- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-21
- Bylos Nr.
- 2S-390-467/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Petras Jaržemskis, Andžej Maciejevski
- Pareiškėjas
- K. B., S.
- Suinteresuotas asmuo
- V. V., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 119.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nutarties palikti nenagrinėtu pareiškėjų K. B. ir S. B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, suinteresuotieji asmenys – V. V. , Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai K. B. ir S. B. 2008-05-14 kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė nutraukti santuoką, įregistruotą 2000-07-08 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje tarp K. B. ir S. B. , bendru sutikimu bei patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 18 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos pagal pareiškėjų K. B. ir S. B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimą iki pareiškėjai sudarys ir pateiks teismui naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CPK 540 str. 4 p.).
Šalies argumentai
Pareiškėjai K. B. ir S. B. 2009-04-01 padavė teismui prašymą, prašydami atnaujinti civilinę bylą ir patenkinti šalių 2008-05-13 prašymą dėl santuokos nutraukimo pasekmių abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei pateikė 2009-03-24 sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono teismas 2009 m. balandžio 2 d. nutartimi bylos nagrinėjimą atnaujino ir paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje 2009-04-09, 14.30 val. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešė šalims, jų atstovams.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 9 d. nutartimi pakartotinai sustabdė civilinės bylos pagal pareiškėjų K. B. ir S. B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimą iki pareiškėjai sudarys ir pateiks teismui naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.53 str. 4 d., CPK 540 str. 4 p.). Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 30 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-04-09 nutartį panaikino ir 2009-03-24 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo klausimą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjų K. B. ir S. B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu paliko nenagrinėtą. Teismas nurodė, kad sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra įtraukę į bendrą dalintiną turtą viso santuokos metu įgyto turto, t.y. 1521 kv.m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Todėl teismas laikė, jog sutuoktinių sudaryta sutartis neatitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų bei pažeidžia kreditoriaus V. V. interesus, nes riboja turtinės prievolės išieškojimo galimybes. Teismas konstatavo, kad šios aplinkybės reikšmingos ir tuo aspektu, jog teismas, nagrinėdamas bylą supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, prievolių pobūdžio ir atsiradimo pagrindo, t.y. šiuo atveju netaikomos CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-354/2006). Teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose ir atitinkamos teisės normos įtvirtina kreditorių interesų apsaugą. Teismas pažymėjo, jog teisės normos nesuteikia galimybės suinteresuotam asmeniui įtakoti sutuoktinių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinio, taip pat nesuteikia ir teismui įgalinimų patvirtinti sutartį su išlygomis arba pagal suinteresuoto asmens pasiūlymus dėl turto sutuoktiniams padalijimo. Teismas gali įtakoti sutarties sąlygas ir sutuoktinių susitarimus dėl turto pasidalijimo, tarpusavio bei vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo ar bendravimo tvarkos nustatymo tik tokią sutartį pilna apimtimi patvirtindamas, jeigu ji atitinka įstatymo reikalavimams (CPK 541 str. 2 d.) arba jos nepatvirtindamas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja K. B. prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – santuoką, įregistruotą 2000-07-08 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje tarp S. B. ir K. B. , nutraukti; patvirtinti 2009-03-24 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; po santuokos nutraukimo pareiškėjams palikti santuokines pavardes. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog 2009-03-24 sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra įtrauktas visas dalintinas pareiškėjų turtas, kadangi žemės sklypas yra asmeninė K. B. nuosavybė ir tarp pareiškėjų negali ir neturi būti dalinamas (CK 3.89 str., 3.127 str. 1 d.). Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2000-10-31. Pagal ją žemės sklypą K. B. nusipirko asmeninės nuosavybės teise, panaudojant K. B. asmenines lėšas, gautas pagal 2000-07-07 dovanojimo sutartį. Abu sutuoktiniai pripažįsta, kad žemės sklypas yra asmeninė K. B. nuosavybė. Be to pareiškėjas S. B. 2000-10-31 negalėjo jokia forma įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės, kadangi tai imperatyviai draudė įstatymai. Teismas padarė klaidingą išvadą, jog žemės sklypas laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe, kadangi, remiantis LR Konstitucijos 47 straipsniu ir 1996-06-20 LR Konstitucijos 47 straipsnio 2 dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstituciniu įstatymu, žemės sklypo civilinė apyvarta 2000-10-31 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo ribota. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus apygardos teismas, 2009-02-04 nutartimi išnagrinėjęs ir patenkinęs V. V. apeliacinį skundą, argumento, jog žemės sklypas nepagrįstai neįtrauktas į dalintino turto masę, pagrįstumo nepatvirtino ir teismo klaidos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-10-01 sprendimo dalyje neįžvelgė. Pareiškėjai atsižvelgę į kreditoriaus interesus ir į Vilniaus apygardos teismo 2009-02-04 nutarties nurodymus, pakoregavo ankstesnę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl teismas turėjo ją tvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų K. B. ir S. B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu paliko nenagrinėtą, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu - kitais CPK ir CK numatytais atvejais, o būtent: kad pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdė teismo nurodymų dėl sutarties turinio. Pareiškėja K. B. su tokia teismo išvada nesutinka, motyvuodama tuo, kad pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių iš esmės atitinka įstatymo reikalavimus ir nepažeidžia kreditoriaus V. V. interesų. Teisėjų kolegija apeliantės argumentus atmeta.
Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. Pareiškėjai K. B. ir S. B. , prašydami nutraukti jų santuoką abiejų sutikimu, pateikė teismui tvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sudarytą 2009-03-24 (b.l. 137-138, t.1). Sutartimi pareiškėjai aptarė santuokos nutraukimo pasekmes, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir jų išlaikymo sąlygas, dalyvavimą vaikų auklėjime, turto padalijimo klausimus ir pan. Tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjų santuoka yra įregistruota 2000 m. liepos 8 d. (b.l. 6, t.1), todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi būti aptartas ir 1521 kv.m ploto žemės sklypo (kadastro Nr.4110/0700:11 Buivydiškių k.v.), esančio (duomenys neskelbtini) teisinis statusas po santuokos pasibaigimo, kuris įgytas pareiškėjų santuokos metu. Apeliantė su tuo nesutinka, motyvuodama, jog nurodytas žemės sklypas yra įgytas jos asmeninės nuosavybės teise, panaudojant asmenines lėšas, gautas pagal 2000-07-07 dovanojimo sutartį, be to jos sutuoktinis tuo metu nebuvo Lietuvos Respublikos piliečiu ir įgyti žemės negalėjo.
Tačiau, kaip tvirtina bylos duomenys, pareiškėjai nėra sudarę vedybų sutarties, todėl jų turtui taikomas įstatymuose nustatytas turto teisinis režimas ( CK 3.81-3.82 str., 3.87-3.100 str.). Pagal CK 87 straipsnio 1 dalį turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir SŠK 21 straipsnio 1 dalyje). Toks turtas laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 str. 3 d., CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Tokiu būdu pareiškėjų santuokos metu 2000-10-31 įgytas 1521 kv.m ploto žemės sklypas (kadastro Nr.4110/0700:11 Buivydiškių k.v.), esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nors ir registruotas vienos K. B. vardu. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 3.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė, ir tokiu atveju gali būti reikšmingos kitos apeliantės nurodytos aplinkybės – kad žemės sklypas yra įgytas už K. B. asmenines lėšas, gautas pagal 2000-07-07 dovanojimo sutartį, kad S. B. tuo metu nebuvo Lietuvos Respublikos piliečiu ir įgyti žemės negalėjo ir pan. Tačiau nagrinėjamu atveju šios aplinkybės neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo.
Nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir spręsdamas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, privalo nustatyti, ar visos sutarties sąlygos yra teisėtos, o būtent: ar sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesų, ar iš esmės nepažeidžia vieno iš sutuoktinių teisių ar teisėtų interesų, ar atitinka CPK 2 straipsnyje nustatytus civilinio proceso tikslus - ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (CK 3.53 str. 3, 4 d.). Sprendžiant, ar sutuoktinių sudaryta sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, būtina įvertinti, kokių padarinių, patvirtinus sutartį, atsiranda ar gali atsirasti ne tik sutuoktiniams, bet ir atskiriems asmenims, nagrinėjamos bylos atveju - pareiškėjų kreditoriui. Bylos duomenys tvirtina, kad kreditorius V. V. prieštarauja pareiškėjų pateiktai sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kadangi sutartyje nėra aptartas visas santuokoje įgytas turtas. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog sutuoktiniai į santuokos nutraukimo pasekmių sutartį nėra įtraukę viso santuokos metu įgyto turto, padarė pagrįstą išvadą, kad tokia sutartis neatitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir pažeidžia kreditoriaus V. V. interesus, nes riboja jo turtinės prievolės patenkinimo galimybes. Atsižvelgti į kreditoriaus V. V. interesus, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjus įpareigoja ne tik Vilniaus apygardos teismo 2009-02-04 nutartis, bet ir aukštesnės instancijos teismų formuojama teisminė praktika tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2006; 2006-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3419/2006; 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008) ir atitinkamos teisės normos (CPK 540 str. 4 d., CPK 667 str. 4 d.).
Pažymėtina, jog kreditoriaus teisių garantijos santuokinio turto padalijimo bylose yra įtvirtintos ir CK 3.126 straipsnyje, tačiau nagrinėjamu konkrečiu atveju kreditorius teise reikšti savarankišką reikalavimą dėl turto padalijimo būdo negali pasinaudoti dėl bylos proceso ypatumų, nes byla nagrinėjama ne ginčo, o ypatingosios teisenos tvarka. Teisės normos nesuteikia galimybės suinteresuotam asmeniui įtakoti sutuoktinių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinio, taip pat ir teismui nesuteikia įgalinimų patvirtinti sutartį su išlygomis arba pagal suinteresuoto asmens pasiūlymus dėl turto sutuoktiniams padalijimo. Teismas gali įtakoti sutarties sąlygas ir sutuoktinių susitarimus dėl turto pasidalijimo, tarpusavio bei vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo ar bendravimo tvarkos nustatymo tik tokią sutartį pilna apimtimi patvirtindamas, jeigu ji atitinka įstatymo reikalavimams (CPK 541 str. 2 d.), arba jos nepatvirtindamas. Pripažinus, kad pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų bei pažeidžia kreditoriaus interesus, teismas neturi pagrindo jos tvirtinti, todėl pareiškėjų pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu paliktinas nenagrinėtu (CK 3.53 str. 4 d., CPK 296 str. 1 d. 12 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3419/2006).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Atmetus atskirąjį skundą, iš apeliantės priteistinos 15,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos K. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 15 (penkiolika) litų 25 centus pašto išlaidų (įmokos kodas 5660).