Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Š. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 24 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) vyriausiosios specialistės D. G.-B. 2023 m. sausio 12 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Š. K. Institucijos 2023 m. sausio 12 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas 1025 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt penkių eurų) bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams už tai, kad jis 2022 m. lapkričio 16 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) r., ties (duomenys neskelbtini) k., vairuodamas automobilį „S. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso teisėtam aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų aiškiai išreikštam reikalavimui (persekiojant tarnybiniu automobiliu, įjungus mėlynos spalvos švyturėlius, specialius garsinius signalus, bei informuojant vairuotoją per garsiakalbį apie reikalavimą sustoti) sustabdyti transporto priemonę.

2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, tačiau šis 2023 m. liepos 24 d. nutartimi skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad Š. K. iškelta versija, jog įvykio metu transporto priemonę vairavo kitas asmuo, nepasitvirtino, šią versiją paneigė automobilio stabdymą atlikę pareigūnai, kurie tiesiogiai matė ir atpažino pareiškėją. Taip pat nustatyta, kad reikalavimas sustabdyti Š. K. vairuojamą transporto priemonę buvo išreikštas aiškiai, tačiau pažeidėjas šį reikalavimą sąmoningai ignoravo. Teismas įvertino ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos baudos dydį bei administracinio poveikio priemonės trukmę, padarydamas išvadą, jog nuobaudos individualizavimas yra proporcingas tiek Š. K. asmenybę charakterizuojantiems duomenims, tiek padaryto nusižengimo pobūdžiui.

3. Apeliaciniame skunde Š. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra šališka, neteisėta ir nepagrįsta, priimta pilnai neišnagrinėjus esminių bylos aplinkybių bei neatskleidus bylos esmės. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, taip pat netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nesurinko visų bylai reikšmingų įrodymų, dėl ko priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą.

3.2. Apeliantas neigia padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 4 dalyje, taip pat nesutinka su jam paskirta nuobauda – 1025 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimu 3 metams, kuri yra per griežta, juo labiau, kad už šį nusižengimą 2022 m. lapkričio 24 d. administracinio nusižengimo protokolu jam buvo paskirta 425 Eur bauda be specialiosios teisės atėmimo. Jam nesutikus su administracinio nusižengimo protokolu, Institucija be jokių motyvų paskyrė žymiai griežtesnę nuobaudą, o teismas nepagrįstai ją paliko galioti, bylos nagrinėjimo metu neišsiaiškinus, kodėl nepasikeitus jokioms aplinkybėms nuobauda sugriežtėjo.

3.3. Skundo autoriaus teigimu, 2022 m. lapkričio 16 d. transporto priemonės jis nevairavo ir net nebuvo arti jos, šią aplinkybę patvirtina liudytojų A. P., S. V., N. J. ir I. K. parodymai. Tuo tarpu jo kaltė yra išimtinai grindžiama tik deklaratyviais dviejų liudytojų parodymais, t. y. liudytojo D. J., kuris yra šališkas ir priešiškai nusiteikęs prieš jo tėvą V. K., bei liudytojo T. G., kuris jo iki šios bylos nėra gyvenime matęs, parodymais, todėl atpažinti jo automobilyje negalėjo. Be to, šių liudytojų parodymai nėra nuoseklūs ir prieštarauja tarpusavyje. Šiuo atveju pareigūnai nesurinko visu įrodymų, susijusių su administracinio nusižengimo byla, nuslėpė nuo tyrimo reide dalyvavusių pareigūnų Body (kūno) kamerų ir automobilių vaizdo įrašus, juos iškarpė, o į jo nurodytus argumentus visiškai neatsižvelgė arba juos nepagristai vertino kritiškai.

