- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-01-09
- Bylos Nr.
- A-116-935/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03239-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Pažeidėjas
- E. J.
- Kategorijos
- 16.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „Š.“ meistru, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 ir 2 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. J. 2017 m. lapkričio 10 d., apie 23.49 val., Ūmėdžių g. 98, Vilniuje, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį Renault, v. n. (duomenys neskelbtini) neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, be valstybinės techninės apžiūros, neįregistruotą nustatyta tvarka, prieš pradėdamas važiuoti atbulas, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovintį automobilį Mazda, v. n. (duomenys neskelbtini) jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, padarydamas žalą, neviršijančią 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Šiais veiksmais E. J. padarė nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu E. J. prisipažino padaręs nusižengimus, nurodė, jog dėl jų padarymo gailisi. Jis paaiškino, jog norėjo perstatyti automobilį, nepastebėjo kito automobilio ir jį kliudė. Kliudytam automobiliui įskilo bamperis. Iš karto po įvykio labai detaliai neapžiūrėjo automobilio, tačiau suprato, jog jį kliudė. Vairuotą automobilį paliko toje pačioje vietoje, kur įvyko įvykis, t. y. jį pastatė šiek tiek toliau – už 15 metrų. Kitą dieną ketino su kliudyto automobilio savininku susitikti ir susitarti geruoju. Policijos nekvietė, kadangi neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Iš įvykio vietos išvažiavo kartu su drauge jos vairuojamu tamsios spalvos Audi automobiliu. Kitą dieną po įvykio kartu su drauge stovėjo prie apgadinto automobilio, jį apžiūrinėjo ir prie jų priėjo šio automobilio savininkai, su jais buvo sutarta, jog žala bus atlyginta. E. J. nurodė, kad jo vairuotas automobilis priklauso jam. Įvykio metu automobilis buvo be valstybinės techninės apžiūros, neįregistruotas, taip pat neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Tyrimo metu E. J. parodė, kad apie 23.30 val. grįžo namo pas draugę. Jis nusprendė patraukti automobilį Renault, v. n. (duomenys neskelbtini) nuo gatvės į vidinį kiemą. Apsisukinėdamas galu nepastebėjo automobilio ir įvažiavo į kito automobilio bamperį. Jis pastovėjo ant kelio ir išėjo namo. Kitą dieną susirado automobilio savininką ir susitarė gražiuoju dėl žalos atlyginimo. Dėl savo veiksmų gailisi. (b. l. 18)
Administracinio nusižengimo protokole yra užfiksuotos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės. (b. l. 1-2)
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017 m. lapkričio 10 d. 23.49 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog kieme ką tik automobilis Renault, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadino stovintį automobilį Mazda, v. n. (duomenys neskelbtini) ir pavažiavęs apie 10 m į priekį vairuotojas pasišalino. (b. l. 12)
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. lapkričio 11 d. 01.00 val. gavo pranešimą, kad kieme, adresu Ūmėdžių g. 98, automobilis Renault, v. n. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga važiuodamas atsitrenkė į stovintį automobilį Mazda 323, v. n. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Po įvykio automobilio Renault vairuotojas pavažiavo į priekį, sustojo, vairuotojas išėjo. (b. l. 11)
Eismo įvykio schemoje yra užfiksuotos esminės eismo įvykio aplinkybės bei automobiliams Renault, v. n. (duomenys neskelbtini) ir Mazda, v. n. (duomenys neskelbtini) padaryti sugadinimai. (b. l. 13, 14)
Iš M. T. paaiškinimo matyti, kad 2017 m. lapkričio 10 d. vairavo automobilį Mazda 323, v. n. (duomenys neskelbtini) priklausantį E. T.. Apie 19.40 val. automobilį pastatė gyvenamojo namo kieme, esančiame Ūmėdžių g. 96. 2017 m. lapkričio 11 d., apie 00.20 val., į butą atėjo policijos pareigūnai ir pranešė apie tai, kad jo vairuotas automobilis buvo apgadintas kito automobilio vairuotojo, kuris pasišalino iš įvykio vietos palikęs automobilį eismo įvykio vietoje. Išėjęs į lauką pamatė, kad jo vairuotas automobilis yra apgadintas. (b. l. 16)
Iš A. B. paaiškinimo matyti, kad 2017 m. lapkričio 10 d., apie 23.45 val., pastebėjo į kiemą atvažiavusį automobilį Renault, v. n. (duomenys neskelbtini) kuris važiuodamas galu atsitrenkė į stovintį automobilį Mazda, v. n. (duomenys neskelbtini) Automobilio Renault vairuotojas pavažiavo į priekį, išlipo iš automobilio ir pasišalino kitu juodos spalvos automobiliu. Iš Renault automobilio išlipo vyras, vilkintis oranžinį megztinį. (b. l. 17)
Iš fotolentelės matyti, kad automobiliui Mazda, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės. (b. l. 19)
Iš Ergo Insurance Se Lietuvos Filialo Žalų administratorės laiško matyti, kad automobiliui Mazda, v.n. (duomenys neskelbtini) padaryta 312,06 Eur turtinė žala. (b. l. 20)
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs bylos medžiagos bei išklausęs E. J. parodymus, duotus teismo posėdžio metu, konstruoja, kad E. J. padarė nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.
