Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. Ž., E. P. (E. P.), V. P. (V. P.), VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Su sutuoktiniu J. P. turėjo 2 bendrus vaikus: K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. P., gim. (duomenys neskelbtini) S. P. (duomenys neskelbtini) mirė. Jis turėjo du vaikus E. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. P., gim. (duomenys neskelbtini).

Santuokos metu su J. P. įsigijo 0,1609 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 89,48 ha bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (SŠK 21 str. 3 d., CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 3. 117 str. 1-2 d.).

Tokiu būdu, žemės sklypas, gyvenamasis namas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė su J. P.. Byloje nesant duomenų, dėl kurių galima būtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, yra pagrindas pripažinti, jog sutuoktiniui J. P. nuosavybės teise priklausė ½ dalis šio turto.

(duomenys neskelbtini) mano sutuoktinis J. P. mirė.

Po sutuoktinio J. P. mirties niekas nėra priėmęs palikimo ar kreipęsis dėl palikimo priėmimo. Testamento jis sudaręs nebuvo. Tą patvirtina 2024-02-20 Šalčininkų rajono notaro biuro notarės M. M. išduotas liudijimas.

Po J. P. mirties, pareiškėja liko gyventi name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Prižiūrėjo ir slaugė šiame name savo sutuoktinį, rūpinosi juo iki paskutinių jo dienų. Mokėjo ir moka už elektros energiją, šiukšles, žemės sklype sodina bulves, daržą šalia namo, šienauja, remontuoja namą, sandėliuoja darbo įrankius ir kitus daiktus ūkiniuose pastatuose, tvarkosi kaip gali po mirusio sutuoktinio mirties likusioje valdoje. Pareiškėja palaidojo vyrą savo lėšomis: apmokėjo visas laidotuvių išlaidas, sutvarkė jo kapą, pastatė paminklą.

Iš 2024-02-20 Gyventojų registro išrašo apie asmens duomenis seka, kad pareiškėja nuo 2014- 02-25 deklaruoja savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nors faktiškai čia gyvena nuo 1964 metų.

.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas ypatingąja teisena nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 444 str. 2 d. 8 p.). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodeksas (toliau – CK) 5. 50 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 str. 1 d. numato, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo jį, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.).

Pareiškėjos pareiškime išdėstytos aplinkybės, byloje surinkti rašytiniai įrodymai – 2024-02-20 Gyventojų registro išrašas apie asmens duomenis, 2024-03-06 Gyventojų registro išrašai, J. P. medicininis mirties liudijimas, 2024-02-20 Šalčininkų rajono notaro biuro notarės M. M. liudijimas su testamentų registro išrašu, Nekilnojamojo turto registro išrašas, mokėjimai už komunalines paslaugas – patvirtina, jog J. P., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su J. P., gimusia (duomenys neskelbtini). Po J. P. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla pradėta nebuvo.

Teismas, įvertinęs šiuos rašytinius įrodymus daro išvadą, kad po J. P. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą aktyviais veiksmais priėmė jo sutuoktinė J. P., kuri palikimo atsiradimo metu pradėjo rūpintis palikėjo turtu kaip savo, t. y., mokėjo mokesčius už nekilnojamąjį turtą, liko gyventi name, jame tvarkėsi, tvarkė paliktus asmeninius palikėjo daiktus. Pareiškėja savo teises ir teisėtus interesus po sutuoktinio mirties gali apginti tik teisme, įrodant, kad ji po sutuoktinio J. P. mirties priėmė ir valdė jo palikimą, todėl pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, nes kitokia tvarka tai patvirtinančių reikiamų dokumentų pareiškėja negali gauti (CPK 445 str.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu.

Teismas nepasisako dėl priimto palikimo sąrašo, kadangi neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str.).

Teismo bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali į valstybės biudžetą priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl šios išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 88, 96, 177-178, 270 str. str., 444 str. 1 d., 444 str. 2 d. 8 p., 445-448 str. str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė ir valdė jo palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.