Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017-12-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 2 dalį - 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams; vadovaujantis BK 85 straipsniu, 87 straipsniu, 92 straipsnio 2 d., paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės: - 30 (trisdešimt) valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, darbus atliekant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; - elgesio apribojimas 10 mėnesių, įpareigojant jį per tą laiką nuo 21.30 val. iki 06.30 val. būti namuose, tęsti mokslą ar dirbti, bei uždrausti be elgesio apribojimo priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą;

2) 2019-02-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį – galutine bausme 4 mėnesiais laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 metams; paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2017-12-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsniu, prie neatliktos bausmės pridedant paskirtos bausmė dalį ir paskirta subendrintą 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis BK 92 straipsniu atidėtas 2 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: - 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, darbus atliekant per 5 mėnesiais nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; - elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant nuo 22:00 val. iki 06:00 val. būti namuose; - mokytis arba dirbti, arba registruotis darbo biržoje; - per bausmės vykdymo atidėjimo laiką atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. 2019-11-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas T. I. panaikintas ir jis pasiųstas atlikti 2019 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirtą 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (šiuo metu atlieka bausmę),

Šioje byloje kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK) 138 straipsnio 1 dalyje padarymu. Teismas išnagrinėjo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2019-09-04 apie 16. 00 val., Algirdo g. 37, Vilniuje, daugiabučio namo kieme, kilus ginčui elgdamasis agresyviai trenkė vieną kartą su ranka nukentėjusiajam E. B. į nosį, tokiais savo veiksmais jis nukentėjusiajam E. B. nesunkiai sutrikdė sveikatą. Šiais veiksmais T. I. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2019-09-04 21:30 val. T. I. nustatytas 2,91 promilių girtumas (b. l. 74).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje ištirtu įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamojo T. I. kaltė padarius kaltinime nurodytus veiksmus neabejotinai įrodyta. Faktines aplinkybes, nurodytas kaltinime, patvirtina kaltinamojo prisipažinimas ir parodymai, nukentėjusiojo parodymai, duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat liudytojų A. I., M. R., E. Č., R. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada ir kiti byloje esantys įrodymai. Kaltinamasis pripažino, kad per savo gimtadienį konfliktavo su savo buvusia mergina M. R., konflikto metu, galimai iš pavydo vieną kartą trenkė alkūne jos draugui E. B. į nosį. Vėliau jis pasišalino iš įvykio vietos, su draugais nueidamas švęsti savo gimtadienio. Šias aplinkybes apie įvykusį konfliktą tarp kaltinamojo ir jo buvusios draugės liudytojos M. R., patvirtino ir liudytojais apklausti E. Č., R. T., A. I. bei pati M. R.. Liudytojai taip pat patvirtino, kad konflikto metu kaltinamasis sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, po kurio jam pradėjo stipriai bėgti kraujas. Nukentėjusysis E. B. taip pat nurodė analogiškas aplinkybes, jog kilo konfliktas tarp kaltinamojo ir jo draugės M. R., žodinio konflikto metu T. I. vieną kartą trenkė alkūne į nosį, po smūgio jam labai suskaudo, pradėjo bėgti kraujas. Specialisto išvada patvirtina, kad E. B. nuo smūgio lūžo nosikauliai ir buvo padaryta poodinė kraujosruva veide. Šie sužalojimai visumoje įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi dėl nosikaulių lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgam, ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Tokiu būdu byloje neabejotinai nustatyta, kad T. I. 2019-09-04 apie 16. 00 val., Algirdo g. 37, Vilniuje, daugiabučio namo kieme, kilus ginčui elgdamasis agresyviai trenkė vieną kartą su ranka nukentėjusiajam E. B. į nosį ir jį sužalojo, padarydamas jam poodinę kraujosruvą veide ir nosikaulių lūžius. Smūgis buvo suduotas dėl asmeninių paskatų, t. y. kilus konfliktui tarp kaltinamojo ir buvusios jo draugės bei tuometinės nukentėjusiojo draugės. Kaltinamasis iš pavydo vieną kartą smūgiavo nukentėjusiajam alkūne į veidą. Šie kaltinamojo veiksmais teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis T. I. BPK 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2019-09-04 21:30 val., paleistas 2019-09-05 12:19 val. (b. l. 71, 90). Jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 88).

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Nors kaltinamasis nusikaltimą padarė per savo gimtadienį, kada jam sukako 18 metų, tačiau pilnamečiu, t. y. turinčiu 18 metų asmeniu baudžiamojoje teisėje subjektas laikomas kitą dieną po savo gimtadienio. Taigi, baudžiamąja teisine prasme T. I. nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, todėl skiriant jam bausmes atsižvelgtina ir į BK XI skyriaus nuostatas, reglamentuojančias Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus.

T. I. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimo padarymo metu buvo teistas du kartus ir nusikalto nuosprendžio vykdymo atidėjimo laikotarpiui, atidėjus kaltinamajam anksčiau paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad kaltinamasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nusikalti antrą kartą.

