Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A.S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-05-07 nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl VĮ „Registrų centras“ (toliau – ir Institucija) 2025-03-06 nutarimo administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-05-07 nutartimi A.S. skundas atmestas. Nutartimi pripažinta, kad A.S., nuo 2023-04-20 būdamas įmonės vadovu ir vieninteliu jos akcininku turėjo pareigą bendrovės finansiniams metams sutampant su kalendoriniais metais, pateikti finansinių atskaitų rinkinį už 2023 m. iki 2024-06-01, tačiau to nepadarė, nors apie tokią pareigą žinojo, todėl pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, o paskirta artima minimaliai nuobauda, įvertinus nustatytas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra per griežta. Teismo vertinimu A.S. buvo tinkamai informuotas apie pradėtą administracinio nusižengimo teiseną ir galimybę išreikšti savo poziciją, tačiau to nepadarė, todėl nėra pagrindo išvadai, kad protokolą suformulavus automatiškai, jo byla buvo išnagrinėta ir nutarimas priimtas išsamiai neišnagrinėjus aplinkybių. Nesutinkant su šia nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktas A.S. pateikė skundą apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto A.S. apeliacinis skundas atmestinas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismui posėdžio metu pasakius, kad apeliantas galės apskųsti teismo sprendimą, jis suprato, kad jo skundas nebus nagrinėjamas, kas ir buvo padaryta. Prašoma panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir nutarimu paskirtą baudą, tačiau aiškūs argumentai, kuriais grindžiamas skundas aukštesniajam teismui nepateikti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A.S. manymu liko neišsiaiškinta, kokią, apelianto žodžiais, formą ir kodėl reikalinga pateikti iš esmės veiklos nevykdančiai įmonei, taip pat jog skiriant nuobaudą nebuvo įvertinta jo finansinė padėtis.

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, įvertinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Institucijoje ir apylinkės teisme metu buvo išanalizuoti visi duomenys, svarbūs bylos baigčiai, išsiaiškintos visos A.S. veiksmų kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir padarymo būdas bei surinkti duomenys buvo ištirti apylinkės teismo, vertinant Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl A.S. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, o paskirta administracinė nuobauda yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-05-07 nutartis nekeistina.

7. ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų <..> vadovams <..> už juridinio asmens, <..> finansinių ataskaitų <..> nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku, teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių, su kurių buvimu ar nebuvimu būtų galima sieti atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Be kita ko, ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, detalizuojančius pareigą pateikti, šiuo aktualiu atveju, finansinių ataskaitų rinkinius, kurie tinkamai apibrėžti Institucijos nutarime ir buvo įvertinti apylinkės teismo, todėl plačiau apie tai nepasisakoma.

8. Apeliaciniu skundu nepateikiami jokie skundo argumentai, kuriais būtų neigiama kaltė padarius administracinį nusižengimą. Skunde keliami samprotaujančio pobūdžio klausimai, kokia forma, t. y. koks finansinių ataskaitų rinkinys turėjo būti pateiktas ir ar jos pateikimas yra būtinas veiklos nevykdančiai įmonei bei tai, kokią žalą tokie veiksmai sukelia valstybei. Šioje dalyje, kaip jau minėta, pažymima, jog administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje yra formali ir atsakomybė įmonės vadovui (fiziniam asmeniui), kyla nuo veiksmų neatlikimo momento, nepriklausomai nuo to, ar įmonė vykdo veiklą, taip pat ar dėl to kilo reali žala valstybei.

9. Nors tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde A.S. kelia klausimus dėl finansinių ataskaitų teikimo tikslingumo įmonei nevykdant veiklos, dėl to valstybei padarytos žalos ir kad šios aplinkybės nebuvo išnagrinėtos priimant skundžiamą nutarimą, vis tik, tai nesudaro pagrindo nei skundžiamo nutarimo, nei apylinkės teismo nutarties pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais. Kaip minėta, atsakomybė pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį tenka įmonės vadovui, o įstatymų leidėjui aptariamo nusižengimo sudėtį įtvirtinus formalia sudėtimi nėra reikalaujama, kad dėl aptariamų veiksmų (finansinių ataskaitų rinkinio) nepateikimo kiltų žala, priešingai – atsakomybė asmeniui kyla nuo veiksmų, kuriuos jis turėjo atlikti, bet neatliko, momento. Byloje pagrįstai nustatyta, kad A.S., nuo 2023-04-20 tapęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, per nustatytą laikotarpį, t. y. iki 2024-06-01 nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir tokiais veiksmais padarę administracinį nusižengimą. Aukštesniojo teismo vertinimu skundžiama nutartimi pagrįstai paneigtos A.S. nurodytos aplinkybės, kad jis nežinojo apie jam tenkančią šią pareigą. Gi bylos duomenimis nustatyta, kad pastarasis, praėjus kiek daugiau nei vienam mėnesiui nuo tapimo įmonės vadovu, 2023-06-01 pateikė finansinių ataskaitų rinkinius už 2019-2022 m., tai gi apie tokią pareigą žinojo, tačiau 2024 m. pasirinko jos nevykdyti. Nors, A.S. kelia klausimus dėl finansinių rinkinių ataskaitų turinio ir jų teikimo tikslingumo įmonei nevykdant jokios veiklos, apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad nei teisės aktai, nei teismų praktika nenumato jokių išlygų, kurios leistų nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentų, nepriklausomai nuo to, ar įmonė vykdo veiką, ją yra sustabdžiusi ar siekia įmonę likviduoti. Skunde nenurodant jokių kitų argumentų, kuriais būtų grindžiamas nutarties bei nutarimo nepagrįstumas, aukštesniojo teismo vertinimu A.S. kaltė šioje byloje visiškai įrodyta laikytina pagrįstai, nustačius visus būtinus administracinio nusižengimo sudėties požymius.

