- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-30
- Bylos Nr.
- ATP-613-634/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus Centro grupės pareigūnas 2013-11-22 D. R. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2013-11-22, 22.15 val., Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49, būdamas neblaivus (1,04 promilės), viešoje vietoje garsiai šūkavo, rėkavo, triukšmavo, trikdė viešąją rimtį.
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Aleksoto policijos nuovados tyrėjo 2013-11-26 nutarimu D. R. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) 183 str. 1 d., padarymą buvo paskirta 150 Lt bauda.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. R. 2013-11-26 nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2014-04-08 nutartimi pažeidėjo skundą atmetė.
Šalies argumentai
D. R. skundžia Kauno apylinkės teismo 2014-04-08 nutartį, prašo peržiūrėti jo administracinio teisės pažeidimo bylą ir ją nutraukti. Skunde nurodo, kad teismo sprendimas buvo priimtas vadovaujantis suinteresuotų liudininkų parodymais, kurie veikė sutartinai siekdami išsaugoti savo įmonės reputaciją ir vengdami neteisėtų veiksmų padarinių. Vaizdo medžiaga patvirtina, kad iš jo pusės nebuvo kontakto, tik prašymas jo neliesti ir nekibti į parankes. Taip pat nesutinka, kad darbuotojo pažymėjimo patikrinimas ir pažiūrėjimas gali būti traktuojamas kaip neteisėtas veiksmas. Pažymėjimo nuplėšimo ar tempimo fakto nebuvo, nes pažymėjimas/ai liko pritvirtinti. Apsaugos darbuotojai vengė rodyti pažymėjimus, kai kurie iš jų, net pasišalino iš įvykio vietos paprašius parodyti pažymėjimus, kas sietina, su galimu neteisėtų aplinkybių buvimu. Skunde apeliantas taip pat pažymi, kad teiginiai, kad jis grasino, prisistatinėjo kažkuo nebūtu ar kitaip galėjo įžeisti apsaugos darbuotojų orumą ir garbę, yra neteisingi. Jis tik teigė, jog studijavo teisę ir yra kompetentingas tvirtinti ir vertinti, kad tuo metu atliekami veiksmai buvo neteisėti ir gali turėti padarinių. Žmonai skambino, kad užsirašytų pažymėjimų numerius, nes neturėjo rašymo priemonės su savimi. Be to, liudytojų parodymai nesutampa. Liudytojas M. V. patvirtino, kad jis nesikeikė ir nevartojo necenzūrinių žodžių, tačiau kitas liudytojas R. R. nurodė atvirkščiai. Parodymai nesutampa ir nurodant sulaikymo priežastis. Vaizdo medžiaga įrodo, kad jis vedė draugą ne iš „Akropolio“ patalpų, o link tarnybinių apsaugos patalpų, tad pagrindo manyti, kad buvo pavojus, jog jie pasišalins iš įvykio vietos, nebuvo. Pažymi, kad nurodžius, jog jo draugas yra sulaikomas, jis neprieštaravo ir vykdė nurodymą nuvesdinti jį į apsaugos tarnybines patalpas. Jis tiesiog prašė, kad netrukdytų išlaikyti jį vertikalioje pozicijoje ir neprovokuotų galimos agresijos draugo atžvilgiu, žinodamas, kad draugas, būdamas neblaivus, nepažįstamų žmonių įtakoje gali tapti neprognozuojamas, kas ir įvyko vėliau, perėmus jį iš jo priežiūros. Parodymai, kad jis šūkavo ir rėkavo, taip pat nėra pagrįsti. Apelianto nuomone, apsaugos darbuotojams buvo nurodyta taip liudyti vadovybės, kad pateisintų neteisėtą sulaikymą ir specialiųjų priemonių panaudojimą vardan įmonės reputacijos bei galimų padarinių su saugomo objekto saugos užsakovais. Apsaugos darbuotojai, veikdami grupėje, elgėsi neprofesionaliai ir provokavo konfliktines situacijas, nusižengė įstatymams, vėliau siekdami išvengti atsakomybės, davė sutartinius parodymus, kurie negali būti kvalifikuojami kaip duoti nesuinteresuotų asmenų ar liudininkų.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Aleksoto policijos nuovados atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
D. R. apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl apylinkės teismo nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog D. R. savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 183 str. 1 d. Nors pažeidėjas savo kaltę neigia, ji įrodyta byloje surinktais duomenimis.
ATPK 183 str. 1 d. numatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki trijų šimtų litų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas, tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Tačiau viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas, remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N62-2559/2010, N438-3973/2011, N575-406/2012).
Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas, nustatydamas pažeidėjo kaltę, pagrįstai rėmėsi tiesioginių įvykio liudytojų - apsaugos darbuotojų M. V., R. L., R. R. ir B. S. parodymais, kurie, priešingai nei nurodoma pažeidėjo apeliaciniame skunde, yra logiški, nuoseklūs ir neprieštaraujantys tarpusavyje. Visi liudytojai nurodo tokias pačias aplinkybes, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo, apsaugos darbuotojams bandant sulaikyti kartu su juo buvusį ir teisės pažeidimą padariusį asmenį, to padaryti neleido, šūkavo, grasino, trukdė dirbti, griebė už jų pažymėjimų, į jų pastabas ir prašymus apleisti teritoriją nereagavo, keikėsi, nuo jo sklido alkoholio kvapas, o panoramos kitame aukšte buvę žmonės žiūrėjo į tai, kas vyksta. Pirmosios instancijos teismui nebuvo jokių objektyvių priežasčių netikėti keturių savo pareigas vykdančių apsaugos darbuotojų paaiškinimais. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių šie liudytojai būtų suinteresuoti apkalbėti D. R.. Pažymėtina ir tai, kad visi liudytojai parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Todėl aukštesnysis teismas taip pat neturi jokio pagrindo abejoti šių asmenų parodymais ir manyti, jog jie elgėsi tendencingai ir siekė pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Jokių tokias aplinkybes galinčių patvirtinti duomenų apeliaciniame skunde nepateikia ir pats pažeidėjas. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisme apklausiamas liudytojas M. V. nenurodė tokių aplinkybių, kad D. R. nesikeikė ir nevartojo necenzūrinių žodžių, kaip teigiama pažeidėjo skunde.
Pažymėtina, kad apklaustų liudytojų parodymus patvirtina ir kita byloje surinkta medžiaga. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad prekybos centro aikštelėje D. R. konfliktuoja su apsaugos darbuotojais, tarp jų vyksta susistumdymas, jis liečia apsaugos darbuotojus ir jų ant krūtinės prisegtus pažymėjimus. Todėl skundo argumentai, kad apsaugos darbuotojai elgėsi neprofesionaliai, provokavo konfliktines situacijas, nusižengė įstatymams ir vėliau, siekdami išvengti atsakomybės ir nesugadinti darbdavio reputacijos, davė sutartinius parodymus, yra visiškai nepagrįsti, deklaratyvūs ir paremti tik subjektyvia pažeidėjo nuomone. Vaizdo įrašas nepatvirtina ir apelianto skunde nurodomų aplinkybių, jog jis vykdė apsaugos darbuotojų nurodymus, nes vedė draugą link tarnybinių patalpų.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl to Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.