Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, iki suėmimo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, projektų vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2020-09-18 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytais pagrindais;

2. 2020-10-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį, 259 straipsnio 1 dalį - 48 MGL (2400 eurų) dydžio bauda;

3. 2021-09-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį - 3 m. laisvės atėmimo bausme, nuosprendis įsiteisėjo 2022-06-16 ir šiuo metu vykdomas;

4. 2022-08-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį - 70 MGL (3500 eurų) dydžio bauda,

Šioje byloje E. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent:

jis, 2022-10-08 apie 01.40 val., būdamas viešoje vietoje - bare "(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, chuliganiškų paskatų vedamas, be jokios priežasties sudavė bokalu nukentėjusiajam S. M. į galvos sritį ir tokiu būdu padarė jam pjautines žaizdas kaktos dešinėje pusėje, dešiniame smilkinyje ir dešiniame skruoste, bei taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo S. M. sveikatą. Šiais veiksmais E. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Kaltinamasis E. J. teismo posėdyje jam pareikštą kaltinimą pripažino visiškai, paaiškino, kad buvo bare susitikęs su pažįstamais, išgėrė. Vėliau jau išeidamas pamatė nukentėjusįjį, kurį matydavo tame bare, prisėdo šalia pašnekėti. Kalbėjo apie politiką apie bendrą situaciją. Pokalbis nukrypo, kad nukentėjusysis pasakė, kad ir Lietuvoje gali būti taip, kaip Baltarusijoje. Kaltinamasis pasakė, kad gal žmonės kitaip reaguotų, nieko nepadarytų. Nukentėjęs į tai atsakė „ką jūs padarytumėte“? Kaltinamasis supyko, pasakė, kad gali parodyti, kaip būtų, ir trenkė, tada išėjo į lauką, atvažiavo policija. Suprato, kad ieško kaltinamojo, todėl priėjo prie pareigūnų. Bokalas, kuriuo trenkė, gal buvo tuščias. Tai buvo labiau stiklinė, ne bokalas. Nukentėjusiajam trenkė į galvą, kur tiksliai, neprisimena. Matė, kad jis susiėmė už galvos. Kaltinamasis tuo metu išėjo. Jo rankos buvo kruvino, susipjaustė. Nepastebėjo, ar nukentėjusiajam bėgo kraujas. Išėjo į kitą barą. Pamatęs pareigūnus, iš karto prie jų priėjo. Jį nuvežė į policijos komisariatą ir į ligoninę. Kai atvažiavo policija, nukentėjusiojo nematė. Šių savo veiksmų negali pateisinti. Su nukentėjusiuoju nebuvo susipykę. Gal suerzino, kad jis pasakė, kad taip bus Lietuvoje. Negalvojo, kad bus toks smūgis. Gėda, blaivas taip nepadarytų.

Su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies. Iš principo sutinka, kad reikia atlyginti žalą, bet 10 tūkst. negalėtų sumokėti, t. y. norėtų, kad civilinis ieškinys būtų sumažintas. Realiai galėtų sumokėti porą tūkstančių. Nesako, kad žala būtent tiek verta, bet tiek galėtų sumokėti. Su Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutiko. Šiuo metu atlieka bausmę nuo vasario mėn. Net nežinojo, kad nuosprendis įsiteisėjęs. Byla buvo apeliaciniame, Aukščiausiajame Teisme. Negali pasakyti, kokio dydžio suma būtų realus žalos atlyginimas. Iki šio įvykio anksčiau dirbo statybų vadovu Belgijoje statė dujų terminalą. Paskutiniu metu dirba projektų vadovu. Po įvykio su nukentėjusiuoju nebendravo, nežinojo jo nei vardo, nei pavardės. To baro savininką pažįsta, bet policija rekomendavo ten geriau neiti. Šiandien yra tos pačios pozicijos, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, kad norėtų atsiprašyti nukentėjusiojo.

