Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorui Mindaugui Jancevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini) dėstytoju, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. K. 2023 m. rugsėjo 22 d., apie 23.40 min., Trakų r. sav., Lentvario m., Vokės g., ties pastatu Nr. 24, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, apatinėse kelnaitėse laikė narkotinę medžiagą - kanapes (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,201 g, Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose - 12,6 proc., automobilio Škoda Fabia, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) metalinėje dėžutėje bespalviame plastikiniame uždaromame maišelyje laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,018 g, Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose - 16,1 proc. bei bespalviame plastikiniame uždaromame maišelyje su raudonos spalvos juostele laikė narkotinę medžiagą - kanapes (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,295 g, Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose - 14,3 proc., t. y. iki tada, kai 23.40 val. šias narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Taip jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotinę medžiagą, laikė nedidelį kiekį - kanapių (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,201 g, Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose - 12,6 proc., kanapių (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,018 g, Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose - 16,1 proc., kanapių (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,295 g, Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose - 14,3 proc., padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. dėl inkriminuojamo kaltinimo prisipažino. Parodė, kad maždaug prieš penkis mėnesius, Vilniuje, netoli Kalvarijos gatvės, pas nepažįstamą vyriškį, kurį susirado per socialinius tinklus nusipirko vieną maišelį su narkotine medžiaga, kurį nusinešė į bendrabutį kur gyvena ir įdėjo į metalinę dėžutę. 2023 m. rugsėjo 22 d. nutarė pasivažinėti su draugais, todėl dėžutę pasiėmė ir padėjo automobilio salone. Netoli Lentvario stovėjimo aikštelėje susisuko cigarelę iš žolės, tam, kad vėliau parūkyti, kai pradėjus važiuoti sustabdė policijos pareigūnai, kurie paprašė dokumentų, paklausė ar neturi draudžiamų medžiagų, todėl iš kelnaičių ištraukęs padavė suktinę ir dėžutę, kurioje buvo du maišeliai, viename žolės likučiai, kitame marihuana. 2023 m. rugsėjo 22 d. jokių kvaišalų ar narkotinių medžiagų nevartojo, buvo blaivas. Kanapes rūkyti ruošėsi vienas, jų niekam nesiūlė ir nepardavinėjo. Kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, savo poelgį vertina neigiamai, prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atiduodant brolio priežiūrai.

3. Teisme gautas asmens, sutinkančio būti kaltinamojo laiduotoju M. K. prašymas, kuriame prašoma atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant A. K. jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, kadangi turi finansinių įsipareigojimų. Nurodė, kad A. K. yra jo brolis, sutaria gerai, nuolat bendrauja. Dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo brolis labai išgyvena, gailisi, supranta savo poelgio žalą, tai buvo vienkartinis atvejis, nes brolis narkotinių medžiagų nevartoja. Su broliu yra artimi, turi autoritetą šeimoje, todėl broliui gali daryti teigiamą įtaką, prisiimti atsakomybę ir garantuoti, kad brolis daugiau įstatymui nenusižengs. M. K. neteistas, ikiteisminiai tyrimai nepradėti, nors baustas administracine tvarka, tačiau už nešiurkščius administracinius nusižengimus, dirbantis (duomenys neskelbtini) technologu.

4. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėja (advokatė) prašė teismo atsižvelgti į tai, jog A. K. kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, vykdė policijos pareigūnų teisėtus nurodymus, pripažino, kad turi draudžiamų medžiagų, davė parodymus, materialinės žalos nepadarė, neteistas, studijuoja (duomenys neskelbtini) ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 metų terminą be užstato, perduodant kaltinamąjį brolio M. K. atsakomybėn.

5. Teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašymui taikyti laidavimą neprieštaravo ir siūlė atleisti kaltinamąjį A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal M. K. laidavimą, nustatyti 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro kaltinamajame akte, surašytame 2023 m. gruodžio 27 d., A. K. inkriminuojamo kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, o taip pat kaltinamojo A. K. brolio M. K. prašymo atleisti kaltinamąjį pagal M. K. laidavimą (ne) pagrįstumo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) 6 straipsnis, 42 straipsnis, 302–303 straipsniai).

7. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Dėl įrodymų ir aplinkybių, kuriais grindžiamas kaltinimas ir teismo išvados

8. Bylos duomenimis, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltinamasis prisipažino dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Nepaisant to, kad kaltinamasis pripažįsta inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu, teismas turi pareigą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodyti įrodymus, kurie legitimuoja (patvirtina, pagrindžia) kaltinamojo prisipažinimą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

9. Bylos duomenimis nustatyta, jog be kaltinamojo A. K. kaltės pripažinimo dėl inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, kaltinamojo kaltė yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotais parodymais bei kita rašytine ir teisiamojo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga:

9.1. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Deivydas Kareniauskas parodė, kad 2023 m. rugsėjo 22 d. apie 23.40 val. dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato vyr. patruliu Mariumi Pakulnevičiumi, kai Lentvaryje, Vokės g. ties pastatu Nr. 24, nakties metu sustabdė neapšviesta gatve važiavusį įtartiną pilkos spalvos automobilį Škoda Fabia, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. K., gyvenantis Vilniaus mieste. A. K. prisipažino, kad su savimi turi draudžiamų daiktų ir iš apatinių kelnaičių ištraukė vieną rudos spalvos suktinę cigaretę su viduje galimai augalinės kilmės narkotinėmis medžiagomis. Po dalinės apžiūros pas vairuotoją automobilyje metalinėje dėžutėje buvo rasti ir paimti du permatomi užspaudžiami maišeliai su viduje augalinės kilmės narkotinėmis medžiagomis. A. K. pripažino, kad tiek suktinė su marihuana, tiek du maišeliai su marihuana yra jo, kad narkotines medžiagas įsigijo seniai, nepamena iš ko ir kada;

9.2. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas - pilkos spalvos automobilis Škoda Fabija, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Vokės g. 24, Lentvaris, Trakų r. sav. Automobilio salone, ant priekinės keleivio sėdynės matoma metalinė cigarilių dėžutė, kurioje buvo rasti ir paimti du plastikiniai, užspaudžiami permatomi maišeliai su viduje galimai augalinės kilmės narkotinėmis medžiagomis;

9.3. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. lapkričio 8 d., specialisto išvados duomenimis, žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš žalios ir rudos spalvų, sausų, dalinai susmulkintų augalinės kilmės medžiagų mišinio iš suktinės, 2023 m. rugsėjo 22 d. rasta pas A. K. yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,201 g, Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 12,6 proc. Žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio, 2023 m. rugsėjo 22 d. paimta iš A. K. vairuojamo automobilio Škoda Fabia, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) metalinės dėžutės, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,018 g, Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 16,1 proc. Žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio su raudonos spalvos juostele, 2023 m. rugsėjo 22 d. paimta iš A. K. vairuojamo automobilio Škoda Fabia, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) metalinės dėžutės, yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,295 g, Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 14,3 proc. Rudos spalvos, sausoje, dalinai susmulkintoje augalinės kilmės medžiagoje iš žalios ir rudos spalvų, sausų, dalinai susmulkintų augalinės kilmės medžiagų mišinio iš suktinės, 2023 m. rugsėjo 22 d. rastoje pas A. K., narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) nerasta;

9.4. iš 2023 m. rugsėjo 23 d. VšĮ Trakų ligoninės medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 29, matyti, kad A. K. šlapime rasta THC;

9.5. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2023 m. rugsėjo 26 d. specialisto išvados Nr. T-N 2767/2023(01) duomenimis, A. K. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Šlapime amfetaminų, sintetinių kanabinoidų (ADB-BUTINACA, MDMB-4en-PINACA), etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabilitų, opiatų nerasta.

10. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, jog esminių prieštaravimų tarp kaltinamojo parodymų ir prokuroro kaltinime pateiktų aplinkybių, taip pat kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, galinčių turėti įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ar kaltės (ne) konstatavimui, nenustatyta. Proceso dalyviai byloje esančių įrodymų nekvestionavo, neginčijo ir kaltinime nurodytų aplinkybių. Teismas sprendžia, jog vadovaujantis aukščiau aptartais bei ištirtais įrodymais galima spręsti (daryti išvadas) apie padarytą nusikaltimą bei atlikti teisinę nusikalstamos veikos kvalifikaciją pagal atitinkamas BK nuostatas.

Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir teismo išvadų

11. BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų (narkotinių medžiagų) parduoti ar kitaip platinti. Bent vienos iš BK 529 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų padarymas sudaro BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviąją pusę, o neteisėti veiksmai laikomi baigti nuo jų (veiksmų) padarymo momento (formali nusikalstamos veikos sudėtis). Teismų praktikoje narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas aiškinamas kaip aptartų medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1-719/2020, nutarties 31 punktas).

12. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo A. K. 2023 m. rugsėjo 22 d. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti Trakų r. sav., Lentvario m., Vokės g., ties pastatu Nr. 24, apatinėse kelnaitėse laikė narkotinę medžiagą - kanapes (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,201 g, Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose - 12,6 proc., automobilio Škoda Fabia, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) metalinėje dėžutėje bespalviame plastikiniame uždaromame maišelyje laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,018 g, Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose - 16,1 proc. bei bespalviame plastikiniame uždaromame maišelyje su raudonos spalvos juostele laikė narkotinę medžiagą - kanapes (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,295 g, Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose - 14,3 proc.

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašo 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašo 15 punkte nurodyta, jog prie narkotinių medžiagų priklauso kanapės (antžeminės dalys).

