Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012-10-12 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį; 2) 2012-12-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį; 3) 2012-12-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį; 4) 2013-11-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį; 5) 2015-06-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, paskirta 8 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 24 val. per mėnesį visuomenės labui; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį; BK 145 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis B. L. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui:

jis, 2015 m. spalio 26 d., apie 21.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš žmoną R. L., t. y. pastūmė nukentėjusiąją ir pastaroji petimi atsitrenkė į durų staktą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai R. L. fizinį skausmą.

jis, 2015 m. spalio 26 d., apie 21.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu su žmona R. L., grasino pastarajai, jog ši gulės karste, nes jis, t. y. B. L. ją užmuš ir, jei nukentėjusioji kreipsis dėl skyrybų proceso, tai irgi užmuš, kuomet nukentėjusioji turėjo pagrindo manyti, jog grasinimai bus įvykdyti.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis B. L. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad spalio 26 dieną, vakare atėjo namo, žmona stovėjo koridoriuje ir jo neįleido. Pastūmė ją, daugiau nieko nedarė. Negrasino, žino BK 145 straipsnį, kam jam to reikia. Į butą buvo įėjęs, žmona stovėjo koridoriuje. Žmona jam pasakė: „ko čia atėjai“. Jis ją patraukė, nežino, iš kur pas ją mėlynė. Ji atsitrenkė į sieną. Pripažįsta, kad sukėlė fizinį skausmą. Net nesiruošė grasinti. Po to jis nuėjo į balkoną parūkyti. Žmona paskambino policijai. Butas priklauso jam, bendrai santuokoje pirko. Tai ne pirmas kartas. Žmona nori, kad jis atsidurtų gatvėje. Atvažiavus policijai, jis pripūtė 2 promiles. Prieš tai gėrė dvi dienas. Žmona sakė, kad padavė skyryboms, nežino, ar tai tiesa. Jam ankstesniu nuosprendžiu buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant atlikti viešuosius darbus. Šiuo metu atlieka šią bausmę. Prieš tai jis atliko 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Įvykio metu dukros, kuriai 14 metų, nematė, galbūt ji buvo kitame kambaryje. Su žmona kartu gyvena 30 metų. Santykiai tapo prasti prieš nemažai metų. Žmona pradeda konfliktus. Ji tik kai girta, tada kviečia policiją. Policijos pareigūnai atvažiavę jį išsiveža, o jos – ne. Žmona jį provokuoja, nežino, dėl ko. Šį kartą žmona buvo išgėrusi. Reikia parduoti tą butą, nėra kitos išeities. Žmona jį vis nori sodint, jai tai paranku. Gyventų pas mamą, (duomenys neskelbtini). Mamai 88 metai, gyvena viena. Jis nedažnai išgeria, bet mėgsta išgerti alaus.

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji R. L. parodė, kad jos vyras stovėjo laiptinėje ir gėrė su draugais. Ji sakė jam: „neprisigerk, nes skandalingas esi“. Sakė, kad girto neįleis. Jis ją pastūmė ir tada įėjo į butą. Ji iškvietė policiją. Jau ne pirmą kartą kaltinamasis sako, kad ją „į grabą paguldys“. Net dukrą kaltinamasis vadina visokiais žodžiais. Vyras anksčiau ją mušdavo, už ką buvo nuteistas. Ji kaltinamojo bijo. Prieš tai buvo prisigėręs, ji iškvietė apylinkės įgaliotinį, jis atvažiavo ir prašė vyro neiti į butą. Būna, kad ir ji pavartoja alkoholio, bet ne tiek, kiek jos vyras. Dukra mokosi. Įvykio metu dukros namuose nebuvo. Nežino, ar kaltinamasis gali ją (nukentėjusiąją) užmušti. Neduoda jam pinigų. Šiuo momentu ji mažiau negu mėnesį nedirba. Ruošiasi išvažiuoti į Angliją pas vyresnę dukrą. Iki tol dirbo siuvėja. Laukia, kol dukra baigs 7 klases ir tada išvažiuos. Vyras neprisideda prie buto išlaikymo. Už savo pinigus ji moka už butą.

