atsisakius išreikalauti įrodymus, patvirtinančius, kad DNSB „Vilma“ pažeidžia pareiškėjų teises, buvo kreiptasi į statikos valdyba, iš kurios gauti įrodymai patvirtinto, kad už komunalines paslaugas pareiškėjai buvo atsiskaitę dar iki DNSB „Vilma“ kreipimosi į teismą dienos. Nesuprantama, kokiu būdu teismai nustatė, kad pareiškėjai apie statikos valdybos išduotą pažymą žinojo teisminio proceso metu. Šilutės rajono apylinkės teismui pateikus pažymą iš statistikos valdybos, DNSB „Vilma“ teismo posėdžio metu prisipažino, kad ji žinojo apie tai, kad pareiškėjai buvo apmokėję komunalinius mokesčius.
4. Negalima nevertinti CPK 366 str. 1 d. 9 p. nuostatos dėl prokuroro teisių ir pareigų dėl proceso atnaujinimo ginant asmens pažeistas teises. Teismo pozicija prieštarauja kasacinio teismo praktikai, suformuotai proceso atnaujinimo srityje. Pareiškėjų pareiškimo dalykas, tai jų pažeistų teisių gynimas. Todėl pareiškėjų problema turi viešojo intereso sudėtį. Prokuroras į teismą gindamas viešąjį interesą gali kreiptis visais atvejais, nustatęs teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų teisėms ir interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2010).
5. Prokuroras ne tik nerinko duomenų, bet ir nesusipažino su bylų duomenimis. Teismo nutartyje pateikti tik subjektyvūs samprotavimai, o argumentų ir motyvų nėra. Skundžiamoje nutartyje taip pat neteisingai pateikta pareiškėjų pozicija. Teismas nesuprato, kaip keliamas klausimas susijęs su pareiškėjų teisėtais interesais. Darant išvadą dėl pareiškėjų pareiškimo pagrįstumo, reikalinga patikrinti bylose esančius įrodymus, vertinti duomenis objektyviai ir nešališkai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą nutartį. Paaiškina, kad pasibaigęs teisminis procesas dėl skolos, delspinigių ir palūkanų pritesimo iš pareiškėjų nėra susijęs su valstybei, visuomenei ar jos daliai aktualiais, itin reikšmingais teisiniais santykiais, galinčiais turėti ar turinčiais įtakos neindividualizuotai asmenų (fizinių ar juridinių) grupei. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad vien tai, kad pareiškėjai nesutinka su teismų procesinių sprendimų argumentais, nėra aplinkybė, sudaranti pagrindą generaliniam prokurorui kreipti dėl proceso atnaujinimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojmo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Ginčas byloje yra kilęs dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro atsisakymo ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-10-733/2008. Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-10-733/2008 Šilutės rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 26 d. sprendimu priteisė ieškovui DNSB „Vilma“ solidariai iš pareiškėjų šioje byloje A. P. ir A. P. 1090,89 Lt skolos, 199,75 Lt delspinigių, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą, pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė. Pareiškėjai 2008 m. spalio 24 d. kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą su prašymu atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-10-733/2008 nagrinėjimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Šilutės rajono apylinkės teismas 2007 m. gegužės 27 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. liepos 29 d. nutartimi pripažino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-10-733/2008. Faktinės aplinkybės tvirtina, jog pareiškėjai nesutikdami su Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 26 d. sprendimu ne tik pasinaudojo instancine teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrole, bet ir jiems procesinių teisės normų suteikta teise kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Iš byloje pateikto pareiškėjų kreipimosi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-10-733/2008 matyti, kad jame pateikiami analogiški motyvai, kuriais remdamiesi pareiškėjai jau buvo kreipęsi į teismą dėl proceso atnaujinimo ir abiejų instancijų teismai pasisakė, jog jie nesudaro pagrindo procesui byloje Nr. 2-10-733/2008 atnaujinti.
Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. įtvirtinta prokuroro teisė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą tais atvejais, kai nustatomas teisės akto pažeidimas, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad prokuroras kreiptis į teismą tikslu apginti viešąjį interesą gali tik tais atvejais, kai yra juridinių faktų visetas, t.y. 1) teisės akto pažeidimas, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai; 2) pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, jog viešasis interesas - tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Tokie interesai turi būti konkretūs, aiškiai apibrėžti, turi būti nurodyta, kokios visuomenės grupės interesai yra ginami (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d.; 2001 m. balandžio 2 d. nutarimai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso gynimas – tai dispozityviškumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistą teisę, išimtis. Viešojo intereso gynimą civiliniame procese gali nulemti įvairios priežastys, viena iš jų gali būti konkretaus civilinės teisės pošakio ar instituto didesnis, palyginti su kitais, visuomeninis reikšmingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578-2007; 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010). CPK 365 str. 2 d. įtvirtinta prokuroro procesinė teisė teikti prašymus dėl proceso atnaujinimo su tikslu apginti viešąjį interesą. Paminėtos materialiosios bei procesinės teisės normos suponuoja išvadą, jog Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui pagrindas tenkinti pareiškėjų prašymą ir kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Šilutės rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-10-733/2008 būtų buvęs nustačius, kad minėtoje civilinėje byloje egzistuoja viešasis interesas ir jis teismų procesiniais sprendimais yra pažeistas. Apygardos teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras neturėjo pagrindo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso pagal pareiškėjų pareiškimą, o pirmosios instancijos teismas nešališkai bei visapusiškai įvertinęs faktinę situaciją bei tinkamai aiškindamas ir taikydamas nagrinėjamam klausimui reikšmingas teisės normas priėjo teisingos išvados, jog Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras pagrįstai ginčijamu nutarimu atsisakė kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo.