3.4. Apeliantas skunde pažymi, jog liudytojas A. P. sąžiningai pripažino vairavęs automobilį, todėl apylinkės teismo išvada, kad pastarasis pripažino kaltę siekdamas padėti draugui išvengti administracinės atsakomybės, yra nepagrįsta, nelogiška ir neatitinka protingumo kriterijaus. Nė vienas protingas asmuo, nebūdamas kaltu ir žinodamas, kad už tai bus nubaustas, neprisiims kaltės už kitą asmenį, juo labiau, kad A. P. yra iškelta baudžiamoji byla Nr. 1-1733-1127/2022, todėl nubaudimas administracine tvarka gali daryti neigiamą įtaką šio asmenybei. A. P. davė trumpus parodymus, nes neturėdamas advokato bijojo sau pakenkti. Teismas, neišaiškinęs A. P. teisės neduoti prieš save parodymų, grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, ANK 582 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 80 straipsnio nuostatas.

3.5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atkreipia dėmesį, kad reide dalyvavo bent trys tarnybiniai automobiliai bei šeši pareigūnai, reidas vyko visą dieną, tačiau jo kaltė grindžiama tik dviejų reide dalyvavusių pareigūnų parodymais. Be to, Institucija, turėdama Body kameras bei tarnybinių automobilių kameras, šių įrodymų į bylą nepateikė ir įvykio metu darytus vaizdo įrašus iškarpė, o kitus nuslėpė ir į bylą pateikė tik ištrauką iš vieno tą dieną reide buvusio automobilio vaizdo įrašo. Pažymima ir tai, kad Institucija vilkino bylos nagrinėjimą ir neva tai įvykio metu kartu su juo buvusį asmenį S. V., kurį nurodo kaip tą dieną neteisėtai medžiojusį, iki šiol nenubaudė ir šio atžvilgiu netgi nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos. Neįvertinus visų bylos aplinkybių viseto, buvo pažeista jo teisė į teisingą ir nešališką teismą. Taip pat teismas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą.

3.6. Skundo autorius nurodo, jog nors Institucija teigia, kad jo kaltė yra įrodyta vaizdo medžiaga, tačiau administracinio nusižengimo padarymo metu automobilį vairavęs asmuo jokiomis techninėmis priemonėmis nebuvo užfiksuotas ir identifikuotas, iškart po nusižengimo padarymo automobilis nebuvo sustabdytas ir byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareigūnai būtų matę automobilį vairavusį asmenį. Pareigūnai patvirtino, kad „S. O.“ automobilis važiavo labai greitai, jo pasivyti nesugebėjo, o automobiliams važiuojant priešpriešais, „S. O.“ nusuko į šoną prieš ne mažiau nei 10-15 metrų, t. y. priešingai nei nustatė teismas, automobiliai neprasilenkė priešpriešais, dėl ko neįtikėtina, jog egzistavo reali galimybė identifikuoti asmenį, vairavusį automobilį. Liudytojas D. J., žinodamas, kad „S. O.“ priklauso K. šeimai, padarė prielaidą, jog automobilį vairavo jis (apeliantas) bei šias aplinkybes nurodė kolegai T. G., kuris bandydamas patvirtinti kolegos versiją, sugalvojo eilę versijų, kurių išsamiai pagrįsti negalėjo, iš kur jis galėtų jį pažinoti. Tokie pareigūnų veiksmai yra akivaizdžiai neteisėti bei nesuderinami su pareigūno etika.

3.7. Š. K. dar kartą pažymi, jog inkriminuotu laiku automobilio nevairavo, šį su jo mamos (transporto priemonės savininkės) leidimu paskolino draugui A. P.. Pastarasis 2022 m. lapkričio 16 d. ryte atvykęs į jo tėvų namus pasiėmė kieme buvusį automobilį. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja I. K., kuri matė, kaip atvykęs jo draugas pasiėmė automobilį. Tuo tarpu jis dar 2022 m. lapkričio 15 d. išvyko iš namų pas draugą N. J. ir namo grįžo tik 2022 m. lapkričio 17 d. Šias aplinkybes patvirtino tiek liudytoja I. K., tiek liudytojas N. J., su kuriuo jis šventė šio gimtadienį. Nei vienas iš šių liudytojų nėra suinteresuotas jam padėti.

