Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-06-03 · Byla Nr. ATP-594-387/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-03-27Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-06-03Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-03
Bylos Nr.
ATP-594-387/2014
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-01636-2013-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algimantas Valantinas
Pažeidėjas
R. V.
Kategorijos
  • 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-594-387/2014
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-01636-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 48.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. birželio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-03-27 nutarimo, kuriuo R. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str., ir nubaustas 200 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. nubaustas už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 25 d., apie 19.45 val., Vilniaus r., Molėtų pl., Molėtų g., sankryžoje, išlipęs iš savo vairuojamo automobilio ,,Audi „ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėjęs prie toje pačioje sankryžoje stovinčio automobilio ,,Nissan“, kelis kartus koja spyrė į automobilio galinį buferį, tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu R. V. prašo panaikinti 2014-03-24 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį ir bylą nutraukti arba priimti naują nutarimą byloje. Nurodo, kad nors skundžiamame teismo nutarime ir yra minima, jog jo kaltė yra įrodyta ir be nukentėjusiųjų parodymų, bet visi byloje esantys dokumentai – protokolas, tarnybinis pranešimas su fotonuotraukomis, nukentėjusiojo rašytinis pareiškimas – yra pagrįsti vien tik nukentėjusiojo D. Ž. paaiškinimais. Taigi, pasak apelianto, teismas priėmė nutarimą vadovaudamasis vien tik šališkais, abejotino pagrįstumo nukentėjusiojo parodymais. Teismas tik formaliai konstatavo R. V. kaltę, nepagrindžiant jos jokiais objektyviais ir neginčijamais įrodymais.

Apelianto manymu, apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi administracinio teisės pažeidimo protokolu kaip jo kaltę patvirtinančiu įrodymu, nes jame nėra nei vieno argumento ar motyvo, kuo remiantis nustatytas pažeidimas ir kitos protokole nurodytos aplinkybės. Taip pat, apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tarnybiniu pranešimu, nes jis buvo surašytas remiantis nukentėjusiojo parodymais, kurie iš esmės skiriasi nuo R. V. parodymų, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl turėtų būti vertinami kaip prieštaringi.

Apeliantas abejoja Transporto priemonės techninės pažiūros aktu su pridėtomis fotonuotraukomis, nes jame nenurodytas tikslus surašymo laikas, nuotraukos darytos ne įvykio vietoje, neaišku kiek laiko buvo praėję po incidento. Apelianto teigimu, ta aplinkybė, kad nustatyti automobilio apgadinimai atitinka nukentėjusiojo pasakojimą, negali būti vertinama kaip objektyvus įrodymas, kadangi nustatant juos buvo vadovautasi vien tik nukentėjusiojo parodymais.

Šalies argumentai

Apeliantas pažymi, kad nei tyrėjas, nei teismas neatsižvelgė į jo paaiškinimus, kad nukentėjusiojo parodymai, jog automobilių srautas buvo didelis ar tai, kad jam pradėjus šaukti jis ir jo keleivis iš karto sėdo ir išvažiavo, neatitinka tikrovės. Tam, kad būtų patikrinti nukentėjusiojo parodymai, nebuvo imtasi jokių veiksmų net ir primygtinai to reikalaujant apeliantui. Atvirkščiai, tiek tyrėjas, tiek teismas nuo pat pradžių ne kartą tiesiogiai ir netiesiogiai išreiškė išankstinį nepasitikėjimą jo parodymais. Pasak apelianto, tai, kad sutampa nukentėjusiųjų parodymai, yra logiška, kadangi jie yra vyras ir žmona.

Apelianto teigimu, apylinkės teismas tinkamai nereagavo į jo prašymą išreikalauti iš atitinkamų institucijų galimai filmuotą medžiagą incidento vietoje. Teismas tik žodžiu pranešė, jog sankryžoje esanti įranga yra ne vaizdo fiksavimo kameros, tačiau jokio raštiško šių žodžių patvirtinimo nepateikė. Apelianto nuomone, nesant šioje vietoje vaizdo kamerų, teismas turėjo pasidomėti ar kitose, šalia esančiose sankryžose ar pastatuose nėra vaizdo fiksavimo kamerų, bet teisėjas nesistengė to padaryti, o apeliantui, kaip fiziniam asmeniui, niekas šios informacijos neteikė.