Kadangi kaltinamasis prisipažino faktines kaltinime nurodytų veikų padarymo aplinkybes, davė parodymus, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėja ir prokuroras sutiko, kad byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinime nurodyta veika yra apysunkis nusikaltimas, todėl byla, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas kaip nukentėjusysis S. M. teismo posėdyje paaiškino, kad jis atėjo į barą, sėdėjo vienas, kalbėjo su mergina, kuri padeda bare. Vėliau ją apklausė policija. Ji pasakė, kad kitoje pusėje yra neadekvatus asmuo. Jis priėjo prie nukentėjusiojo ir prasidėjo. Jie nesikalbėjo, nes nukentėjęs nesuprato, ką jis kalba. Matėsi agresija. Jis ženklais parodė, kad viskas gerai. Baigiant gerti, kaltinamasis tai padarė, t. y. baigė gerti ir stikline trenkė į smilkinį. Kai bėgo kraujas, spjovė į veidą ir išėjo. Nukentėjęs užsidengė veidą, K. paprašė kvieti greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Jam padėjo bare buvę žmonės. Pirmiau atvažiavo policiją, atvedė jį, klausė, ar tai jis, o gal medikų automobilyje rodė, bet tikrai rodė tą asmenį, t. y. kaltinamąjį. Kaltinamasis jam trenkė viskio stikline, kai baigė gerti. Nežino, kodėl trenkė, jie nesikalbėjo. Jis kažką sakė lietuviškai, bet K. taip pat nesuprato. Kaltinamasis atrodė agresyvus. Iš išvaizdos ir judesių matėsi, kad girtas. Greitoji medicinos pagalba vežė jį į ligoninę. Tuo metu savo sužalojimų nematė, bet ligoninėje siuvo žaizdą. Sakė, kad situacija bloga. Mano, kad jam pasisekė, nes mato ta akimi. Siuvo virš antakio, siūlė eina tolyn. Akyje buvo stiklo šukių. Buvo įtarimų, kad gali būti pažeista kaukolė. Po sužalojimo savaitę gėrė antibiotikus. Kiek dar truks gydymas, nežino. Reikės dar kai ką atlikti. Pagrindinis gydymas truko apie dvi savaites. Po sužalojimo liko nepatogumai. Kartais tirpsta ta galvos pusė, pablogėjo regėjimas viena akimi.

Prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimo 10 tūkstančių eurų. Pagrindinė pretenzija susijusi su baime, t. y. iki šiol jaučia baimę ypač, kai kalba su nauju žmogumi. Bijo, kad kalba kita kalba. Lanko psichologą, nes liko jaudulys, nemiga. Dėl to krito darbo našumas. Nukentėjusysis yra IT inžinierius. Jie iš Baltarusijos į Lietuvą važiuoja, kad gautų apsaugą, o dabar to nejaučia. Reikės dar tikrintis akis, pergyvena, ar neliko akyje stiklų, ar nebuvo smegenų sukrėtimo. Turėti nedarbingumą negalėjau sau leisti, todėl dirbo iš namų. Po žaizdos siuvimo ne iš karto išėjo iš namų. Galėjo judėti, bet veidas buvo užklijuotas. Žmonės atkreipdavo dėmesį. Kelias savaites išeidavo tik pas gydytoją. Estetiškai nelabai gerai atrodo. Žmonės gal galvoja, kad turi randą dėl savo charakterio. Emociškai tai yra skaudu. Dabar negali šypsotis, kaip anksčiau, pakelti antakio. Nepatogu, kai jo bijo žmonės. Kažkurią dalį žalos atlyginimo panaudotų tyrimui, ką dar negalėjo padaryti. Veido jau nepakeis. Skauda, jeigu stipriau reiškia emocijas, mimiką. Skauda, kai kirpykloje šluosto galvą. Ant kaktos yra pakankamai ilgas randas, eina tolyn (rodo).

Nukentėjusysis S. M. parodė nuotraukas mobiliojo ryšio telefone, kaip jis atrodė iki sužalojimo ir po sužalojimo.

Po sužalojimo pablogėjo regėjimas, jaučia pagal darbą, kad blogiau mato. Blogiau pradėjo matyti iš arti. Mano, kad regėjimo pablogėjimui turėjo įtakos šis sužalojimas. Jaučiu skausmą, jeigu miega šiurkštesnėje patalynėje. Į psichologą kreipėsi nuotoliniu būdu, bendravo du kartus. Iki įvykio neteko bendrauti su psichologais. Vartoja melatoniną ir kitus raminamuosius nereceptinius vaistus. Iš karto po sužalojimo vartojau tik antibiotikus, kitokio gydymo nebuvo. Gydytojas išrašė tepalo. Psichologas kažkiek padėjo. Bijo dėl suprastėjusio regėjimo, dėl sumažėjusio darbo našumo. Po to tame bare yra buvęs. Iki to įvykio lietuvius vertino lojaliais baltarusiams, bet suprato, kad yra ksenofobija. Jis su kaltinamuoju „bendravo“ maždaug dvi minutes. Vienintelis motyvas trenkti galėjo būti tai, kad negalėjo atsakyti lietuviškai.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2022-10-08 apie 01:38 val. Bendrajame pagalbos centre gautas J. S. pranešimas apie tai, kad bare (duomenys neskelbtini) asmuo vyriškiui davė iš stiklinės, asmuo pasišalino. Vyriškiui (duomenys neskelbtini) metai, sužalojimai galvos srityje, kraujuoja, praneša darbuotoja, teigia, kad asmuo, kuris puolė, yra dažnas lankytojas, yra vaizdo stebėjimo kameros (t. 1, b. l. 9).