Kaltinamasis administracine tvarka baustas, daugybę kartų, nubaudimai susiję su alkoholio vartojimu, taip pat ir viešosios tvarkos pažeidimu, smulkiomis vagystėmis, yra gydytas psichiatrine tvarka. Iš 2019-12-17 specialisto išvados Nr. 89tpk-460/2019 matyti, kad T. I. nuo 2015 m. dėl (duomenys neskelbtini) (nelanko mokyklos, vagiliauja, piktnaudžiauja alkoholiu, žaloja save) (duomenys neskelbtini) ligoninėje gydytas 9 kartus, paskutinį kartą – 2019-10-26 – 2019-10-27, diagnozuota (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) filiale registruotas nuo 2001 m., diagnozuota: (duomenys neskelbtini). Nepaisant to išvadoje konstatuojama, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad T. I. sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 92-107).

Kaltinamojo T. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybes pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl to nuoširdžiai gailisi. Sunkinančių aplinkybių nenustatoma. Pažymėtina, kad kaltinamajam įvykio dieną 2019-09-04 21:30 val. nustatytas sunkus girtumas – 2,91 promilių, tačiau įvykis buvo tą pačią dieną apie 14 val. Kadangi girtumas nustatytas praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui po įvykio, byloje nėra duomenų, kad iki įvykio kaltinamasis jau būtų buvęs pavartojęs alkoholio, todėl nėra pakankamai duomenų konstatuoti faktui, kad veikos apdarymo metu T. I. buvo neblaivus ir vertinti tai kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Teismas skirdamas bausmę įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes, tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentusiojo, taip pat įvertintina tai, kad kaltinamasis nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ir tai jau antras nusikaltimas padarytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Teismo manymu, tai rodo, kad kaltinamajam bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, yra neveiksmingos, kaltinamasis jų metu nesilaiko nustatytų draudimų ir įpareigojimų, yra priklausomas nuo alkoholio vartojimo, nesigydo priklausomybės, toliau vartoja alkoholį ir daro pažeidimus bei vis nusikalsta. Atsižvelgiant į visa tai ir vadovaujantis BK 54 straipsniu ir BK 91 straipsnio nuostatomis teismas daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti tik paskiriant kaltinamajam T. I. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

Civilinis ieškinys.

Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 737,33 eurų dydžio civilinį ieškinį, kurį sudaro nukentėjusiajam suteiktų gydymosi paslaugų kaina. Ieškinys pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais. Kaltinamasis jam pareikštą ieškinį pripažino, jis pripažintinas kaltu sužalojęs E. B., todėl ieškinys yra pagrįstas ir tinkintinas. Iš kaltinamojo T. I. priteistina 737,33 eurų žalos atlyginimas Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Nukentėjusysis E. B. byloje pareiškė 1000 eurų dydžio ieškinį kaltinamajam, prašydamas atlyginti jam padarytą neturinę žalą. Nurodė, kad neturinę žalą sudaro kentėtas skausmas, patirtos medicininės procedūros, tvarčių traukimai, gulėjimas ligoninėje, operacija, taip pat nepatogumai dėl to, kad negalėjo dirbti, mėnesį negalėjo dirbti fizinio darbo, be to, po traumos nosis liko šiek tiek pakrypusi ir du kuprele.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.) Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, smūgis buvo pakankamai stiprus, dėl ko nukentėjusiajam buvo padaryti kūno sužalojimai – poodinė kraujosruva veide ir nosikaulių lūžiai. Dėl nosikaulių lūžių gydymas užtruko, nukentėjusysis dvi savaites gydėsi ligoninėje, visą mėnesį negalėjo dirbti fizinio darbo, jam buvo reikalinga operacija nosies kaulų atstatymui, tačiau nepaisant to, nosis vis tiek liko šiek tiek kreiva ir du kuprele. Dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjęs taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus, tiek dėl pačių veiksmų, kurie atlikti viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, tiek dėl jais sukelto fizinio skausmo, gydymo procedūrų ir nepatogumų. Vertinant nusikaltimo pasekmes sveikatai, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jo trauma turėjo būti gydoma operaciniu būdu, liko fizinės jos pasekmės (nosies kreivumas, kuprelės). Taip pat pats netikėtas užpuolimas ir fizinis smurtas viešoje vietoje faktas bet kokiam asmeniui sukelia psichologinį stresą, baimę, pažeminimą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Įvertinus visa tai teismas pripažįsta nukentėjusiojo reikalavimą priteisti iš kaltinamojo 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo pagrįstu ir tenkintinu. Iš kaltinamojo T. I. priteistina 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimas E. B. naudai.

Vokas su grunto pavyzdžiu, saugomas Vilniaus AVPK (kvitas 2019-11-14 serija BBB, Nr. 3PK001788), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:

nusprendžia:

T. I., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje skirti jam laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti T. I. nuteistu 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2019-02-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi prie neatliktos bausmės dalies pridedant paskirtos bausmė dalį ir paskirti jam subendrintą 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019-09-04 21:30 val. iki 2019-09-05 12:19 val., t. y. 1 dieną.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti ir priteisti 737,33 eurų turtinės žalos atlyginimą iš kaltinamojo T. I. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

E. B. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą iš kaltinamojo T. I. nukentėjusiojo E. B. naudai.

Kaltinamajam T. I. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo momento.

Voką su grunto pavyzdžiu, saugomą Vilniaus AVPK (kvitas 2019-11-14 serija BBB, Nr. 3PK001788), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.