Apelianto manymu, prieštaringai vertintina nukentėjusiojo nurodyta aplinkybė, jog jis per galinį vaizdo veidrodėlį galėjo matyti kaip R. V. spardė jo automobilį. Pasak apelianto, tai yra neįmanoma. Juo labiau, kad nukentėjusiojo vairuojamas automobilis buvo Caravan klasės, kurio vaizdo matomumas per galinį stiklą yra dar mažesnis, nei įprasto automobilio.

Pasak apelianto, vertinant tai, kad teisėjas nuo parengiamojo posėdžio reiškė abejingumą jo parodymais, nevertino jo pateiktų įrodymų, nekėlė ir netyrė galimų versijų, o vadovavosi vien tik nukentėjusiojo parodymais bei dokumentais, duoda pagrindo manyti, jog nagrinėjamu atveju nebuvo laikytasi teismų praktikoje įtvirtintų vidinio įsitikinimo nuostatų. Teismas nesilaikė Administracinių bylų teisenos įstatymo 57, 81 str. str., kas turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusieji D. Ž. ir E. Ž. prašo palikti 2014-03-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir R. V. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, jų parodymai yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje. Tuo tarpu R. V. parodymai yra prieštaringi. Iš pradžių jis teigė, jog jo pakeleivis nespardė Nissan automobilio, o 2013-11-27 vykusio teismo posėdžio metu tą faktą pripažino. Nukentėjusiųjų teigimu, tarnybinį pranešimą surašęs pareigūnas vadovavosi ATPK 257 str., o jų parodymai ne tik sutampa tarpusavyje, bet ir grindžiami automobilio Nissan fotonuotraukomis, kuriose aiškiai matyti galinio buferio spardymo žymės.

Nukentėjusieji nurodo, kad Transporto priemonės techninės apžiūros aktas atitinka jam keliamus reikalavimus, kadangi buvo surašytas įvykio dieną, nepraėjus nei pusvalandžiui po incidento. Automobilio nuotraukos buvo darytos prie Vilniaus rajono policijos komisariato. Taip pat pasak nukentėjusiųjų, nors byloje ir nėra nustatyta aplinkybė, ar per galinį vaizdo veidrodėlį jie galėjo matyti kaip buvo spardomas jų automobilio galinis buferis, bet tai, jog sėdėdami automobilio viduje, jie jautė ir girdėjo, kaip yra spardoma galinė automobilio dalis, yra nenuginčijamas faktas, kurį patvirtina po įvykio darytos fotonuotraukos.

Atsiliepimu Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VPS Prevencijos skyriaus Maišiagalos PN prašo apeliacinį skundą atmesti, 2014-03-24 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad automobilio apgadinimai buvo nustatyti iš karto po įvykio, 2013-08-25, Kelių policijos pareigūnų ir aprašyti Transporto priemonės techninės apžiūros akte. Be to, pats R. V. patvirtino, jog nukentėjusysis jo nepraleido važiavimo metu, kas tikriausiai jam nepatiko. Dėl pastarosios priežasties jis ir keleivis išlipo sankryžoje, ką bendru aspektu jau galima vertinti kaip agresiją ir viešosios tvarkos pažeidimą, nes viduryje judrios gatvės sankryžos dėl svetimo asmens niekas iš automobilio nelipa. Normalioje visuomenėje vairuotojai yra tolerantiški vieni kitiems, o lipimai iš automobilio paauklėti kitus yra vertinami kaip nedidelis chuliganizmas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Įvertinęs bylos medžiagą, apygardos teismas konstatuoja, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-03-27 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų reikalavimų.

Pažymėtina, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 str., administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. l d. nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar ATP protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymų įvertinimas yra pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų ATPK 284 str. l d. nurodytų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ATPK 257 str.).