E. J. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu jis vairavo Renault, v. n. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės valdyti automobilių, jo valdytas automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neįregistruotas nustatyta tvarka, jam nebuvo atlikta techninė apžiūra. E. J. pripažino, jog, valdydamas automobilį atsitrenkė į kitą automobilį ir, įskeldamas priekinį bamperį, jį apgadino. Iš esmės tokias pačias aplinkybes E. J. nurodė ir tyrimo metu. Faktus, jog įvykio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė, o eismo įvykio kaltininkas pasišalino iš įvykio vietos, patvirtinta BIRT ataskaitų žiūryklėje, eismo įvykio schemoje, M. T., A. B. paaiškinimuose, fotolentelėje užfiksuoti duomenys. M. T. tyrimo metu nurodė, kad automobilį Mazda, v. n. (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio 10 d., apie 19.40 val., jis paliko nesugadintą kieme, esančiame Ūmėdžių g. 96. Apie automobilio apgadinimą 2017 m. lapkričio 11 d., apie 00.20 val., jam pranešė policijos pareigūnai, jis išėjęs į lauką pamatė, kad automobilis yra apgadintas. A. B. paaiškinime užfiksuoti duomenys patvirtina, jog automobilis Renault, kurį vairavo vyras, galu atsitrenkė į automobilį Mazda, automobilį Renault vairavęs vyras iš eismo įvykio vietos pasišalino, prieš tai jis šiek tiek patraukė savo vairuotą automobilį. Iš esmės tokios pačios aplinkybės buvo nurodytos ir pranešant apie eismo įvykį Bendrajam pagalbos centrui. Eismo įvykio schemoje ir fotolentelėje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad dėl eismo įvykio automobilis Mazda buvo apgadintas, t. y., buvo apgadintas priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės.
Taigi aptartų duomenų visuma įrodo, kad E. J. padarė nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 423 straipsnio 1 dalyje.
Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį vairuotojas traukiamas administracinėn atsakomybėn už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylose dėl vairuotojų pasitraukimo iš eismo įvykio vietos yra pažymėjęs, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-11-2012). Baudžiant asmenį pagal minėtą normą, būtina nustatyti, kad šis asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.
E. J. pripažino, kad suprato, jog sukėlė eismo įvykį, t. y., kliudė ir apgadino kitą automobilį, taip pat jis pripažino, jog iš eismo įvykio vietos pasišalino, kadangi su automobilio savininku kitą dieną norėjo susitarti taikiai, o policijos nekvietė, kadangi neturėjo teisės vairuoti transporto priemone (pažeidėjo nurodomos aplinkybės aiškiai patvirtina, jog jis veikė sąmoningai, t. y. sąmoningai pasirinko neteisėtą veikimo būdą). Kelių eismo taisyklių 220 punkte nurodoma, jog jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Taigi nagrinėjamu atveju nebuvo atlikti jokie veiksmai, numatyti Kelių eismo taisyklių 220 punkte, kuriuos atlikus E. J. galėjo išvykti iš eismo įvykio vietos. Aplinkybė, kad E. J. kitą dieną susitarė su automobilio savininku dėl padarytos žalos atlyginimo, nešalina jo atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Teismas konstatuoja, kad E. J. veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, kadangi jis valdydamas transporto priemonę Renault, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadino automobilį Mazda, v. n. (duomenys neskelbtini) ir padarė 312,06 Eur turtinę žalą, kuri neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
E. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkina (pažeidimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, padarymo atvejais) tai, kad jis pakartotinai padarė tuos pačius administracinius nusižengimus, nepasibaigus ANK 40 straipsnyje numatytam terminui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
Skirdamas administracinę nuobaudą E. J., teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pavojingumą bei pobūdį (E. J. padarė pakankamai šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. neturėdamas teisės vairuoti vairavo transporto priemonę, apgadino svetimą turtą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino), į E. J. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidėjo asmenybę – anksčiau yra baustas administracine tvarka (ne vieną kartą už šiukščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti, esant neblaiviam). Įvertinus aptartas aplinkybes, E. J. už nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, skiriamos administracinės nuobaudos – baudos, numatytos minėtų straipsnių dalių sankcijų ribose. Teismas pažymi, kad už padarytą E. J. nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, gali būti taikomas transporto priemonės konfiskavimas. Iš Administracinių nusižengimų registro matyti, kad E. J. ne pirmą kartą valdo transporto priemonę Renault, v. n. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės (minėtą transporto priemonę valdė ir 2016 m. lapkričio 10 d., ir 2017 m. gegužės 11 d.). Paskirtos nuobaudos E. J. poveikio nepadarė (paskirtų baudų nemoka), jis teigiamų išvadų nepadarė ir toliau valdė transporto priemonę neturėdamas teisės, valdydamas transporto priemonę sugadino svetimą turtą. Taigi teismas konstatuoja, kad, siekiant ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, transporto priemonė Renault, v. n. (duomenys neskelbtini) turi būti konfiskuojama.
Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, 415 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 423 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 635, 636 straipsniais,
nutarė:
E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:
už nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 60 Eur (šešiasdešimties eurų) baudą;už nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą;už nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą;už nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą su transporto priemonės Renault, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.
Vadovaujantis ANK 38 straipsniu 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir E. J. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą, su transporto priemonės Renault, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.
Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001.Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti ROIK numerį 17075288674.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.