14. Nustatyta, kad pas kaltinamąjį iš viso rasta 0,514 g narkotinės medžiagos: kanapių (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,201 g, Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose - 12,6 proc., kanapių (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,018 g, Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose - 16,1 proc., kanapių (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,295 g, Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose - 14,3 proc. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (Sveikatos apsaugos ministro 2023 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. V-1161 redakcija) (toliau – Rekomendacijos), I sąrašo lentelės 25 punkte nurodyta, kad kanapių (ir jų (kanapių) antžeminių dalių) nedideliu kiekiu laikytinas ne daugiau kaip 5 g kiekis. Matyti, kad narkotinės medžiagos, kuriomis disponavo kaltinamasis, neviršija Rekomendacijose nurodyto nedidelio kiekio, todėl kaltinimas atitinka BK 259 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

15. Teismas sprendžia, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika prokuroro teisingai ir tiksliai teisiškai kvalifikuota.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

16. Teisme gauti kaltinamojo A. K. ir M. K. prašymai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo M. K. laidavimą.

17. Teisiniai padariniai, kylantys padarius nusikalstamą veiką, sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį. Visgi, baudžiamosios atsakomybės tikslai tam tikrais atvejais gali būti pasiekiami ir be baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo (taikymo), pvz., paskiriant bausmę. Vienas iš tokių atvejų, kai baudžiamoji atsakomybė valstybės vardu gali būti ir sąmoningai neįgyvendinama yra atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamosios teisės doktrinoje suprantamas kaip kompetentingos valstybės institucijos sąlyginis ar besąlyginis sprendimas nenubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir kaltininką atleisti nuo pareigos patirti nusikalstamos veikos sukeliamus teisinius padarinius: įstatymuose numatytus teisių ir laisvių suvaržymus, ribojimus, moralinius ir turtinius praradimus. Pažymėtina, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės laikytina viena iš baudžiamosios atsakomybės formų (žr. Švedas, G.; Abramavičius, A.; Prapiestis, J. Lietuvos baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. II knyga. Vilniaus universiteto leidykla, 2020 m., p. 15, 17).

18. Viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, su užstatu arba be užstato, nustatant laidavimo terminą nuo vienerių iki trejų metų. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1–2 dalyse nurodytos sąlygos. Visgi, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, nutarties 6 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-697/2019, nutarties 5 punktas).

19. Pasisakant dėl BK 40 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų A. K. baudžiamojoje byloje:

19.1. BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog už aptartame straipsnyje nurodytą baudžiamąjį nusižengimą kaltininkas gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu. Tokia BK 259 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtinta sankcija reiškia, jog aptariama nusikalstama veika priskirtina baudžiamųjų nusižengimų grupei (rūšiai) (BK 12 straipsnis). Kadangi baudžiamasis įstatymas BK 259 straipsnio 2 dalyje aprašytą nusikalstamą veiką priskiria baudžiamųjų nusižengimų grupei (rūšiai), todėl tenkinama viena iš BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, t. y. laidavimas galimas esant asmeniui padarius baudžiamąjį nusižengimą;

19.2. baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą įvertinti laiduotoją pasitikėjimo aspektu (BK 40 straipsnio 1, 3 dalių nuostatuose esančios formuluotės, susijusios su laiduotojo asmeniu). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką; atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis; nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan.; laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-628/2019, nutarties 12 punktas). Aptariant aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą: asmuo, siekiantis būti kaltinamojo laiduotoju, t. y. M. K. yra kaltinamojo A. K. brolis. Tokia aplinkybė reiškia, jog laiduotojas yra vienas iš BK 40 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais) įvardintų asmenų, galinčiais būti laiduotojais – kaltinamojo brolis. Asmuo, siekiantis būti kaltinamojo laiduotoju M. K. neteistas, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai;

19.3. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis apie asmenį, siekiantį būti kaltinamojo laiduotoju, sprendžia, jog M. K. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Nėra aplinkybių, kurios indikuotų M. K. negalėjimą būti laiduotoju. Teismo vertinimu, brolius siejantys tvirti santykiai, bendravimas, vienas kito palaikymas vienareikšmiškai darys kaltinamajam teigiamą įtaką. Laiduotojas teisiamojo posėdžio metu nesumenkino brolio padarytos nusikalstamos veikos padarymo fakto, aiškiai ir argumentuotai išreiškė neigiamą poziciją dėl brolio padaryto baudžiamojo nusižengimo, nurodė, kad teigiamą įtaką kaltinamajam darys būtent palaikymu, bendravimu, turimu autoritetu;