Iš 2022-10-08 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad prie įėjimo į barą kaba iškaba su baro pavadinimu "(duomenys neskelbtini)". Įėjimas į barą yra nusileidus laiptais žemyn, atidarius duris patenkame į koridorių, kuriame stovi dvi geležinės statinės ir žaidimų aparatas, pasukus į dešinę patenkame į patalpą Nr. 1, kurios dešinėje pusėje yra vitrina su lentynomis ant kurių stovi alkoholiniai gėrimai, taurės, taip pat ant lentynų įvairūs paveikslai, tarp lentynų stovi šaldytuvas mėlynos spalvos, virš šaldytuvo pakabinta Ukrainos Respublikos vėliava. Priešais vitriną yra baro atrama su baro kėdėmis, pilkos spalvos. Priešais baro atramą kairėje pusėje stovi du staliukai su kėdėmis, tarp staliukų yra praėjimas patalpą Nr. 2, kurioje taip pat stovi keletą staliukų su kėdėmis. Įvykio vietoje rausvos spalvos žymių nepastebėta. Patalpoje Nr. 1 dešinėje pusėje kampe yra vaizdo stebėjimo kamera (t. 1, b. l. 13-27).

Iš specialisto išvados Nr. G 3324/2022(01) matyti, jog M. nustatytos pjautinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje, dešiniame smilkinyje ir dešiniame skruoste. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui, t.y. žaizdos galėjo būti padarytos sudavus smūgį į dešinę veido pusę bokalu ar taure, o pastarajam sudužus dešinė veido pusė galėjo būti sužalota stiklo šukėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu, t. y. sudavus 1 smūgį bokalu, taure. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 46-47).

Apklausta kaip liudytoja J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)'' bare ,, (duomenys neskelbtini)'' apie pusę metų. 2022-10-08 ji dirbo nuo 21:00 val. Apie 01:35 val., kai ji stovėjo prie baro atramos prie išėjimo, pamatė, kad dažnas jų klientas kurio vardas E. su stikline sudavė per veidą taip pat senam jų klientui, Baltarusijos piliečiui, vardu S. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad E. buvo išgėręs ir kai ji stovėjo prie baro atramos ir kalbėjo su S. prie jų priėjo E. ir pradėjo kalbėti, S. paaiškino, kad pokalbio tęsti nenori, tada E. paėmė stiklinę, kurioje buvo "viski-cola" ir trenkė per veidą S. Buvo daug kraujo ir šukių. Dėl to iškart iškvietė policiją ir medikus. Kai visi išvažiavo, ji pradėjo tvarkyti barą ir visas šukes išmetė į šiukšliadėžę, o grindis išvalė. Baras užsidarę apie 3 val. nakties. Visą įvykį turėjo įrašyti bare įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Kiek žino, po įvykio S. gulėjo Žalgirio ligoninėje. Patį įvykį galimai matė ir kiti baro lankytojai, bet ji šių asmenų nepažįsta (t. 1, b. l. 78-79).

