- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-07
- Bylos Nr.
- 2S-1301-450/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-09967-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- T. L.
- Atsakovas
- J. M.
- Kategorijos
- 118.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 19 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis tarp ginčo šalių, civilinėje byloje pagal ieškovės T. L. ieškinį atsakovui J. M., išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė T. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. M., kuriuo prašė: priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui D. M. po 500 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę T. L.; priteisti iš atsakovo sūnaus D. M. išlaikymui įsiskolinimą už 32 mėnesius, po 500 Lt kas mėnesį, viso 16000 Lt. Nurodė, kad su atsakovu nebuvo sudarę santuokos, tačiau gyveno kartu, bendro gyvenimo metu susilaukė sūnaus D. M.. Nuo 2008 m. kovo mėn. su atsakovu kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Kaip nurodė ieškovė, ji rūpinosi ir iki šiol rūpinasi nepilnamečiu sūnumi D. M.. Atsakovas niekada sūnaus nelanko, neteikia sūnui išlaikymo. Nurodė, kad nuo 2007 m. sūnus lanko Vilniaus lopšelį - darželį „Liepsnelė“. Pastebėjusi sūnaus pomėgius šokiams, nurodė, kad du kartus į savaitę sūnų leidžia į šokių pamokas. Pažymėjo, jog nepilnametis sūnus gyvena kartu su ieškove išnuomotame bute (duomenys neskelbtini), prieš tai nuo 2008 m. kovo mėn. gyveno kitame nuomojame bute (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis sūnus gyvena kartu su ieškove, ieškovės teigimu, ji nėra pajėgi viena išlaikyti nepilnamečio sūnaus, aprūpinti visų jo poreikių. Atkreipė dėmesį, kad sūnui jau 6 metai, jo poreikiai didėja, o ieškovės pajamos nėra didelės. Ieškovės duomenimis, atsakovas yra dirbantis, gauna pastovias pajamas, tačiau vengia išlaikyti vaiką, todėl, siekiant užtikrinti bent minimaliausius sūnaus poreikius, iš atsakovo priteistinas nurodyto dydžio išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas už 32 mėnesius, po 500 Lt kas mėnesį, nuo laikotarpio, kuomet atsakovas neteikė išlaikymo nepilnamečiui sūnui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. vasario 19 d. nutartimi patvirtino ieškovės T. L. ir atsakovo J. M. taikos sutartį tokiomis sąlygomis: atsakovas J. M. moka išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 300 Lt dydžio išmokomis nuo 2011-02-01 iki vaiko pilnametystės, pervesdamas nurodytą pinigų sumą už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos į ieškovės nurodytą sąskaitą; atsakovas J. M. įsipareigoja sumokėti nepilnamečiam vaikui D. M. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-12-01 iki 2011-02-01, už 14 mėnesių, kurio dydis yra 4200 Lt, įsipareigoja sumokėti išlaikymo įsiskolinimą per vienerius metus, tai yra iki 2010-03-01, kas mėnesį pervesdamas į ieškovės nurodytą sąskaitą po 350 Lt; priteistų lėšų nepilnamečiam vaikui tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė T. L.. Teismo 2011 m. vasario 19 d. nutartimi civilinė byla Nr.2-1999-726/2011 buvo nutraukta. Teismas nurodė, kad parengiamajame teismo posėdyje šalys pateikė teismui prašymą patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti. Šalys nurodė, kad joms yra žinomos LR CPK 249 str. 2 d. numatytos pasekmės. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai, nepažeidžia nė vienos iš šalių, nepilnamečio vaiko interesų, todėl teismas nutarė patvirtinti taikos sutartį, o civilinę bylą nutraukti.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė T. L. prašo tarp šalių pasirašytą taikos sutartį pripažinti negaliojančia ir išspręsti ginčą iš esmės, priteisiant iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo už 32 mėnesius po 500 Lt kas mėnesį nuo laikotarpio, kuomet atsakovas neteikė išlaikymo nepilnamečiui sūnui, ir po 500 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pasirašyta taikos sutartis akivaizdžiai prieštarauja D. M. interesams ir gerovei, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 19 d. nutartis turi būti panaikinta.
2. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, reikiamai neįsigilino į bylos medžiagą, neobjektyviai vertino esamas aplinkybes, netinkamai taikė įstatymus bei CK nuostatas, reglamentuojančias tėvų pareigas ir teises auklėjant bei išlaikant nepilnamečius vaikus. Vienas iš esminių tėvų pareigų vaikų atžvilgiu yra išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o J. M. nemokėjo išlaikymo, kartu nesirūpino ir neprižiūrėjo savo sūnaus jau nuo 2008 m.