Pareiškėjų atskirajame skunde nurodomos aplinkybės nepaneigia fakto, jog aptariamu atveju Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras neturėjo teisinio pagrindo inicijuoti proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-10-733/2008 viešojo intereso gynimo tikslu. Atkreiptinas pareiškėjų dėmesys, jog jie civilinės bylos Nr. 2-10-733/2008 nagrinėjime dalyvavo asmeniškai, jiems buvo suteikta galimybė pasinaudoti apeliacijos teise, kuria jie ir pasinaudojo. Be to, pareiškėjai pasinaudojo ir proceso įstatyme numatyta galimybe inicijuoti civilinės bylos Nr. 2-10-733/2008 nagrinėjimo atnaujinimą. Šiuo klausimu išsamiai ir visapusiškai pasisakė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai. Taigi pareiškėjams nebuvo kokiu nors būdu apribota galimybė ginti galimai savo pažeistas teises. Vien ta aplinkybė, jog teismų procesiniai sprendimai tiek civilinėje byloje Nr. 2-10-733/2008, tiek – Nr. A2-122-750/2009 buvo nepalankūs pareiškėjams nereiškia, jog teismai nagrinėdami bylas būtų buvę šališki ir suinteresuoti konkrečia bylos baigtimi. Aplinkybė, jog pareiškėjai nesutinka su teismų procesiniais sprendimais iš esmės tuo pagrindu, kad jie sukėlė jiems turtinio pobūdžio nepatogumų, nesudaro pagrindo abejoti sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu ar bylas nagrinėjusių teismų nešališkumu.
Ginčas civilinėje byloje Nr. 2-10-733/2008 buvo kilęs dėl pareiškėjų skolos daugiabutį namą administruojančiai bendrijai už suteiktas paslaugas, t.y. ginčo pagrindas yra išimtinai asmeninio pobūdžio, neturintis jokių viešojo intereso požymių. Žinoma, viešasis interesas yra plataus pobūdžio socialinis – teisinis institutas, į kurio turinį tam tikrais atvejais gali papulti ir iš privatinių teisinių santykių atsirandantys ginčai bei su jais susiję pažeidimai, kurių šalinimas pagal Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. būtų priskirtas prokurorų kompetencijai, tačiau aptariamu atveju pareiškėjams nebuvo apribotos jų konstitucinės teisės į teisminę gynybą, pareiškėjai pasinaudojo iš esmės visomis CPK įtvirtintomis procesinėmis galimybės iš naujo peržiūrint bei įvertinant civilinės bylos Nr. 2-10-733/2008 medžiagą. Taigi visuma pateiktų argumentų bei nustatytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, jog Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras neturėjo pagrindo inicijuoti proceso civilinėje byloje Nr. 2-10-733/2008 atnaujinimo, kadangi nebuvo nustatytas nei konkretus teisės pažeidimas, nei viešasis interesas, susijęs su teisės pažeidimo pašalinimu.
Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo CPK 366 str. 1 d. 9 p. kaip juridinį pagrindą Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui inicijuoti proceso atnaujinimą, tačiau atkreiptinas pareiškėjų dėmesys, jog savo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo jie grindė iš esmės ne teismų padarytomis teisės aiškinimo ir taikymo klaidomis, bet netinkamu įrodymu vertinimu, t.y. faktologiniu pagrindu, kuris nepapuola į CPK 366 str. 1 d. 9 p. reguliavimo sferą. Be to, kaip minėta, remdamiesi analogišku pagrindu pareiškėjai jau bandė atnaujinti procesą, tačiau jų prašymas civilinėje byloje Nr. A2-122-750/2009 buvo atmestas. Negalima nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bet kuriuo atveju Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turėjo teisę atsisakyti tenkinti pareiškėjų prašymą kaip neperspektyvų, kadangi kreipimosi į prokurorą metu jau buvo suėję CPK 368 str. nustatyti naikinamieji terminai prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.
Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.