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Vilniaus patrulių rinktinės patrulės A. K. 2015 m. spalio 26 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. spalio 26 d. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), užfiksuotas galimas smurto artimoje aplinkoje atvejis (b. l. 6-7).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2015 m. spalio 27 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-15).

Vertindamas šiuos byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad teisiamajame posėdyje visiškai pasitvirtino kaltinamajam B. L. pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį aplinkybės. Kaltinamasis B. L. pripažino šią veiką, aplinkybė, kad jis nukentėjusiąją pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė durų staktą ir jautė fizinį skausmą, nustatyta taip pat nuosekliais nukentėjusiosios R. L. parodymais ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, 2015 m. spalio 26 d. policijos pareigūnės A. K. surašytu tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kitais byloje esančiais įrodymais ir nekelia jokių abejonių. Kaltinamasis tyčia pastūmė nukentėjusiąją, šie kaltinamojo veiksmai susieti tiesioginiu priežastiniu ryšiu su padariniais – fiziniu skausmu, kurį juto nukentėjusioji. Taigi, kaltinamojo B. L. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Pasisakydamas dėl kaltinamajam inkriminuojamo BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo teismas pažymi, kad šis kaltinimas, t. y. tai, kad kaltinamasis grasino nukentėjusiąją R. L. nužudyti, nepaisant to, kad kaltinamasis jį neigia, taip pat yra įrodytas byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visetu. Visų pirma, nukentėjusiosios R. L. parodymai apie tai, kad kaltinamasis būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), grasino ją nužudyti, yra nuoseklūs – apie tai ji paaiškino tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 11, šie nukentėjusiosios parodymai remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo perskaityti teisiamajame posėdyje), tiek teisminio nagrinėjimo metu. Be to, apie kaltinamojo grasinimus nukentėjusioji R. L. parodė į įvykio vietą atvykusiai policijos pareigūnei A. K., kuri surašė minėtą tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Pažymėtina, kad kaltinamajam iškart po įvykio nustatytas 2,24 promilių girtumas (b. l. 25), kas yra artima sunkiam girtumo laipsniui, todėl kaltinamasis natūraliai gali ir neprisiminti visų įvykio aplinkybių. Todėl teismas kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis nukentėjusiajai negrasino, vertina kritiškai, kaip nepatikimus ir prieštaraujančius kitiems byloje surinktiems įrodymams. Byloje ištirtų įrodymų visuma visiškai patvirtina ir tai, kad nukentėjusioji pagal grasinimo pobūdį, išraišką ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, o būtent – atsižvelgiant į tai, kad B. L. jau kelis kartus buvo teistas už panašius veiksmus jos atžvilgiu, netgi atliko už tai realią laisvės atėmimo bausmę, įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tikrai turėjo realų pagrindą bijoti grasinimo įvykdymo. Kvalifikuojant veiką pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi būtent tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tokios aplinkybės šioje byloje nustatytos. Todėl teismas laiko, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo B. L. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo B. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas skirdamas kaltinamajam B. L. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltininko asmenybę (kaltinamasis praeityje teistas, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, registruotas darbo biržoje), nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Kriminalinė bausmė turi ne vieną paskirtį, BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bausmės tikslų visuma. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu dirba, gyvena atskirai nuo nukentėjusiosios (jo teigimu, pas savo motiną), kas apriboja galimybę jam iš naujo nusikalsti, nepaisant neišnykusio teistumo, teismas laiko, kad bausmės paskirtis bus pasiekta B. L. paskyrus su trumpalaikiu laisvės apribojimu – areštu susijusią bausmę. Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, o subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis – su neatliktos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nuosprendžiu, dalimi.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

B. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti areštu 50 parų.

B. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį ir nubausti areštu 45 paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi šias bausmes subendrinti ir subendrintą bausmę B. L. paskirti areštą 80 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie šios bausmės pridėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę B. L. paskirti areštą 90 parų. Į bausmės laiką įskaityti B. L. laikino sulaikymo laiką nuo 2015-10-26 iki 2015-10-28 (dvi paras). Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo palikti galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.