3. Ieškovė [vaiko motina] bijo J. M., todėl įbauginta pasirašė nepalankią sūnui taikos sutartį. Pažymėjo, kad ji jautė spaudimą iš J. M. ir teismo, todėl pasirašė taikos sutartį, kurios turinį tinkamai suprato tik grįžusi namo po teismo posėdžio. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas nėra palankiai nusiteikęs bendrauti su sūnumi ir ieškove, apie jo būdą byloja nutarimas iš policijos, kuriame nurodyta, kad atsakovas yra linkęs smurtauti prieš ieškovę.
4. Pasirašyta taikos sutartis nebus vykdoma, o tai galima suprasti iš ankstesnio atsakovo elgesio su vaiku ir požiūrio į savo sūnų D. M.. Atsakovas vengė išlaikyti savo vaiką ir po taikos sutarties pasirašymo jo elgesys faktiškai nepasikeis.
5. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, visiškai neatsižvelgė į ieškovės turtinę padėtį ir vaiko poreikius. Iš pasirašytos taikos sutarties matyti, kad kertasi ieškinyje nurodytų sūnaus poreikių tenkinimo išlaidos su nurodytomis taikos sutartyje. Išlaikymo suma [300 Lt] yra pernelyg maža užtikrinti net būtiniausius vaiko poreikius. D. M. auga, o kartu ir didėja jo būtiniausi poreikiai maistui, rūbams, batams, ugdymo būreliams. Pažymėjo, kad ieškovė nuomojasi butą ir aprūpina vaiką tinkamomis gyvenimui sąlygomis, o pagal taikos sutartį išlaikymo dydis yra pernelyg mažas tiems poreikiams užtikrinti. Išlaikymo suma, sudaranti 300 Lt, prieštarauja įstatymui, protingumo, sąžiningumo, teisingumo principams, kuriuos reglamentuoja LR CK 3.192 str. nuostatos.
Atsakovas J. M. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). LR CPK 320 str. 1 d. numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas [LR CPK 320 str. 2 d.] Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, visų pirma reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo (nutarties) ar jos dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Antra, ši norma reiškia, kad apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.
Nagrinėjamu atveju ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo 2011 m. vasario 19 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ginčo šalių, tačiau atskiruoju skundu prašo tarp šalių pasirašytą taikos sutartį pripažinti negaliojančia, todėl toks reikalavimas pagal LR CPK 320 str. 2 d. nenagrinėtinas.
Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2011 m. vasario 19 d. nutarties turinio, teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą, nutarties motyvuojamoje dalyje formaliai nurodė, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai, nepažeidžia nė vienos iš šalių bei nepilnamečio vaiko interesų, tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo aplinkybių, ar taikos sutartyje numatytas išlaikymas [jo dydis] proporcingas tėvų turtiniai padėčiai, ar nustatytas išlaikymas užtikrins būtinus nepilnamečio vaiko D. M. poreikius, galų gale ar nurodytas išlaikymo dydis bei išlaikymo įsiskolinimo 4200 Lt sumai tik nuo 2009-12-01, kai byloje nėra jokių duomenų, kad iki nurodyto laikotarpio atsakovas išlaikymą savo sūnui teikė, neprieštarauja prioritetiniams nepilnamečio vaiko D. M. teisėms ir interesams [LR CK 3.3 str. 1 d.]. Antai LR CK 3.192 str. 2 d. numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinus vaikui vystyti sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai [LR CK 3.192 str. 3 d.]. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje taip pat yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009]. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010]. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas šalių pasirašytą taikos sutartį, kurioje buvo numatyta 300 Lt dydžio išlaikymas ir iš išlaikymo įsiskolinimas 4200 Lt sumai tik nuo 2009-12-01, teisėjų kolegijos vertinimu, pažeidė nepilnamečio vaiko D. M. interesus, nes teismas iš esmės nevertino nei tėvų turtinės padėties, finansinių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, nei paties nepilnamečio vaiko poreikius. Pažymėtina ir tai, kad tiek pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui stadijoje, tiek 2011 m. vasario 19 d. parengiamojo teismo posėdžio metu, kuomet buvo pasirašyta taikos sutartis tarp ginčo šalių, ieškovė nebuvo atstovaujama advokato ar advokato padėjėjo, todėl galimai netinkamai įvertino tiek procesinio dokumento [taikos sutarties] turinį, tiek teisines pasekmes, patvirtinus šalių pasirašytą taikos sutartį [LR CPK 294 str. 2 d.].
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas ginčo šalių taikos sutartį, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, tuo pažeisdamas nepilnamečio vaiko interesus, todėl yra pagrindas skundžiamą 2011 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.) ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.