3.8. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad yra kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus kartu su kitu asmeniu, kurio duomenys ikiteisminio nagrinėjimo metu buvo slepiami, t. y. S. V., tvirtinant, kad 2022 m. lapkričio 16 d. šis kartu su juo buvo automobilyje „S. O.“, kartu vykdė neteisėtą medžioklę ir bėgo nuo pareigūnų. Tuo tarpu S. V. patvirtino, kad 2022 m. lapkričio 16 d. su juo (apeliantu) viename automobilyje nevažiavo ir jo iš viso nepažįsta. Teismas dėl šių įrodymų nepasisakė ir jų nevertino, nors šios aplinkybės yra labai svarbios vertinant liudytojų D. J. ir T. G. parodymų teisingumą.

3.9. Be kita ko, aplinkybes, kad Institucija neturi objektyvių duomenų, pagrindžiančių jo kaltę ir nepagristai nori jį nubausti, patvirtina ir tai, kad administracinio nusižengimo bylas pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį ir ANK 290 straipsnio 7 dalį bei 290 straipsnio 5 dalį Institucija išskyrė ir nagrinėja atskirai, galimai norėdama pasižiūrėti, ar kaltinimai, paremti tik pareigūnų prielaidomis, bus pripažinti teisėtais. Nors Institucija S. V. kaltina neteisėta medžiokle, tačiau šiam iki šiol nėra surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl neteisėtos medžioklės. Šiame kontekste nurodoma ir tai, kad D. J. anksčiau taip pat yra nepagrįstai apkaltinęs tiek jį, tiek ir jo tėvą V. K.. Todėl pagrįstai manytina, kad ir šiuo atveju Institucija bet kokiomis priemonėmis nori apkaltinti niekuo nekaltą asmenį. Institucijai nagrinėjant bylą dėl neteisėtos medžioklės ir paėmus jo tėvo ir sesers šunis, jam paprašius šiuos grąžinti ir pateikus tėvo medicinos išrašą, patvirtinantį, kad šis pergyvena dėl šunų paėmimo, Institucija be V. K. sutikimo medicinos išrašą pateikė policijai, kad pastaroji atimtų iš šio ginklus.

3.10. Tai, kad administracinio nusižengimo aplinkybės yra išgalvotos, patvirtina ir pareigūnų teiginys, jog automobilis „S. O.“, kaip jo vairuojamas automobilis, jiems yra žinomas iš anksčiau, tačiau tai netiesa, kadangi, kaip patvirtina byloje esantys VĮ „Regitra“ duomenys, šį automobilį I. K. įsigijo tik 2022 m. rugpjūčio 29 d., jį remontavo ir eksploatuoti pradėjo ne anksčiau nei 2022 m. spalio mėnesį. Todėl pareigūnams iš anksčiau automobilis nebuvo ir negalėjo būti žinomas, šie Institucijos pareigūnų argumentai yra išgalvoti, siekiant nepagrįstai jį apkaltinti.

3.11. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad E. L. persekiojime nedalyvavo. Visas aplinkybes jis nurodė ne iš savo surinktų duomenų, bet iš kitų jo bendradarbių pasakojimų, t. y. perpasakojo tai, ką jam sakė kolegos. Todėl akivaizdu, kad šio liudytojo parodymais grįsti kaltinimo negalima. Be to, neobjektyvūs ir nenuoseklūs yra ir T. G. parodymai, todėl jais vadovautis taip pat negalima. Pastarasis jo asmeniškai nepažįsta, į klausimą, kaip šis atpažino pažeidėją, davė skirtingus atsakymus, t. y. iš pradžių teigė, jog iš kitų tyrimų, socialinių tinklų, vėliau aiškino, jog atpažino iš kažkada vykdytos kratos jo namuose bei matytos nuotraukos. Visos šios versijos yra nepagrįstos, nes T. G. nė karto nėra tyręs jokios jo administracinio nusižengimo bylos, o jis nėra viešas asmuo ir socialiniuose tinkluose nėra draugai su T. G.. Be to, tuo metu, kai jo tėvų namuose buvo daroma krata, jo namuose nebuvo. Iš kokios nuotraukos jį galėjo atpažinti pareigūnas taip pat nėra aišku. Šiuo atveju, jeigu automobilis būtų priartėjęs tiek arti, kad pareigūnai būtų matę kas jį vairuoja, akivaizdu, kad pareigūnai būtų jį nesunkiai pasiviję, tačiau taip nenutiko.