19.4. nustatyta, kad kaltinamasis baudžiamąjį nusižengimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas); visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje pastebėta, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai netapatu. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-1073/2020, nutarties 10 punktas). Teismas pastebi, jog kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, parodymų nekeitė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teismui paliko nuoširdžiai susikrimtusio ir dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo išgyvenančio asmens įspūdį. Suprantama, kad dalis susikrimtimo gali būti sąlygojama gresiančios teisinės atsakomybės, tačiau kaltinamasis neneigė ir nemenkino padarytos nusikalstamos veikos, kritiškai vertino savo poelgį, nurodė logiškas aplinkybes, kurios galėjo prisidėti prie to, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Aptartos aplinkybės įgalina teismą spręsti, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga išpildyta ne de iure (liet. teisiškai, formaliai), o de facto (liet. realiai, iš tikrųjų);

19.5. nustatyta, jog turtinė ar kitokio pobūdžio žala tretiesiems asmenims nepadaryta. Dėl šios priežasties detalesnė BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlygos analizė neaktuali;

19.6. pasisakant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų matyti, jog vertinant aptartą sąlygą turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, nutarties 11 punktas). Jau minėta, jog kaltinamasis anksčiau neteistas. Nors kaltinamasis anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau administraciniai nusižengimai nagrinėjamos bylos kontekste didesnės teisinės reikšmės neturi (kaltinamasis anksčiau baustas už tai, kad važiavo viešuoju transportu be bilieto). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad kaltinamasis studijuoja (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei išklausęs kaltinamojo parodymus, sprendžia, kad nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje, iš esmės padaryta atsitiktinai. Byloje nėra kokių nors duomenų, kurie indikuotų apie tai, jog kaltinamasis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas. Priešingai, kaltinamojo motyvacija, taip pat byloje surinkti rašytiniai duomenys, rodo, kad kaltinamasis neturi deviantinio elgesio savybių (bruožų) ir į nusikaltimų darymą nelinkęs.

20. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog nenustatyta aplinkybių, numatytų baudžiamajame įstatyme, kurios aptariamos bylos kontekste darytų negalimą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal M. K. laidavimą. Teismo vertinimu, M. K. asmenybė, taip pat kaltinamojo A. K. motyvacija bei kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką ir aptariamoje situacijoje parodyta iniciatyva ne formaliai išvengti teisinių padarinių, o realus siekis pasitaisyti, permąstant savo elgesio padarinius, leidžia kaltinamąjį A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal brolio M. K. laidavimą.

21. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis mokosi, kaltinamojo laiduotojas dirba, tačiau turi kreditorinių įsipareigojimų, teismo pasitikėjimas laiduotoju gali būti įgyvendinamas ir nereikalaujant užstato. Aptariamu atveju, vertintina, jog reikalavimas įmokėti užstatą iš esmės neatliks kokio nors reikšmingesnio vaidmens, kadangi laiduotojo ir kaltinamojo motyvacija nenusikalsti ir laikytis įstatymų, taip pat pateisinti teismo pasitikėjimą yra pakankamai stiprūs bei nuoširdūs.

22. Baudžiamasis įstatymas numato, jog laidavimas skiriamas nuo vienerių iki trejų metų (BK 40 straipsnio 4 dalis). Aptariamoje nuostatoje įtvirtinto termino vidurkis – du metai. Kaltinamasis, kaltinamojo gynėja ir laiduotojas prašo skirti minimalų laidavimo terminą be užstato, prokuroras siūlo nustatyti 1 metų laidavimo terminą. Teismas sprendžia, jog laidavimu siekiami tikslai bus pasiekti taikant ir minimalų laidavimo terminą – vienerius metus.

Dėl kaltinamajam paskirtų procesinių prievartos priemonių likimo (galiojimo)

23. Nustatyta, kad kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 23 d. nutarimu skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

24. BPK 307 straipsnio 5 dalies 4 punkte imperatyviai nurodyta, jog nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinėje dalyje, be kita ko, nurodomas sprendimas dėl procesinių prievartos priemonių panaikinimo. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, jog priimant procesinį sprendimą (nuosprendį), kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, pirmosios instancijos teismas yra įpareigotas spręsti dėl procesinės prievartos priemonių likimo (galiojimo). Pagal bendrą taisyklę, nurodytą BPK 139 straipsnio 1 dalyje, paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga.

25. Teismo vertinimu, atleidus kaltinamąjį A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nebeliko faktinio poreikio taikyti kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimą neišvykti. Visgi, teismo vertinimu, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui.

26. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: tyrimo objektų pakuotes (voką, kuriame yra du vokai, tuščią stiklinę ir 2 vnt. plastikinių uždaromų maišelių), supakuotas į voką, saugomas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant A. K., laiduotojo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą dėl A. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, nutraukti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 23 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: tyrimo objektų pakuotes (voką, kuriame yra du vokai, tuščią stiklinę ir 2 vnt. plastikinių uždaromų maišelių), supakuotas į voką, saugomas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus r. sav., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. K., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui M. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl A. K. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.