Telšių apylinkės teismo įsakymas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbanti, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista (teistumas išnykęs)

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. I. melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, t.y. 2015-06-25 apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingą pranešimą apie nusikaltimą, įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą - Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatui pranešė apie nebūtą nusikaltimą, t. y. pranešė, kad jos sugyventinis V. V. jos atžvilgiu panaudojo smurtą, kuris jai sukėlė fizinį skausmą, dėl ko buvo pradėtas V. V. baudžiamasis persekiojimas, t.y. jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, įvykužius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Įtariamoji G. I. ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-06-25 sugyventinis V. V. jos už plaukų netampė, delnu į veidą ir galvos sritį netrenkė ir kojomis į įvairias kūno vietas nespardė. Kodėl ji tada taip pranešė policijai, kad sugyventinis prieš ją smurtavo, ji nežino, buvo išgėrusi ir jai tada atrodė, kad ją tampė už plaukų ir mušė į įvairias kūno vietas. Iš tiesų, tada jie tik apsistumdė, bet fizinio skausmo jai tai nesukėlė, jai net nebuvo jokių smurto žymių ant kūno. Dėl to, kad melagingai iškvietė policijos pareigūnus ir apkaltino sugyventinį, kad jis smurtavo prieš ją, labai gailisi. (44 b. l.)

Liudytojas V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis su sugyventine G. I. kaip sugyventiniai gyvena apie pusantrų metų. Augina vaiką, kuriam dabar 2 savaitės. Su sugyventine, kai yra abu blaivūs, sutaria gerai, bet kai būna išgėrę, tarp jų kyla barniai, konfliktai. Jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad jis 2014 metais gruodžio mėnesį smurtavo prieš savo sugyventinę, tada jis sugyventinės atsiprašė, ji jam atleido, pažadėjo jai daugiau taip nebesielgti. 2015-06-25 apie 16.30 val. jis su G. I. ir judviejų sūneliu atėjo pas pažįstamą O. S., kur visi vartojo alkoholinius gėrimus. Iš pradžių viskas buvo gerai, su sugyventine nekonfliktavo. Dar nebaigus išgerti degtinės butelio, į namus grįžo O. S. vyras. Tada jis G. I. pasakė, kad einam namo, nes O. S. vyras gali iškviesti vaikų teises. Kad nebūtų problemų, todėl ir prašė G. I. eiti namo. Tačiau G. I. pasakė, kad neis. Tuomet jis pasiėmė judviejų sūnų ir išėjo namo. Po kiek laiko į namus grįžo G. I. su O. S.. Jis tuo metu maitino vaiką. Tarp jo ir G. I. vėl kilo žodinis konfliktas, jis jai priekaištavo, kad jai nerūpi vaikas. Konflikto metu jie apsistumdė, bet jis tikrai sugyventinei už plaukų netampė, į galvą ir veido sritį nedaužė ir kojomis jos nespardė. Po to karto, kai jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, sugyventinės atsiprašė ir pažadėjo taip daugiau nebesielgti, jam buvo išaiškintos sutaikymo pasekmės - jei vėl ką nors padarytų, kad atnaujintų ankstesnę bylą, o sugyventinė dabar tuo ir naudojasi ir tyčia iškvietė policiją, kad jam atkeršytų. Jis, išgirdęs, kad sugyventinė tikrai paskambino į policiją, iš namų išėjo, nes išsigando, kad policija jį sulaikys už tai, ko jis nepadarė. Tą dieną buvo išgėręs, bet viską prisimena (16 b. l.)

Liudytoja O. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-06-25 apie 15.30 val. pas ją į svečius atėjo draugė G. I. su savo sugyventiniu V. V. ir judviejų dviejų savaičių sūneliu A... Jie visi trys vartojo alkoholinius gėrimus. Iš pradžių viskas buvo gerai, niekas nekonfliktavo. Apie 17.00 val. tarp G. I. ir V. V. kilo žodinis konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas, ji nesuprato, tik girdėjo, kad V. V. prašė, kad G. I. eitų namo, o ji sakė, kad neis. V. V. pasiėmė sūnų ir išėjo namo. Ji, kartu su G. I., išėjo iš paskos. Kai ji su G. I. priėjo prie jų buto durų, pamatė išlaužtas duris. V. V. jas išlaužė todėl, kad neturėjo nuo buto raktų, raktai buvo pas G. I.. Užėjusi į butą, pamatė, kad V. V. maitiną vaiką. V. V., pamatęs G. I., pradėjo šią kolioti. Tada ji iš V. V. paėmė vaiką. Tarp G. I. ir V. V. kilo žodinis konfliktas, konflikto metu jie susistumdė. Ji nematė, kad V. V. būtų tampęs G. I. už plaukų, nematė, kad būtų rankomis ar kojomis ją mušęs. Ji G. I. pasakė, kad kviestų policiją, kol dar kas blogiau neįvyko. V. V. girdėjo, kad G. I. paskambino į policiją ir ją išsikvietė, jis dėl to išsigando ir iš namų išėjo. Kiek jai G. I. pasakojo, V. V. bijo policijos dėl to, kad ankščiau jau buvo smurtavęs ir jie tada susitaikė. (15 b. l.)

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas adresu (duomenys neskelbtini). Rasta, kad sugadintos medinės buto durys - atplėšta durų stakta, spynos nėra, aplink spyną išlūžusi mediena (8-10 b. l.).

2015-06-25 20.12 val. G. I. nustatytas 1,88 promilių girtumas (12 b. l.).

Iš 2015-02-02 prokuroro nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo matyti, kad V. V. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., susitaikius su nukentėjusiąja G. I. (19-20 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas ištyrė visumą įrodymų, kaltinamojo parodymus dėl nusikalstamos veikos aplinkybių, jis paaiškino kokiomis aplinkybėmis sumušė nukentėjusįjį. Kaltinamoji pripažino byloje nustatytas faktines aplinkybes, kaltės neneigė (44 b. l.). Kaltinamosios kaltę įrodo ir liudytojų V. V., O. S. parodymai dėl įvykio aplinkybių (15, 16 b. l.). Kaltinamosios kaltė įrodyta, jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Civilinio ieškinio byloje nepareikšta.

Kaltinamosios G. I. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nuskalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi ir tai turėjo įtakos veikos padarymui.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad G. I. padaryta nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnį yra vertinama, kaip nesunkus tyčinis nusikaltimas, žalos niekam nebuvo padaryta. Teismas atsižvelgė į kaltinamosios asmenybę: į tai, kad G. I. teista, teistumas išnykęs (30 b. l.); administracine tvarka baustas (31-34 b. l.); nedirbanti (38 b. l.); registruojasi darbo biržoje (35 b. l.); VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centre nesilankė (40 b. l.).

Prokuroras siūlo skirti G. I. devynių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. I. skirti galutinę šešių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui (viso 120 val.).

Kaltinamoji G. I. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka atlikti viešuosius darbus, tačiau prašo sumažinti jų trukmę (49 b. l.)

Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant prokuroro prašomos rūšies ir trukmės bausmę. Atsižvelgiant į aplinkybių visumą, kaltinamosios asmenybę, prašoma bausmė sukels kaltinamajai neigiamas pasekmes, dėl kurių ji, manoma, padarys išvadas ir ateityje daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bausmės dydį, trukmę yra pagrindo išvadai, kad paskirta bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina G. I. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pripažinti G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti G. I. 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti G. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti, kad G. I., nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, teismo įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Baudžiamojo įsakymo nuorašą išsiųsti G. I..