Apeliacinės instancijos teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad R. V. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 25 d., apie 19.45 val., Vilniaus r., Molėtų pl., Molėtų g., sankryžoje, išlipęs iš savo vairuojamo automobilio ,,Audi“ ir priėjęs prie toje pačioje sankryžoje stovinčio automobilio ,,Nissan“, kelis kartus koja spyrė į automobilio galinį buferį, tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Apygardos teismo vertinimu, spręsdamas R. V. kaltės klausimą padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str., apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiųjų D. Ž. ir E. Ž. parodymais. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame nutarime, pastarieji parodymai yra išsamūs, nuoseklūs bei neprieštaraujantys vieni kitiems. Tiek nukentėjusysis D. Ž., tiek nukentėjusioji E. Ž. nuo pat administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradžios nuosekliai teigė, jog 2013-08-25, sankryžoje, R. V., išlipęs iš savo vairuojamo automobilio „Audi“, priėjo prie jų automobilio Nissan ir kelis kartus koja spyrė automobilio galą. Tuo pačiu metu automobilio „Audi“ keleivis spardė automobilio priekį, bandė atidaryti dureles, spjaudė. Nesant byloje jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti šiais nukentėjusiųjų parodymais ar manyti, jog jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, jie laikytini įrodymu, pagrindžiančiu R. V. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str., padarymo. Pažymėtina, kad pastarieji parodymai visiškai atitinka ir byloje esančias, iš karto po įvykio darytas, automobilio Nissan fotonuotraukas (b. l. 9-17), kuriose yra užfiksuotos automobilio spardymo žymės būtent tose vietose, kurias nurodė nukentėjusieji. Apeliacinio skundo argumentas dėl abejonių Transporto priemonės apžiūros akto bei prie jo pridėtų fotonuotraukų įrodomąja reikšme, laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas. Bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, kad automobilio Nissan fotonuotraukos buvo darytos Kelių policijos poskyrio pareigūnų prie Vilniaus rajono PK pastato, praėjus labai trumpam laiko tarpui po įvykio. Pastarąsias aplinkybes savo atsiliepime į pateiktą apeliacinį skundą dar kartą patvirtino ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, tad teigti, jog yra visiškai neaišku kur ir kada buvo darytos aptariamos fotonuotraukos, nėra jokio pagrindo.

Nepagrįstu laikytinas ir apeliacinio skundo argumentas dėl teismo veiksmų, siekiant gauti filmuotą vaizdo medžiagą iš įvykio vietos. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2013-11-29, patenkinęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą dėl papildomos medžiagos išreikalavimo, apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria įpareigojo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK surinkti papildomą medžiagą, t. y. nustatyti ar įvykio vieta įvykio laiku buvo nufilmuota ir jeigu taip, išreikalauti vaizdo medžiagos kopijas (b. l. 41). Negavus vaizdo medžiagos, buvo atidėtas 2014-01-13 turėjęs vykti teismo posėdis (b. l. 42). 2014-01-27 teisme buvo gautas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Eismo informacijos ir valdymo skyriaus raštas, kuriame nurodoma, jog magistralinio kelio A 14 Vilnius – Utena 11,3 km., sankryžoje su Molėtų gatve, nėra įrengtų vaizdo stebėjimo įrenginių (b. l. 48). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad, priešingai nei nurodoma skunde, pirmos instancijos teismas ėmėsi visų galimų veiksmų, siekiant nustatyti tiesą nagrinėjamoje byloje.

Pateikdamas nukentėjusiųjų parodymų vertinimą, apeliantas taip pat nurodo, kad D. Ž. ir E. Ž. negalėjo matyti per galinio vaizdo veidrodėlį, jog jis spardė galinį automobilio buferį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo, jog per galinį vaizdo veidrodėlį vairuotojas betarpiškai negali matyti galinio automobilio bamperio spardymo fakto, tačiau sėdėdami automobilyje nukentėjusieji galėjo puikiai matyti automobilio gale stovėjusį R. V. ir tuo pačiu metu jausti smūgius bei girdėti automobilio spardymo garsus, tad ši aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti jų parodymų teisingumu.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, daro išvadą, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas, priimdamas 2014-03-27 nutarimą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų visumą, todėl šis teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p. teismas,

nutaria:

Atmesti R. V. apeliacinį skundą.

2014-03-27 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Algimantas Valantinas