10. Aukštesniojo teismo vertinimu skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo nepaneigia ir teismo atliktas A.S. teisių išaiškinimas ir atsakymas į jo užduotus klausimus. Vertinant skunde keliamą abejonę dėl galimai neišsamiai išnagrinėto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo ir galimo teismo šališkumo, išklausius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-04-23 teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad teismas, 1.39 garso įrašo minutę išaiškino A.S. jo procesines teises, tarp jų ir teisę teikti skundus, o baigus įrodymų tyrimą ir perėjus prie baigiamųjų kalbų, 15.53 įrašo minutę A.S. užduodant klausimus dėl Institucijos nutarimo apskundimo tvarkos, teismas paaiškino instancinę apskundimo tvarką, nurodydamas, kad Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina apylinkės teismas, o pastarojo priimtą sprendimą, A.S. pateikus skundą, gali patikrinti apygardos teismas. Priešingai nei apeliuojama skunde, šios aplinkybės patvirtina, kad teismas, ne tik išaiškino asmeniui jo procesines teises, bet ir visapusiškai jį išklausęs pateikė jo procesinių teisių turinio išaiškinimą, kas negali būti vertinama nei kaip siekis neišnagrinėti skundo iš esmės, nei kaip teismo išankstinis nusistatymas dėl proceso baigties.

11. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad skiriant nuobaudą nebuvo įvertinta, o apylinkės teismas neištyrė aplinkybių, susijusių su A.S. finansine būkle ir dėl to paskyrė per griežtą baudą. Vis tik, tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

12. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Priklausomai nuo nustatytų lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių, baudos dydis skiriamas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes.

13. Nagrinėjamu atveju A.S. skirtinos nuobaudos dydžių ribos nustatytos ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje, kurioje numatyta, kad už aptariamą nusižengimą gali būti skiriama nuo 600 Eur iki 1450 Eur dydžio bauda. Skundžiamu Institucijos nutarimu, įvertinus tai, kad nebuvo nustatyta A.S. atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių, taip pat tai, kad už aptariamą administracinį nusižengimą jis atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, jam nustatytas kiek didesnis nei minimalus sankcijoje numatytas bausmės rūšies dydis – 615 Eur dydžio bauda. Apylinkės teismas, įvertinęs taip pat tai, kad A.S. dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sprendė, kad paskirtos baudos dydis nustatytas laikantis įstatyme nurodytų reikalavimų, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

14. Šiuo atveju byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių matyti, kad A.S. paskirtas nuobaudos dydis yra neproporcingas padarytam nusižengimui. Priešingai, baudos dydis nustatytas įvertinus visas įstatyme numatytas aplinkybes, padaryto nusižengimo pobūdį bei paties A.S. asmenybę ir paskirtas sankcijos ribose. Nors teigiama, kad liko neišsiaiškinta, kokį atlyginimą A.S. gauna, kokius mokesčius moka, ar turi nepilnamečių vaikų ir ar nekilnojamas turtas yra jo ar banko, vis tik, nepateikus kitų skundo argumentų ir atsižvelgiant į šios nutarties 13 punktą, minimos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti paskirtą nuobaudą neproporcingą, ar spręsti dėl švelnesnės nei numatyta įstatyme nuobaudos skyrimo. Nors paskirta administracinė nuobauda – bauda – neabejotinai sukels finansinių nepatogumų apeliantui, tačiau šiuo atveju jam buvo paskirtas minimalus nuobaudos dydis, atitinkantis teisingumo ir proporcingumo principus, o dėl kilusių neišvengiamų administracinės nuobaudos pasekmių atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas.

15. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apeliaciniame skunde jokių kitų esminių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingas nei aukščiau išdėstyta išvadas ir pakeisti skundžiamą Institucijos nutarimą ir apylinkės teismo nutartį, apeliantas nenurodė. Dėl kitų skundo argumentų (prašymo ištaisyti trūkumus ir kt.), kaip nesudarančių pagrindo keisti priimamo sprendimo aukštesnysis teismas plačiau nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-05-07 nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A.S. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-05-07 nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.