3.12. Skundo autorius pažymi, kad liudytojai D. J. ir T. G. nurodė, jog vejantis „S. O.“ automobilis atvažiavo iš nuokalnės ir pamatęs pareigūnų automobilį nusuko į šalį. Pareigūnai, nurodydami kokiu atstumu buvo nuo jų automobilis „S. O.“, kiekvieną kartą nurodė skirtingus atstumus: Institucija atsiliepime nurodė 8-10 metrų atstumą, D. J. – 8 metrus, o T. G. kiekvieną kartą nurodė vis kitus atstumus, tai 10-15 metrų, tai iki 10 metrų. Todėl apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad automobiliai prasilenkė priešpriešais, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, kad liudytojai galėjo jį atpažinti buvus automobilyje. Be to, pareigūnai nurodė skirtingas aplinkybes, kur buvo paliktas automobilis: T. G. teigė, jog miške, D. J. – pamiškėje, E. L. – kažkur laukuose. Šios aplinkybės taip pat patvirtina pareigūnų parodymų prieštaravimus bei nenuoseklumą. Neatmestina ir ta versija, jog pareigūnai galėjo tiesiog susimaišyti, ką jie matė, nes jo ir A. P. amžius bei sudėjimas yra labai panašūs.

3.13. Priešingai nei nustatė teismas, remiantis A. P. parodymais bei iš byloje esančios vaizdo medžiagos akivaizdu, kad pareigūnai, jeigu ir stabdė ginčo automobilį, tačiau to nedarė įstatymų nustatyta tvarka. Liudytojas A. P. patvirtino, kad švyturėlių nematė ir garso signalo nesigirdėjo. Šios aplinkybės matyti ir iš vaizdo medžiagos. Pareigūnams važiuojant iš paskos A. P. vairuojamam automobiliui, pastarasis negalėjo matyti, kas šį vejasi, be to, šviesos buvo tik automobilio buferio grotelėse, kas neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų, nes nebuvo matomos 360° kampu. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas šališkai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylą, dėl ko jis yra nepagrįstai ir neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Be to, ir jam paskirtos nuobaudos dydis rodo Institucijos šališkumą, psichologinį spaudimą bei manipuliavimą, t. y. jeigu sutinki su nuobauda, tai gauni minimalią baudą, o jeigu nesutinki būti nepagrįstai apkaltintas, tai nuobauda griežtėja.

4. Atsiliepime į Š. K. apeliacinį skundą Institucijos atstovė J. C. prašo šio skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

4.1. Atsiliepime Institucija nurodo, kad apylinkės teismas ištyrė visas svarbias bylai aplinkybes, tinkamai įvertino ginčo dalyką reglamentuojančius teisės aktus bei faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą bei teisėtą išvadą. Liudytojų A. P., N. J. ir I. K. parodymai yra nekonkretūs ir nenuoseklūs, prieštaraujantys tarpusavyje, todėl apylinkės teismas pagrįstai juos vertino kritiškai. Institucijos nuomone, nors apeliantas skunde didelį dėmesį skiria Institucijos bei teismo šališkumui, tačiau aiškiai neįvardija, kuo pasireiškia šis šališkumas. Aplinkybės, jog pareigūnai E. L., D. J. ir T. G. atliko atitinkamus procesinius veiksmus ankstesnių tyrimų metu, šių tyrimų eiga ir kitos susijusios aplinkybės savaime negali suponuoti išvados, jog pareigūnai yra suinteresuoti šios bylos baigtimi ir dėl to duoda neobjektyvius parodymus. Institucijos teigimu, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nuobauda buvo paskirta nepažeidžiant ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio 2, 3 dalių nuostatų, todėl jos keitimui pagrindo nėra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Š. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados dėl Š. K. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 4 dalyje, taip pat nesutinkama su paskirtos nuobaudos individualizavimu. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas įrodymų vertinimo ir nuobaudos individualizavimo aspektais.

6. Pagrindinės duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo nuostatos įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo (nutarties) priėmimą.

7. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjant Š. K. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės padarius ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą klausimą, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Taip pat buvo užtikrinta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą, jokių duomenų dėl šalių procesinio lygiateisiškumo pažeidimo nenustatyta. Š. K. buvo sudaryta galimybė naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba, jis galėjo duoti paaiškinimus, teikti prašymus, kitus bylai reikšmingus dokumentus ir pan., t. y. ANK 577 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės nebuvo suvaržytos ar apribotos.

8. Pagrindiniai argumentai, kodėl, apelianto nuomone, administracinio nusižengimo bylos teisena jo atžvilgiu turi būti nutraukta, yra tai, kad įvykio metu jis transporto priemonės nevairavo, nes tuo metu kartu su draugu N. J. šventė šio gimtadienį. Pareigūnai D. J. ir T. G. jį apkalba, nes yra priešiškai nusiteikę jo šeimos (ypač jo tėvo ir jo paties) atžvilgiu. Be to, liudytojas A. P. teismo posėdžio metu sąžiningai prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, kuris inkriminuotas jam (apeliantui), tačiau apylinkės teismas nepagrįstai šio liudytojo prisipažinimą vertino kritiškai. Aukštesnės instancijos teismas visus šiuos argumentus pripažįsta gynybiniais, nes jie yra paneigti byloje surinktų įrodymų visuma.

9. Apygardos teismui pateikta medžiaga liudija, kad 2022 m. lapkričio 16 d., nuo 9.00 val., (duomenys neskelbtini) r., medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete buvo organizuotas reidas, kurio tikslas – Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių reikalavimų laikymosi kontrolė. Reidas buvo vykdomas dviem tarnybiniais automobiliais, kuriuose iš viso buvo septyni pareigūnai. Turint informacijos apie galimai neteisėtą medžioklę (brakonieriavimą), apie 14.00 val. ties (duomenys neskelbtini) kaimu buvo pastebėtas automobilis „S. O.“, kuris pareigūnams buvo žinomas kaip naudojamas galimai pažeidimams daryti, todėl buvo nuspręsta jį sustabdyti patikrinimui. Minėtą transporto priemonę vijosi abu pareigūnų ekipažai. Vieną tarnybinį automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas D. J., o kitą – vyriausiasis specialistas A. M..

10. Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas D. J. paaiškino, kad pirmasis važiavo A. M. ekipažas, matė, kaip kolega įsijungė švyturėlius, tuomet „S. O.“, pamatęs švyturėlius ir siekdamas išvengti sustabdymo, pradėjo apsisukinėti ir važiuoti link jo, todėl jis, važiuodamas iš paskos, taip pat įsijungė švyturėlius. „S. O.“ vairuotojas, supratęs, kad yra spaudžiamas iš abiejų pusių, pasuko į laukus ir kelis kilometrus važiavo per pasėlius. Po to išvažiavo į žvyrkelį ir dar labiau padidino greitį, vis dėlto, privažiavęs sodybos kiemą, ant kalniuko „S. O.“ privalėjo apsisukti, nes toliau nebuvo kur bėgti. Būtent ant paties kalniuko jis prasilenkė su stabdomu automobiliu ir aiškiai pamatė, jog už transporto priemonės vairo sėdėjo Š. K., kuris vėl padidino greitį ir nestojęs nuvažiavo. Pavyti pažeidėjo nepavyko. Š. K. jam yra žinomas, nes anksčiau yra baudęs šį už brakonieriavimą. Švyturėliai, kuriuos naudojo stabdymo metu, buvo įrengti ant grotelių prie žibintų, taip pat stogo viršuje. Be to, buvo naudojamas ir garsinis signalas.

11. Liudytojas T. G. pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog iš anksto turėjo patikimos informacijos apie vykdomą brakonieriavimą su transporto priemone „S. O.“ ir galimus jo vykdytojus, t. y. Š. K. ir S. V.. Todėl, vos pamatę „S.“ markės automobilį, pradėjo važiuoti jam iš paskos. Priekyje važiavo kitas pareigūnų ekipažas, kuris pirmasis pradėjo stabdymo veiksmą, tačiau „S. O.“ nestojo ir apsisukinėjo. Jo ekipažas taip pat pradėjo stabdymo veiksmą su švyturėliais ir garso signalu, dėl ko „S. O.“ nusuko nuo kelio į laukus. Vijosi iki sodybos, kur stabdomas automobilis vėl apsisuko ir prasilenkė su pareigūnų tarnybiniu automobiliu. Tada pastebėjo, jog transporto priemonės viduje sėdėjo Š. K. ir S. V..

