Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Latvijos Respublikos valstybės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro (toliau – ir kompetentinga institucija) paskirtos piniginės sankcijos P. V., (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bauda P. V. paskirta už tai, kad 2024 m. gegužės 23 d. 19:46 val. apgyvendintos vietovės teritorijoje, kurioje maksimalus leistinas greitis gali būti ne didesnis kaip 50 km/val., P. V. priklausančia transporto priemone – automobiliu Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo važiuojama 75 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą).

P. V. teismo posėdžio metu parodė, kad automobilį jis buvo išnuomojęs Kirgizams.Jokių dokumentų, taip pat ir teismo atsiųsto sprendimo, iš Latvijos Respublikos nėra gavęs, todėl laiku negalėjo informuoti, kas vairavo automobilį ir padarė pažeidimą.

Prokuroras į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai. Atsižvelgiant į tai, kad prokuroro neatvykimas į teismo posėdį klausimo sprendimo nesustabdo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365¹ straipsnio 2 dalis), teikimas išnagrinėtas prokurorui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

BPK 365¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtą piniginę sankciją pripažįsta pinigine sankcija nubausto fizinio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės vietos apylinkės teismas. Byloje nustatyta, kad P. V. gyvena (duomenys neskelbtini), todėl prašymas teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtą piniginę sankciją pripažįsta pinigine sankcija nubausto fizinio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės vietos apylinkės teismas. BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos, kurioms esant teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją. Vienas iš tokių pagrindų yra tas, kad piniginė sankcija buvo paskirta rašytinio proceso būdu ir pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nubaustas asmuo nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal sprendimą priėmusios valstybės nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus (BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 7 punktas).

Šiuo atveju teismui pateiktas Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos liudijimas su priedais atitinka 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms reikalavimus (toliau – Pamatinis sprendimas).

Vadovaujantis Pamatinio sprendimo 5 straipsnio 1 dalimi, pagal šio pamatinio sprendimo sąlygas, netikrinant veikos dvigubo baudžiamumo, pripažįstami ir vykdomi sprendimai ir dėl veikų, pažeidžiančių kelių eismo taisykles, įskaitant taisyklių dėl vairavimo ir poilsio laiko bei taisyklių dėl pavojingų krovinių pažeidimus, jeigu už juos baudžiama sprendimą priėmusioje valstybėje ir kaip jie yra apibrėžti sprendimą priėmusios valstybės teisės. Šis Pamatinis sprendimas yra vienas iš abipusio pripažinimo principu grindžiamų Europos Sąjungos teisės aktų, skirtų supaprastinti valstybių narių bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose. Pamatinio sprendimo 6 straipsnyje numatyta, kad „Sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo.“

Pažymėtina, kad teismas, pripažįstantis užsienio valstybės teismo galutiniu sprendimu paskirtą piniginę sankciją, nevertina sprendimo, kuriuo ji paskirta, turinio, nesprendžia ir neperžiūri nubausto asmens kaltės klausimo, paskirtos bausmės teisingumo ir kt. (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-355-576/2019).

Byloje nėra duomenų, jog P. V. buvo informuotas apie Latvijos Respublikoje užfiksuotą teisės pažeidimą, bylos nagrinėjimo tvarką, vietą ir laiką, apskundimo teisę ir terminus. P. V. tokį informavimo faktą kategoriškai neigia. Pažymėtina, kad šiuo atveju byla Latvijos Respublikoje išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, o 2024 m. birželio 6 d. sprendimas administracinio nusižengimo byloje Nr. GA26579683 buvo išsiųstas Europos transporto priemonių ir vairuotojų informacinėje sistemoje (EUCARIS) turimu P. V. gyvenamosios vietos adresu paprastąja pašto siuntą, kuri įteikiama adresatui įmetant į jo pašto dėžutę ir negaunant parašo apie gavimą. Latvijos Respublikos kompetentinga institucija nurodo, kad pašto siuntos nedelsiant grąžinamos siuntėjui tais atvejais, kai neįmanoma jų pristatyti adresatui. Šiuo atveju siunta Latvijos Respublikos kompetentingai institucijai grąžinta nebuvo, todėl ji nurodo neturėjusi pagrindo laikyti, kad P. V. negavo sprendimo. Teismas, veikdamas aukštu pasitikėjimo lygiu, neturi pagrindo netikėti Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos nurodyta informacija apie tai, kad ši institucija išsiuntė visus reikalingus dokumentus P. V. sistemoje nurodytu adresu. Vis tik pažymėtina, kad nors siunta ir negrįžo siuntėjui kaip neįteikta, tai savaime nepatvirtina fakto, kad ji buvo įteikta tinkamam adresatui, kadangi buvo siunčiama ne registruotu paštu, užtikrinant dokumentų įteikimą, o paprastu paštu, laišką paliekant pašto dėžutėje. Teismo vertinimu, tokioje situacijoje, nesant neabejotinų duomenų, kurie leistų spręsti, kad P. V. žinojo apie pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, atitinkamai ir apie teisę ginčyti priimtą sprendimą ir pasinaudojimo tokia teise terminus, visos abejonės turi būti aiškinamos kaltininko naudai. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad piniginė sankcija paskirta transporto priemonės savininkui, kuris, kaip nurodė teisme, šį automobilį buvo išnuomojęs ir padarant administracinį nusižengimą tiesiogiai nedalyvavo. Transporto priemonės savininkas turi teisę ir pareigą nurodyti duomenis asmens, vairavusio transporto priemonę administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau asmuo negavęs pranešimo apie pradėtą teiseną, neturėjo galimybės informuoti Latvijos Respublikos kompetentingą instituciją, kad administracinį nusižengimą galimai padarė kitas asmuo. Esant tokioms aplinkybėms, pripažinus Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos sprendimą ir jį vykdant Lietuvos Respublikoje, būtų pažeista teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą, taip pat būtų pažeistas ir teisingumo principas.

Teismas, įvertinęs P. V. teisme duotus žodinius paaiškinimus ir byloje esančius dokumentus, sprendžia, kad šiuo atveju yra BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 1 ir 7 punktuose numatyti pagrindai atsisakyti pripažinti piniginę sankciją, kadangi piniginė sankcija buvo paskirta rašytinio proceso būdu ir pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nubaustas asmuo nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal sprendimą priėmusios valstybės nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus, priešingas sprendimas pažeistų pagrindines asmens teises ir laisves.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365¹ straipsnio 3 dalies 1 ir 7 punktais,

nutaria:

atsisakyti pripažinti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos valstybės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro 2024 m. birželio 6 d. sprendimu administracinio nusižengimo byloje Nr. GA26579683 P. V., (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini) ( e. paštas (duomenys neskelbtini)), paskirtą piniginę sankciją (80 Eur baudą).

Nutarties nuorašą išsiųsti prokurorui ir P. V..

Įsiteisėjusią nutartį su vertimu į latvių arba anglų kalbą išsiųsti prašymą pateikusiai institucijai.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.