Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui D. Š., skundą padavusio asmens atstovui advokatui V. L., Institucijos priėmusios nutarimą atstovei J. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2015-04-08 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo L. K. priimto nutarimo Nr. 10N-28648929-15 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-04-08 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo L. K. nutarimu Nr. 10N-28648929-15, D. Š. buvo pripažinta kalta padarius administracinius teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. ir skyrė jai nuobaudą – 175 EUR dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.

D. Š. nuobauda buvo paskirta už tai, kad ji, 2015-02-25 apie 9.26 val., vairuodama automobilį ALFA ROMEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prieš persirikiuodama neįsitikino, kad tai daryti saugu, išvažiuodama iš kelio, nedavė kelio važiavusiam autobusui, kurio judėjimo kryptį kirto, taip sukėlė pavojingą situaciją autobuso vairuotojui, priversdamas jį staigiai stabdyti. Savo veiksmais pažeidė (duomenys neskelbtini); 103 p. p. reikalavimus.

Liudytoja G. B. apklausta teismo posėdyje parodė, kad 2015-02-25d. po 9 val. ryto Šeškinės poliklinikos stotelėje įsėdo į 3G maršruto autobusą. Tik autobusui pajudėjus nuo stotelės, netoli sankryžos, vairuotojas staigiai stabdė autobusą. Ji sėdėjo prie lango ir iš karto pamatė, kad autobusui kelią užkirto lengvasis automobilis, kuris pasuko į Šeškinės g. Ji įsiminė jo valstybinių numerių skaičius – 159 ir dvi pirmas raides, atrodo C. N. autobuso staigaus stabdymo, pargriuvo buvusi autobuse moteris. Ji (liudytoja) nematė, kur stovėjo ta moteris, matyt ji laikėsi, neišlaikė pusiausviros ir nukrito galva tiesiai prie vairuotojo kabinos. Vairuotojas iš karto sustabdė autobusą, išėjo iš kabinos, pasakė, kad toliau nevažiuos, iškvietė greitąją ir policiją. Į proceso dalyvių klausimus papildomai nurodė, kad vairuotojas labai staigiai stabdė, kadangi ji sėdėjo, tai jos iš savo vietos tas stabdymas neišvertė. Lengvasis automobilis pravažiavo tiesiai prieš autobusą ir nusuko. Iki sankryžos apie 40 žingsnių, ji (liudytoja) šiandien specialiai praėjo tą eismo įvykio vietą, autobuso greitis buvo labai mažas. Patvirtina, kad autobuso vairuotojas stabdė, nes jam atsirado kliūtis, nes kitaip jis būtų įvažiavęs į lengvąjį automobilį. Ji autobuse sėdėjo iš dešinės pusės prie lango trečioje sėdynėje. Matė, kad lengvasis automobilis greitai pasuko į Šeškinės gatvę. Lengvąjį automobilį pamatė jau pasukusį į Šeškinės g. Autobuso priekis buvo už kokio metro nuo sankryžos.