12. Taigi, abu pareigūnai, važiavę tame pačiame tarnybiniame automobilyje, nurodė iš esmės tas pačias jiems nestojusio automobilio persekiojimo aplinkybes, t. y. kad vijimasis vyko tiek važiuojant keliu, tiek laukais bei pasėliais, taip pat kad buvo pasiekta ant kalniuko esanti sodyba, nuo kurios toliau nėra kur važiuoti, dėl ko pažeidėjui teko greitai apsisukti ir kelias sekundes važiuoti priešpriešais jį stabdžiusiam tarnybiniam automobiliui. Atkreiptinas dėmesys, jog gaudynės vyko dieną (šviesiu paros metu), esant geroms oro sąlygoms (nelijo, nesnigo ir pan.), todėl matomumo pareigūnams niekas neapsunkino, kas leidžia daryti patikimą išvadą, jog pareigūnai negalėjo apsipažinti, juo labiau, kad Š. K. išvaizda jiems buvo žinoma iš anksto.

13. Nors apeliantas skunde bando sumenkinti pareigūnų parodymus, ieškodamas menkaverčių neatitikimų, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, aptarti parodymai yra pakankamai nuoseklūs ir neprieštaringi. Administracinių nusižengimų registro duomenimis D. J. 2021 m. sausio 14 d. Š. K. atžvilgiu buvo surašęs administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu dėl Medžioklės taisyklių 58.2.1 punkto pažeidimo, taigi, D. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš tiesų buvo žinomas dėl pastarojo anksčiau padaryto nusižengimo. Pareigūnas T. G. tiksliai neprisiminė, iš kur jam buvo žinoma pažeidėjo asmenybė, teigė, jog lyg buvo šio namuose anksčiau atlikęs kratą, vis dėlto, neginčytinai nustatyta, kad pareigūnai prieš reidą turėjo išankstinę informaciją apie galimus brakonierius, t. y. buvo konkrečiai įvardytos jų pavardės, buvo pateiktos ir nuotraukos susipažinimui, kad žinotų ko ieškoti ir ką stabdyti patikrinimui.

14. Teigti, jog pareigūnai yra susitarę ar siekia tyčia pakenkti Š. K., objektyvaus pagrindo nėra. Visų pirma, pažymėtina, kad „S. O.“ automobilyje važiavo du asmenys, abiejų jų tapatybės yra nustatytos, todėl ką nors dirbtinai išsigalvoti nebuvo tikslinga. Be to, apelianto teigimu, pareigūnai yra neva piktybiškai nusistatę visos jo šeimos atžvilgiu, nepagrįstus kaltinimus anksčiau yra teikę ir jo tėvui, taigi, pagal tokią Š. K. logiką, nepagrįstas administracinio nusižengimo protokolas galėjo būti surašytas tiek jo tėvui, tiek jam pačiam. Kodėl nagrinėjamu atveju buvo pasirinktas ne tėvas, o jis, apeliantas neįvardija. Iš tiesų, įvykį forminusių bei nuobaudą pažeidėjui skyrusių pareigūnų su K. šeima nesieja jokie santykiai – šeiminiai, darbiniai, draugystės ar kt., dėl kurių būtų galima įžvelgti pareigūnų suinteresuotumą apkalbėti bei apšmeižti apeliantą. Šališkumo grindimas vien aplinkybe, jog anksčiau tiek Š. K., tiek jo tėvui V. K. yra tekę vienomis ar kitomis aplinkybėmis bendrauti su Institucijos atstovais, yra paremtas daugiau emocijomis, tai deklaratyvus ir subjektyvus asmeninis požiūris, kurį pripažinti pagrįstu jokio racionalaus pagrindo nėra.