Iš 2022-10-25 apžiūros protokolo matyti jog buvo apžiūrėta vaizdo įrašas, pateiktas iš „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apžiūros metu nustatyta, kad filmuojamas yra baro vidus, baro prekystalis. Už baro prekystalio sėdi trys vaikinai, toliau už prekystalio galo sėdi du vyrai bei šalia jų stovi mergina. Arčiau sėdintys du vyrai kalbasi tarpusavyje. toliau sėdintys vyrai irgi kalbasi. Toliau sėdinčių vyrų veidų nesimato, kadangi yra filmuojami žmonių torsai. Vyras Nr. 1 yra apsirengęs juodos spalvos striuke, vyras Nr. 2 apsirengęs juodos spalvos megztiniu. Vyras Nr. 1 ir vyras Nr. 2 bendrauja, po ko Vyras Nr. 1 atsistoja, mosikuoja rankomis, po ko nusirengia savo striukę. Jiems kalbant vyras Nr. 1 paima bokalą, laiko ranką ant bokalo. Vyras Nr. 2 mosikuoja rankomis. Mergina nueina nuo vyrų. Po ko vyras Nr. 1 prieina arčiau prie vyro Nr. 2, kažką aiškina, mosikuoja rankomis, tarp jų vyksta bendravimas. Po ko du vaikinai, kurie sėdėjo už baro, išeina. Po kiek laiko vyras Nr. 1 paima bokalą ir su juo smūgiuoja vyrui Nr. 2. Tiksliai į kurią vietą smūgiavo nesimato, kadangi vaizdo įraše nesimato vyrų veidų. Vyras Nr. 2 susiima už galvos. Vyras Nr. 1 atsistoja, pasiima striukę, dar pabendrauja su vyru Nr. 2 ir išeina iš baro (t. 1, b.l. 89-91).

Iš 2022-10-08 patrulio A. K. tarnybinio pranešimo matyti, jog jame nurodoma, kad 2022-10-08 patruliuodamas su T. B. ir K. K. apie 01:38 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bare (duomenys neskelbtini) asmuo davė vyriškiui iš stiklinės ir pasišalino, vyriškiui apie 45 metai amžiaus, sužalojimai galvos srityje, kraujuoja. Atvykus vietoje buvo GMP ekipažas, su juo automobilyje buvo S. M., kuriam buvo sužalotas veidas. Paaiškino, kad jam iš bokalo į veidą trenkė nepažįstamas vyras. S. M. GMP išgabeno į Žalgirio ligoninę, jis teigė, kad turi pretenzijų. Baro savininkas paaiškino, kad vyriškis, trenkęs S. M. į veidą iš bokalo, yra dažnas klientas, bare yra vaizdo medžiaga, kurią vėliau pateiks. Į vietą prie patrulių priėjo vyras, kuris paklausė, ar pareigūnai kažko ieško, kadangi netoliese esančiame biliardo klube yra atėjęs vyras su kraujuotomis rankomis. Nuėjus į nurodytą klubą pabendravo su vyri, kuris kaip vėliau paaiškėjo yra E. J., jam iš rankų stipriai bėgo kraujas, jis nuo GMP atsisakė. Paklausus, kas nutiko, jis kad prieš tai buvo konfliktas su Baltarusijos piliečiu bare (duomenys neskelbtini). Grįžus prie baro savininko, jis paaiškino, kad E. J. tai tas pats vyras, kuris su bokalu trenkė S. M. į veidą (t. b. l. 99).

Ištirtų įrodymų pagrindu, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam pareikštas kaltinimas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą pasitvirtino visiškai. Šį kaltinimą pagrindžia kaltinamojo prisipažinimas ir jo parodymai duoti teisme, nukentėjusiojo parodymai, duoti teisme, liudytojos J. S. parodymai, taip pat byloje esantis vaizdo įrašas iš baro patalpų ir jo apžiūros protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada ir kiti byloje esantys, sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirti įrodymai. Kaltinamasis pripažino, kad jis lankėsi bare, kur bendravo su nukentėjusiuoju, pasipiktinęs dėl jo atsakymo jis trenkė vieną kartą jam rankoje laikyta stikline nuo gėrimo į galvos sritį, nuo smūgio stiklinė sudužo, supjaustė jam ranką, matė, kad nukentėjusysis buvo susiėmęs už galvos. Po smūgio jis išėjo iš baro, nuėjo į gretimą barą, vėliau priėjo prie atvykusių pareigūnų. Nukentėjusysis iš esmės patvirtino šiuos kaltinamojo parodymus, nurodydamas, jog jis lankėsi bare, kuriame buvo ir kaltinamasis, jis buvo neblaivus, elgėsi neadekvačiai, ėmė kalbinti jį, atrodė agresyvus. Nukentėjusysis nesuprato, apie ką kalba kaltinamasis, gestais ir žodžiais kalbėjo, sakydamas jam nusiraminti. išgėręs savo gėrimą kaltinamasis stikline trenkė jam į smilkinį, jam bėgo kraujas, o kaltinamasis spjovė į jį ir išėjo. Kaltinamojo ir nuketėjusiojo nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas iš baro patalpų bei jo apžiūros protokolas. Specialisto išvadoje nurodoma, jog S. M. nustatytos pjautinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje, dešiniame smilkinyje ir dešiniame skruoste. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui, t.y. žaizdos galėjo būti padarytos sudavus smūgį į dešinę veido pusę bokalu ar taure, o pastarajam sudužus dešinė veido pusė galėjo būti sužalota stiklo šukėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu, t. y. sudavus 1 smūgį bokalu, taure. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Taigi, byloje ištirti įrodymai nuoseklūs, jie patvirtina vieni kitus ir jais neabejotinai nustatytos kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės, jog E. J. 2022-10-08 apie 01.40 val., būdamas viešoje vietoje - bare "(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sudavė bokalu nukentėjusiajam S. M. į galvos sritį ir tokiu būdu padarė jam pjautines žaizdas kaktos dešinėje pusėje, dešiniame smilkinyje ir dešiniame skruoste, bei taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo S. M. sveikatą.