Liudytoja L. D. apklausta teismo posėdyje parodė, kad 2015-02-25d. apie 9.15 val. Šeškinėje prie IKI parduotuvės įlipo į 3G maršruto autobusą, nusipirko bilietuką, atsistojo autobuso priekyje ir dėjo į piniginę bilietuką. Autobusas pradėjo stabdyti, nes priekyje jam kelią užkirto automobilis ir tuo metu vyresnio amžiaus moteris, kuri stovėjo jai už nugaros pradėjo kristi, dar pasiūbavo ir nukrito galva žemyn ant laiptų. Autobusas sustojo, tą moterį pakėlė, jos buvo visos kruvinos rankos ir sutrenkta galva. Autobuso vairuotojas liepė visiems išlipti ir iškvietė greitąją ir policiją. Į proceso dalyvių klausimus papildomai nurodė, kad autobusas jau pradėjo važiuoti nuo stotelės, greitis buvo labai mažas, pavažiavo jis labai nedaug ir tiesiog jam iš kairės pusės automobilis suko į dešinę ir užkirto jam kelią. Ji pamatė tik autobuso priekyje jau stabdantį automobilį, todėl ir autobuso vairuotojas staigiai stabdė. Jeigu autobusas būtų nestabdęs, būtų atsitrenkęs į automobilį. Kelyje buvo spūstis, nes dėl tos priežasties ir ji (liudytoja) paliko savo automobilį prie parduotuvės ir važiavo autobusu, bet ar buvo kamštis dar iki tos stotelės, ar jau po jos, tiksliai negali pasakyti. Kiek prisimena įvykio vietą, tai dvi juostos yra bendros, trečia yra tik viešajam transportui ir ketvirta yra mažytė – jau prie pačios stotelės ir iš jos – posūkis į dešinę. Autobusu juosta dažnai važiuoja ir automobiliai. Lengvasis automobilis pakirto autobusą iš priekio, jis važiavo ne paskui autobusą, o jam iš kairės, autobusas jau buvo pajudėjęs iš stotelės. Moteriškė, kuri parkrito buvo jai (liudytojai) už nugaros, todėl negalėjo matyti, ar ji laikėsi už turėklų, bet mano, kad turbūt laikėsi, nes krito ne iš karto. Autobusas stabdė nelabai staigiai, sustojo gal per kelis kartus stabdant. Atsiradusį prieš autobusą automobilį matė periferiniu matymu, po to jos (liudytojos) dėmesys buvo nukreiptas į tą parkritusią moteriškę. Ji (liudytoja) stovėjo pasisukusi kairiu šonu į autobuso priekį ir gerai matė jo priekį.

Liudytojas J. D. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad 2015-02-25d. vairavo 3G autobusą. P. Š. poliklinikos sustojimą, išlipo daug žmonių, įlipo taip pat daug žmonių. Pardavė bilietus keleiviams, uždarė duris ir pajudėjo nuo stotelės. Greičio dar nebuvo, kai tik pradėjo judėti jį pakirto juodas automobilis A. R., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pakirtimas buvo labai staigus ir, kad išvengtų susidūrimo, paspaudė per stabdžius. Autobusas visiškai nesustojo, A. R. vairuotojos laimė, kad ji spėjo prašokti, nes autobusas iš karto negali staigiai sustoti, bet kai pradėjo stabdyti, salone nukrito moteriškė – 85 metų. Jis (liudytojas) sustojęs, pradėjo automobiliui A. R. vairuotojai signalizuoti, bet ji gal negirdėjo, jis 15 sekundžių jai dar signalizavo garsiniu signalu, bet vairuotoja dar pastovėjo ties posūkiu į kairę į gatvę, kuri yra lygiagrečiai Ukmergės gatvės ir nuvažiavo. Jis iškvietė greitąją ir policiją. Į proceso dalyvių klausimus papildomai nurodė, kad stabdyti pradėjo beveik pačioje sankirtoje – toje vietoje, kur jau negalima sukti į dešinę, kur jau nupiešta ištisinė linija, byloje tai schemoje pavaizduota. Jeigu jis (liudytojas) būtų nestabdęs, tai paprasčiausiai taranuotų tą automobilį ir būtų dar daugiau nukentėjusiųjų. Toje vietoje yra taip, kad iš tos juostos važiuoti galima tik tiesiai. Ten kelio ženklinimas prieštarauja kelio ženklams, o taisyklėse parašyta, kad jeigu kelio ženklinimas prieštarauja kelio ženklams, reikia vadovautis kelio ženklais. Ženklai rodo, kad iš tos juostos galima važiuoti tik tiesiai, o visi suka į dešinę. Tokių situacijų kaip šiuo atveju, pasitaiko dažnai, bet šį kartą nukrito moteriškė ir susižalojo. Jis (liudytojas) galėjo per tas 10-15 sekundžių nubėgti ir sustabdyti A. R. automobilį, bet jo paties durys buvo užblokuotos, o kol pakėlė nukritusią moteriškę, automobilis jau nuvažiavo. Jeigu automobilis A. R. būtų iš karto pravažiavęs greitai, tai nieko neįvykę būtų, bet jis dar stabdyti pradėjo, todėl nieko neliko, kad išvengtų susidūrimo, taip pat pradėjo stabdyti. Pavažiavęs apie 45 metrus, nekeitė nei greičio, nei krypties, o automobilis A. R. rikiavosi, keitė ir greitį, ir kryptį.