15. Pareigūnas E. L. pripažino, jog nematė, kas vairavo nestojusį „S. O.“ automobilį, tačiau patvirtino, jog ši transporto priemonė buvo stabdoma tinkamai, t. y. su įjungtais garso signalais ir mėlynos šviesos švyturėliais ant tarnybinio automobilio stogo. Be to, vienas tarnybinis automobilis buvo žymėtas, todėl buvo galima aiškiai suprasti, kas atlieka stabdymo veiksmą. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti įjungti švyturėliai bei specialus tarnybinio automobilio žymuo ant priekinio dangčio. Šie duomenys patvirtina, kad reikalavimas sustoti buvo išreikštas aiškiai ir atitinka ANK 426 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nors įrašuose nesimato pareigūnų prasilenkimo su „S. O.“ momentas, tačiau matosi, kaip pastarasis automobilis nusuka nuo kelio į laukus, o vėliau važiuoja link pareigūnų parodymuose minėtos sodybos, t. y. pažeidėjo manevrai, siekiant išvengti sustabdymo, atitinka pareigūnų parodymus. Vaizdo įrašymo sistema buvo tik viename tarnybiniame automobilyje, todėl kito besivijusio ekipažo manevrai nėra užfiksuoti. Teigti, jog Institucija sąmoningai nuslėpė ar sunaikino šį įrašą, pagrindo nėra. Priešingai, Institucija yra suinteresuota surinkti ir teismui pateikti kuo daugiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų, todėl apelianto teiginys apie iškarpytus, nuslėptus ar suklastotus įrašus vertinamas tik kaip prielaida, kuria negalima vadovautis nei grindžiant asmens kaltę, nei nekaltumą.

16. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pakankamai išsamiai aptarė prieštaravimus liudytojo A. P., prisiėmusio kaltę už Š. K., parodymuose, kas lėmė jų pripažinimą nepatikimais ir nepagrįstais, apygardos teismas šiems argumentams pritaria ir jų nekartoja, tik pasisako dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo teiginių, kad joks protingas asmuo, būdamas nekaltu, neprisiimtų kaltės už kitą asmenį, ypač kai A. P. jau yra iškelta baudžiamoji byla, kuri šiuo metu nagrinėjama teisme, todėl nubaudimas administracine tvarka gali daryti neigiamą įtaką šio asmenybės vertinimui. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenims A. P. Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausme. Iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atlikęs bausmę, jis buvo paleistas tik 2021 m. birželio mėnesį, o 2022 m. kovo 9 d. jo atžvilgiu priimtas teismo baudžiamasis įsakymas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kvalifikuota vagystė). Šiuo metu A. P. atžvilgiu Kauno apylinkės teisme taip pat yra nagrinėjama baudžiamoji byla. Akivaizdu, jog turint tokią solidžią kriminalinę praeitį, aplinkybė, ar A. P. bus pripažintas kaltu dėl kokio nors administracinio nusižengimo padarymo, ar ne, neturi esminės įtakos jo asmenybės charakterizavimui. Pažymėtina ir tai, kad A. P. parodymus davė savo noru, laisva valia, t. y. jis sąmoningai pasirinko duoti melagingus parodymus, niekas jo nevertė apkalbėti save, todėl šiuo atveju nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, nei ANK 582 straipsnio ar BPK 80 straipsnio nuostatos nėra pažeistos.

17. Liudytoja I. K. yra apelianto motina, todėl neabejotinai yra suinteresuota duoti jam palankius parodymus. Atkreiptinas dėmesys, kad ši liudytoja teismo posėdžio metu nesugebėjo konkrečiai apibūdinti A. P., kuris neva atvyko pasiimti automobilio „S. O.“ iš jos namų kiemo, išvaizdos, taip pat net nepasidomėjo, ar pastarasis turi teisę vairuoti, kokiam tikslui šis skolinasi automobilį ir pan. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo I. K. parodymais. Nors pažeidėjo draugas N. J. apylinkės teisme patvirtino, jog su Š. K. tris dienas (2022 m. lapkričio 15-17 d.) šventė savo gimtadienį, tačiau tokie parodymai taip pat nepasitvirtino, nes Gyventojų registro duomenimis N. J., gim. 2000 m., gimimo diena yra spalio 19 d. Šią gimimo datą liudytojas nurodė ir prisistatydamas 2023 m. gegužės 3 d. vykusio teismo posėdžio metu. Todėl, N. J. parodymai vertinami, kaip siekis padėti Š. K. išvengti administracinės atsakomybės.