Kaltinimu inkriminuojama tai, kad E. J. S. M. sužalojo dėl chuliganiškų paskatų. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dėl chuliganiškų paskatų sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Teismų praktikoje chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamo elgesio motyvas, konstatuojamos nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos (nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2011, 2K-314/2012, Nr. 2K-63-648/2016).

Kaltinamasis nurodė, kad smūgius nukentėjusiajam sudavė dėl to, jog jis kalbėdamas pasakė teiginius, kuriems jis nepritarė ir jie jam sukėlė pyktį. Kaltinamojo nurodytą priežastį tesimas vertina kaip menkavertę dingstį, išprovokavusią kaltinamojo pyktį ir fizinį smurtą nutintėjusiojo atžvilgiu. Todėl vertintina, kad kaltinamasis smūgį nukentėjusiajam sudavė be jokios priežasties, pademonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kaip tyčinis nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 110-111).

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis E. J. yra teistas 3 kartus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nusikalto jau įsiteisėjus nuosprendžiui, kuriuo buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė už anksčiau padarytą nusikaltimą. Šis kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra tyčinis, apysunkis. Kaltinamasis administracine tvarka baustas, baustumai neišnykę, dirbantis, vedęs, duomenų apie gydymąsi psichiatrine tvarka arba buvimą priklausomybės ligų įskaitoje nepateikta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančia atsakomybę aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaudamasis BK 54 straipsniu, įvertinus veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, sankcijoje numatytas bausmių rūšis, daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę.

Byloje pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamojo 176,65 eurų žalos atlyginimą už S. M. suteiktas gydymo paslaugas, ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 67). Kadangi kaltinamasis pripažintinas kaltu sužalojęs nukentėjusįjį, dėl to jam buvo teikiamos medicininės paslaugos, kurios buvo apmokėto iš ligonių kasos lėšų, todėl ieškinys yra pagrįstas ir iš kaltinamojo priteistina 176,65 eurų žalos atlyginimas ieškovo naudai.

Ieškovas prašo priteisti iš kaltinamojo 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Atsižvelgiant į CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir CK 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatas pagrįstas ir tinkintinas yra Vilniaus teritorinės ligonių kasis reikalavimas dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo, jas skaičiuojant nuo priteistos 176,65 sumos. Palūkanos baudžiamojoje byloje gali būti skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento arba vėliau. Šiuo atveju, palūkanos skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsitiesėjimo momento iki teismo nuosprendžio šioje dalyje visiško įvykdymo.

Nukentėjusysis S. M. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, jog jis patyrė itin didelį skausmą dėl patirto smurto. Kaktos dešinėje pusėje, dešiniame smilkinyje ir dešiniame skruoste yra daugybinės (apie 8-ios), įvairių krypčių, nuo 0,7 cm iki 8,0 cm ilgio linijinės žaizdos, susiūtos chirurginiais siūlais, suteptos baltu tepalu, gerai sulipusiais kraštais, vietomis pasidengusios kraujo krešuliais, o vietomis – rudais neatsidalinančiais šašais. Dešinio smilkinio ir dešinio apatinio voko srityje yra 11x10 cm dydžio, geltona poodinė kraujosruva su nedideliu patinimu ir tamsiai violetiniu centru apatiniame voke. Dešinės akies apatiniame ir išoriniame kvadrate yra geltonai raudona, nevienalytė, besirezorbuojantis pojungio kraujosruva. Dėl dauginės traumos nukentėjusysis buvo stacionarizuotas (duomenys neskelbtini) veido ir žandikaulių chirurgijos I skyriuje. Kaltinamasis be jokio preteksto smurtavo prieš nukentėjusįjį, dėl ko jis patyrė didelį dvasinį sukrėtimą. Iki šios jis patiria nesaugumo jausmą, būdamas tarp žmonių. Kadangi stipriai buvo sužalotas nukentėjusiojo veidas, liko randai visam gyvenimui, todėl jis neišvengiamai išgyvena dėl savo išvaizdos. Sumažėjo jo bendravimo galimybės su kitais asmenimis. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 53-55).