Liudytojas D. J. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad Kelių policijos patrulis. 2015-02-25d. dirbo su porininke S. I.. Gavo pranešimą apie eismo įvykį, kad autobuse buvo parkritusi moteriškė. Jiems atvykus, moteriškė jau buvo išvežta į ligoninę, o autobuso vairuotojas paaiškino, kad jam išvažiavus iš stotelės ir važiuojant autobusu juosta, iš antros juostos A. R. automobilis suko į dešinę, į Šeškinės g. ir jam užkirto kelią. Posūkiui į Šeškinės g. reikia persirikiuoti į maršrutinio transporto juostą ir iš jos pasukti į dešinę, A. R. automobilis nebuvo persirikiavęs. Dėl to autobuso vairuotojas stabdė, kad neatsitrenktų į A. R. automobilį. Į proceso dalyvių klausimus papildomai nurodė, kad įvykio aplinkybes jam (liudytojui) paaiškino autobuso vairuotojas, aiškino taip, kaip dabar pasakė.

(duomenys neskelbtini) apklausta teismo posėdyje parodė, kad yra Kelių policijos patrulė. 2015-02-25d. dirbo su porininku D. J.. Gavo pranešimą apie eismo įvykį, kad autobuse buvo parkritusi moteriškė. Atvykus, moteris jau buvo išvežta į ligoninę, o autobuso vairuotojas nurodė, kad jam išvažiavus iš stotelės ir važiuojant autobusu juosta, ar iš trečios, ar iš antros juostos automobilis rikiavosi į jo eismo juostą ir suko staigiai į dešinę, jam užkirto kelią, dėl ko autobusas turėjo staigiai stabdyti.

