- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-25
- Bylos Nr.
- AS-486-502/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00489-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Alternate Fuel“
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai
- Advokatai
- Linas Blažulionis
- Kategorijos
- 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alternate Fuel“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alternate Fuel“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alternate Fuel“ su skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti: 1) Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 3R-7(AG-415/05-2015); 2) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 2D-5400(3.19); 3) Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. BRK-6561(12.4) ,,Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalyje, kuria Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, išnagrinėjusi UAB ,,Alternate Fuel“ 2015 m. rugsėjo 2 d. pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę ,,Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ pateiktą mokėjimo prašymą, registracijos Nr. 3VK-KS-11-1-007921-MP002, nusprendė nesuteikti 52 324,98 Eur paramos sumos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. vasario 22 d. pašalinti skundo trūkumus: pateikti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. 2D-5400(3.19) ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 3R-436(AG-322/01-2015) kopijas; sumokėti trūkstamą iki 28 Eur žyminio mokesčio dalį – 6 Eur ir pateikti teismui įrodymus apie tai.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 17 d. nutartimi nutarė pareiškėjo UAB „Alternate Fuel“ skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui. Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti sumokėtą 22 Eur žyminį mokestį. Teismas nustatė, kad 2016 m. vasario 8 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2016 m. vasario 22 d. pašalinti skundo trūkumus. Teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartis pareiškėjo atstovui advokatui Linui Blažulioniui išsiųsta 2016 m. vasario 8 d. elektroninių ryšių priemonėmis, ir atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 75 straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatas, laikoma įteikta pareiškėjo atstovui 2016 m. vasario 9 d. Kadangi pareiškėjas per teismo nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino, dėl termino pratęsimo nesikreipė, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžintinu pareiškėjui.
II.
Pareiškėjas UAB „Alternate Fuel“, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 33–34), kuriame prašo panaikinti teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį ir atnaujinti terminą 2016 m. vasario 8 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad su skundu teismui pateikė skundžiamus sprendimus (išskyrus Žemės ūkio ministerijos 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą) bei sumokėtą 22 Eur žyminį mokestį. Skundą teismui pareiškėjo atstovas pateikė paštu, todėl tikėjosi, kad visa informacija jam taip pat bus siunčiama paštu, o ne elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškėjo atstovas 2016 m. kovo 21 d. pastebėjo, kad per elektroninę teismų sistemą EPP yra gauta teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartis, kuria teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui. Tik susipažinęs su šia nutartimi pareiškėjo atstovui tapo žinoma, kad 2016 m. vasario 8 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2016 m. vasario 22 d. pašalinti skundo trūkumus.
Pažymėjo, kad pareiškėjo atstovui nors teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartis išsiųsta 2016 m. vasario 8 d., tačiau jos turinys tapo žinomas tik teismui priėmus 2016 m. kovo 17 d. nutartį, t. y. tik po to, kai pareiškėjo atstovas fiziškai prisijungė prie skaitmenizuotų bylos dokumentų. Pareiškėjas pavėluotai pastebėjo, kad yra gauta 2016 m. vasario 8 d. teismo nutartis, kadangi skundas teismui pateiktas ne per EPP, bet paštu, todėl pareiškėjas ir jo atstovas tikėjosi, kad visa informacija bus siunčiama taip pat paštu. Skundžiama nutartimi yra užkertamas kelias tolimesniam procesui, tuo pačiu ir pareiškėjo pažeistų teisių gynybai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu pareiškėjui nepašalinus teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartyje nustatytų trūkumų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 ir 3 dalis).
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų nepašalino dėl to, kad nematė elektroninių ryšių priemonėmis per EPP teismo atsiųstos nutarties, kadangi tikėjosi, jog visa informacija jam bus pateikta paštu, o ne elektroninių ryšių priemonėmis, nes skundą teismui taip pat pateikė paštu.
Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). Akcentuotina, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010).
ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavus teisme skundą (prašymą) administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia priimdamas nutartį. Jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalis).
Minėta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, 2016 m. vasario 8 d. nutartimi konstatavo, kad skundas neatitinka ABTĮ 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų, todėl nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. vasario 22 d. nurodytiems trūkumams pašalinti. Teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartis pareiškėjo atstovui advokatui Linui Blažulioniui išsiųsta 2016 m. vasario 8 d. elektroninių ryšių priemonėmis per Elektroninių paslaugų portalą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 50 straipsnio 4 dalį, tais atvejais, kai administracinės bylos proceso šalis veda bylą per atstovą, visi su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui. Atstovas, gavęs atitinkamus dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais dokumentais. ABTĮ 75 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, Seimo kontrolieriams, viešojo administravimo subjektams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas šaukimus ir pranešimus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis teismo šaukimai ir pranešimai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga priimti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas šaukimus ir pranešimus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie pageidauja procesinius dokumentus gauti tokiu būdu ir yra nurodę gavėjo elektroninio pašto adresą arba kitą elektroninių ryšių priemonių adresą. Šaukimų, pranešimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) (nagrinėjamam atvejui aktuali nauja Aprašo redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d. (2015 m. gruodžio 30 d. įsakymas nr. 1R-387) 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 75 straipsnio 7 dalimi arba Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257¹ straipsnio 3 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. <...> Remiantis Aprašo 22 punktu, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas.
Nagrinėjamu atveju ABTĮ 75 straipsnio 7 punkto prasme, advokatas patenka į subjektų, kuriems procesiniai dokumentai yra siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis, ratą, t. y. advokatui nustatyta pareiga priimti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Nagrinėjamu atveju nėra ginčijama tai, kad pareiškėjo atstovo paskyra buvo aktyvi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį, kurioje nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, pareiškėjo atstovui advokatui Linui Blažulioniui išsiuntė per LITEKO VEP posistemį. ABTĮ 75 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad šiame įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamoje 2016 m. kovo 17 d. nutartyje visiškai pagrįstai konstatavo, kad teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartis pareiškėjo atstovui įteikta 2016 m. vasario 9 d.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nėra pateikta įrodymų, paneigiančių nurodytas aplinkybes ar patvirtinančių tam tikrų techninių sutrikimų buvimą. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pirmosios instancijos teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartis nebuvo atsiųsta į pareiškėjo atstovo paskyrą LITEKO VEP posistemėje ar, kad pareiškėjo atstovas jos negavo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartis pareiškėjo atstovui buvo įteikta įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Aplinkybė, kad pareiškėjo atstovas nebuvo pakankamai apdairus bei rūpestingas ir todėl laiku nepatikrino savo LITEKO VEP posistemio paskyros, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį, kadangi teismo procesinis dokumentas buvo įteiktas įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines aplinkybes bei teisingai aiškino ir taikė teisės aktų normas, todėl teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Dėl nurodytų motyvų skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartis paliekama nepakeista, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alternate Fuel“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.