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.) Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dėl smūgio į smilkinį stikline, kuri nuo smūgio sudužo, jam buvo padaryta daugybinės pjautinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje, dešiniame smilkinyje, dešiniame skruoste, taip pat kraujosruva, dėl sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Be to, nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, tiek dėl pačių veiksmų, kurie atlikti viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, tiek dėl jų pasekmių sveikatai. Vertinant nusikaltimo pasekmes sveikatai, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusysis gydėsi ilgą laiką, nurodo, kad ir šiuo metu jaučia sužalojimo pasekmes – nes sužalojimo vieta jautri ją trinant rankšluosčiu, miegant, stipriau reiškiant emocijas, jis negali šypsotis kaip anksčiau, pakelti antakio, veide akivaizdžiai matosi randai nuo sužalojimų. Sužalojimo pobūdis, vieta ir likusios sužalojimo pasekmės be abejo, nuketėjusiajam sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, randai veide – visiems atviroje ir matomoje vietoje liks visam laikui. Pažymėtina ir tai, kad kaip matyti iš vaizdo įrašo ir liudytojos paaiškinimų, nukentėjusysis bare tiesiog ramiai sėdėjo ir buvo užkalbintas visiškai nepažįstamo, pašalinio asmens, kuris vėliau jam be priežasties trenkė bokalu į galvą ir jį sužalojo. Sužalojimas padarytas galvos srityje, netoli akies, į gyvybiškai svarbią kūno dalį ir tik atsitiktinumo dėka nesukėlė dar sunkesnių padarinių. Įvertinus visa tai, bei atsižvelgiant į kaltinamojo poziciją, kuris teisme su pareikštu ieškinio reikalavimu sutiko iš dalies, nurodė, jog šiuo metu gali atlyginti 2 000 eurų, nes tiek gali atlyginti, teismas pripažįsta pagrįstu nukentėjusiojo pareikštą reikalavimą dėl 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Taip pat tenkintinas reikalavimas priteisti nukentėjusiojo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes nukentėjusysis samdė advokatą, kad jam suteiktų teisinę pagalbą proceso metu, todėl iš kaltinamojo priteistina 1605,00 euro.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašė priteisti iš E. J. 93,33 eurų teisinės pagalbos išlaidų.

Kaltinamąją bylos nagrinėjimo metu gynė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT, Tarnyba) paskirta advokatė Kristina Sandaraitė Buvilienė. VGTPT pateikė pažymas apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas ir prašo išspręsti klausimą dėl šių išlaidų išieškojimo iš kaltinamojo.

Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d. akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui.

Šioje byloje gynėjo dalyvavimą būtinu kaltinamajam dėl to, kad jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Taigi, ne dėl to, kad to pageidavo kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Atsižvelgtina ir į nuteistojo turtinę padėtį – kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kurios jam atlikti dar yra likę 2 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų, todėl jo galimybės dirbti ir uždirbti pajamas yra ribotos, todėl teismas vertina, jog šiuo atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų nuteistojo padėtį, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos iš kaltinamosios nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 94, 64, 297- 298, 302, 304, 307, 308 str.,

nusprendė:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir skirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir pripažinti E. J. nuteistu 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžius paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, t. y. 2 metų ir 7 mėnesių bei 15 dienų laisvės atėmimo bausme, prie jos pridedant dalį šiuo nuosprendžius paskirtos bausmės ir paskirti E. J. subendrintą 3 (trijų) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo E. J. 176,65 euro turtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžio įvykdymo šioje dalyje dienos ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

S. M. ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo E. J. ieškovo S. M. naudai 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą ir 1605,00 eurų bylinėjimosi išlaidas.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 93,33 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš S. M.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos kaip dokumentą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.