18. Aukštesnės instancijos teismas, vertindamas liudytojo S. V. apylinkės teisme duotus parodymus apie tai, kad Š. K. nepažįsta, posėdžio metu jį pamatė pirmą kartą ir apskritai nesupranta, kodėl buvo šaukiamas atvykti į teismą, pažymi, jog šis liudytojas įvykio metu galimai važiavo kartu su Š. K. pastarojo vairuojamame automobilyje „S. O.“. Tokie liudytojo parodymai yra paneigti byloje apklausto liudytojo T. G. parodymais, kur šis nurodė, kad matė jog automobilį „S.“ vairavo Š. K. ir S. V.. Be to, savo skunde Š. K. yra nurodęs, kad institucija S. V. kaltina neteisėta medžiokle, todėl S. V. nenoras pažinoti apelianto ir duoti parodymų apie 2022 m. lapkričio 16 d. įvykius yra suprantamas, t. y. liudytojas nenori (nenorėjo) pakenkti savo būsimos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui.

19. Nors apeliantui inkriminuoti nusižengimai buvo išskirti į atskirus tyrimus, nagrinėjamo nusižengimo kontekste reikšmės neturi, nes kada ir kokius procesinius veiksmus atlikti sprendžia Institucija, tai jos vykdomų tyrimų taktikos dalis, kurios kontroliuoti teismas neturi kompetencijos.

20. Apygardos teismas pažymi, kad aukštesnės instancijos teismas turi atsakyti į visus apeliaciniame skunde dėstomus teisinius argumentus, bet neprivalo išsamiai atsakyti į kiekvieną apelianto reiškiamą abejonę dėl byloje surinktų duomenų ar jų vertinimo, jei apelianto dėstomų abejonių aptarimas aukštesnės instancijos teismo sprendime negali turėti jokios reikšmės apeliacinės instancijos teismo daromoms išvadoms. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Š. K. veiksmuose yra visi būtini ANK 426 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymiai, todėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimui pagrindo nėra.

21. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas, pažeidėjo teigimu, paskirtoji nuobauda yra akivaizdžiai per griežta, liudijanti Institucijos šališkumą bei manipuliacijas, tačiau su tokiu vertinimu aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2022 m. lapkričio 24 d. administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu iki 2022 m. gruodžio 9 d. sumokėti 425 eurų baudą. Tačiau Š. K. savo kaltės nepripažino ir geranoriškai sumokėti paskirtą baudą atsisakė, dėl ko vyko bylos nagrinėjimas Institucijoje. Įvertinus ANK 34 straipsnyje numatytas taisykles, Institucija pažeidėjui paskyrė 1025 Eur baudą su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, t. y. nustatė ANK 426 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį ir minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą.

22. Skundą nagrinėjantis teismas tokiam nuobaudos individualizavimui pritaria, nes Š. K. elgesys nusižengimo padarymo metu buvo itin įžūlus ir pavojingas, bei jis kaip vairuotojas neturi net trijų metų vairavimo stažo. Apeliantas, nestodamas pareigūnams, važiavo dideliu greičiu tiek žvyrkeliu, tiek laukais bei pasėliais. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Priešingai, su Institucijos atstovais Š. K. nebendradarbiavo, siekdamas išvengti atsakomybės, klaidino tiek Instituciją, tiek apylinkės bei apygardos teismus. Be to, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo anksčiau yra ne kartą baustas administracine tvarka, t. y. 2020 birželio 30 d. yra nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 2 d., už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti šios transporto priemonės, bei 2021 m. sausio 14 d. yra nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 4 dalį – už medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus.

23. Atsižvelgdamas į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir teisėtai bei pagrįstai paliko nepakeistą Institucijos 2023 m. sausio 12 d. nutarimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą ir Š. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.