D. Š. atstovas teismo posėdyje palaikė savo skunde išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, kad D. Š. surašytas ATP protokolas už tai, kad ji pažeidė (duomenys neskelbtini), 103 punktų reikalavimus ir tokiais savo veiksmais padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1d. Apklausus liudytojus teisme, tiesiog dar labiau įsitikino, kad nebuvo pavojingo vairavimo, dėl kurio būtų galima D. Š. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį. Praeitame teismo posėdyje buvo apklaustos liudytojos G. B. ir L. D., kurios parodė, jog iš tiesų autobusui pradėjus važiuoti, jos pamatė pirmoje eismo juostoje, iš kurios galima sukti į dešinę pilnai jau persirikiavusį lengvąjį automobilį. Abi liudytojo pasakė, kad jeigu autobusas nebūtų stabdęs galėjo įvykti eismo įvykis. Čia yra jų tokia nuomonė, tačiau dėl staigaus stabdymo yra tam tikrų pagrįstų abejonių. Viena liudytoja pasakė, kad vairuotojas stabdė nelabai staigiai, kadangi ji, sėdėdama, net nepajudėjo iš vietos. Kita liudytoja pasakė, kad vairuotojas stabdė per kelis kartus ir tik po to sustojo. Tai rodo, jog situacija nebuvo tiek pavojinga ir aštri, kad vairuotojui reikėjo staigiai keisti važiavimo kryptį. Iš techninės pusės, arba iš eismo įvykio apžiūros protokolo matosi, kad autobusas yra sustojęs 29 metrų atstumu nuo visuomeninio transporto ženklo. Dažnai autobusai privažiuoja ir sustoja taip, kad autobuso galas yra kaip tik ties sustojimo ženklu, t.y. autobuso ilgis yra 12 metrų, tai yra situacija kada iš eismo įvykio schemos ir plano matosi, kad autobusas į priekį pavažiavo tik vieną savo korpusą, t.y. 12 metrų ir ne daugiau ir po to buvo sustabdytas. Situacija yra tokia, kad vairuotojas sustabdė ir tuo metu parkrito pagyvenusi moteriškė- 82 metų. Reikia pripažinti tokį dalyką, kad tokio amžiaus žmonės ir taip blogai vaikšto, laikosi ant kojų ir pan., tai ir nereikėtų tokio staigaus stabdymo arba kažkokio manevro atlikimo, kad galėtų pargriūti. Buvo pradėtas bylos nagrinėjimas, paaiškėjo, jog eismo įvykis nepadarytas, kadangi asmuo nenukentėjo, tačiau buvo būtinumas priimti sprendimą šioje byloje, arba nutraukti nesant pažeidimo sudėties, arba spręsti klausimą dėl vairuotojos patraukimo administracinėn atsakomybėn. Dabar klausimas kuris iš vairuotojų eismo taisykles pažeidė. Visų pirma galbūt per staigiai rikiavosi iš vienos eismo juostos į kitą D. Š., tačiau aišku, kad nuo sustojimo iki pasukimo į dešinę kelio atkarpa yra labai maža. Tos aplinkybės, kad lengvasis automobilis pilnai spėjo įvažiuoti į pirmą eismo juostą, ką patvirtino visi čia apklausti liudytojai, parodo, kad automobilis jau buvo įvažiavęs į pirmą eismo juostą, o tai reiškia, kad pradedant judėti nuo sustojimo vietos, vairuotojas tikrai nebuvo atidus ir neįsitikino, kad galima pradėti važiuoti, nors KET jį įpareigoja tai daryti, o dėl didelio greičio skirtumo, pilnai buvo galima situacija, kai autobuso vairuotojas nespėjo parodyti kairiojo posūkio signalo, kuris informuoja kitą vairuotoją, kad jis pradeda judėti iš stotelės, o lengvajam automobiliui su juo susilyginus, D. Š. jau negalėjo to matyti ir rikiavosi, manydama, kad autobusas dar nevažiuoja iš stotelės. Dauguma techninių avarijų, kurios įvyksta Vilniaus mieste, būtent ir įvyksta dėl to, kad vairuotojai būna neatidūs, išvažiuodami į pagrindinį kelią, arba persirikiuojant iš vienos eismo juostos į kitą. Tačiau, kodėl, kada forminamas techninis įvykis, vairuotojui kažkodėl surašomas ATP protokolas už 127 str. pažeidimą, kad jis nedavė kelio važiuojančiai transporto priemonei, už kurį yra numatyta bauda ženkliai mažesnė, negu 124² str. Tada kyla klausimas, kurioje vietoje yra skirtumas tarp pažeidimo, padaryto, kada surašomas ATP protokolas pagal ATPK 127 str. ir pavojingo ar chuliganiško vairavimo, už kurį surašomas ATP protokolas pagal LR ATPK 124² str. Savo atsiliepime Kelių policija parašė, kad ta aplinkybė, jog vairuotoja nepastebėjo pavojingos situacijos ir rodo į tai, kad ji pavojingai vairavo. Jo (atstovo) supratimu čia ir yra esminė klaida, kadangi pavojingas vairavimas kaip ir chuliganiškas vairavimas teisės teorijoje aprašomas kaip sąmoningas valingas veiksmas, kuris yra valdomas suprantamas, t.y. asmuo, važiuojant, supranta, kad jis neturi pvz. vietos persirikiuoti arba aplenkti ir jis nori taip veikti, supranta, kad savo veiksmais jis sukelia tą avarinę situaciją ir tą daro. Šioje situacijoje konkrečiai yra tai, kad žmogus, kuris važiavo spūstyje iš vienos juostos persirikiavo į kitą, po to į pirmą, net nematydamas, kad autobusas pradeda važiuoti, nors pats autobuso vairuotojas turėjo įsitikinti, kad yra saugu ir tik po to pradėti važiuoti, todėl mano, kad šioje administracinėje byloje reikia nustatyti ir įrodyti, kad yra subjektyvioji AT pažeidimo pusė, t.y. tas valinis momentas, kai asmuo supranta, suvokia ir nori taip veikti. Šioje situacijoje to nėra. Jeigu būtų įvykusi avarija D. Š. turėtų būti surašytas ATP protokolas už neatidumą, neatsargumą, bet patraukimas pagal ATPK 124² str. numato būtent, kad yra tyčia, t.y. tyčiniai pavojingi veiksmai, kurie rodo negerbimą visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, todėl mano, kad ATP protokolas surašytas nepagrįstai ir byla turėtų būti nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

LR ATPK 124² straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už pavojingą ir chuliganišką vairavimą, t.y. transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

(duomenys neskelbtini) punkte nurodyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. (duomenys neskelbtini) punkte nustatyta, kad išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transport priemonėms (dviračiams ir kitoms).

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos nustatyta, kad dėl D. Š. padarytų KET taisyklių punktų reikalavimų 101 ir 103 pažeidimų, o būtent, kad ji, vairuodama automobilį ALFA ROMEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prieš persirikiuodama neįsitikino, kad tai daryti saugu, išvažiuodama iš kelio, nedavė kelio važiavusiam autobusui, kurio judėjimo kryptį kirto, taip sukėlė pavojingą situaciją autobuso vairuotojui, priversdamas jį staigiai stabdyti. Tokiais savo chuliganiškais veiksmais sukėlė pavojų eismo saugumui, taip pat savo ir kitų žmonių saugumui. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Š. paaiškinimai, jog šios situacijos net nepastebėjo ir, jog jos vairavimas nesukėlė grėsmės eismo saugumui vertinami kritiškai, kaip siekis sušvelninti savo padėtį. Neginčytinai įrodyta, kad D. Š. vairuojamu automobiliu ALFA ROMEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš Ukmergės gatvės antros eismo juostos keisdama važiavimo kryptį, privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, šiuo atveju autobuso vairuotojui, suko į dešinę, sudarė kliūtį gretima (pirma) eismo juosta važiavusio autobuso vairuotojui, užkirto jam kelią, po ko pasuko dešinėn ir išvažiavo iš kelio Ukmergės gatve, dėl ko autobuso vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti vairuojamą autobusą, ir dėl ko nukrito autobusu važiavusi keleivė, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 101 ir 103 punktus. Šias faktines aplinkybes patvirtina teismo posėdžio metu apklausti liudytojais- autobuso vairuotojas J. D., autobuso keleivės L. D., G. B.. Šių liudytojų parodymai patvirtinti byloje esančia eismo įvykio apžiūros schema, kurioje užfiksuota, jog sustabdytas autobusas stovi Ukmergės gatvės pirmoje eismo juostoje, jo galinė dalis yra 29,4 metrų atstumu nuo visuomeninio transporto sustojimo ženklo „Š. P.“, o priekinė autobuso dalis 3,1 metrų atstumu nuo sankirtos su nuvažiavimu. Todėl teisingai padaryta išvada, kad pažeidimas kėlė grėsmę eismo saugumui ir D. Š. veika pagal LR ATPK 124² str. 1 d. kvalifikuota teisingai, įrodyta ir nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudų skyrimo tvarkos.

Pagal suformuotą teismų praktiką, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į LR ATPK 124² str. 1 d. numatyto teisės pažidimo pavojingumą, LR ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas formuotų lengvabūdišką pažeidėjos požiūrį į KET reikalavimus, jo atsakomybę, todėl nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų skirti švelnesnę nei įstatymo numatytą nuobaudą arba jos neskirti, teismas nenustatė.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad D. Š. pagrįstai buvo pripažinta kalta padariusi LR ATPK 124² str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, bylą išnagrinėjo ir baudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, administracinė nuobauda paskirta straipsnio sankcijos ribose, todėl pagrindo jos keisti, nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. Š. skundo netenkinti.

2015-04-08 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo L. K. nutarimą Nr. 10N-28648929-15, kuriuo D. Š. buvo pripažinta kalta padarius administracinius teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. ir skyrė jai nuobaudą – 175 EUR dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams, palikti nepakeista.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.