Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš kalinimo Pravieniškių PN-AK teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Išanalizavus pareiškėjo skunde nurodytas faktines aplinkybes, sprendžiama, jog pareiškėjo keliamo ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpis yra nuo 2020 m. kovo 21 d. iki 2020 m. birželio 29 d. (skundo surašymo diena).

Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog gyvenamojoje patalpoje įrengtas pareigūnų iškvietimo mygtukas neveikė.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ginčo laikotarpiu E. S. nuo 2020 m. kovo 18 d. bausmę atliko Antrojo sektoriaus 2-ojo būrio 2-ojoje gyvenamojoje patalpoje paprastosios grupės sąlygomis (b. l. 13, 30).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisnumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato iškvietimo mygtukų įrengimo lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, išskyrus atvejus, jeigu lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamieji kambariai užrakinami nakčiai. Šiuo atveju šie kambariai įrengiami pagal šių taisyklių 13–14 punktuose nustatytus reikalavimus.

Vertinant pareiškėjo paaiškinimus, atsižvelgiama, kad skunde nėra konkrečiai aprašyta situacijų, kada konkrečiai, kiek laiko neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukas, ar pareiškėjas, elgdamasis kaip atsargus ir rūpestingas asmuo, apie neveikiantį iškvietimo mygtuką skundais, pranešimais ar prašymais būtų informavęs pataisos įstaigą. Be to, byloje nenustatyta duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų susidūręs su realiai kilusia grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus iškvietimo mygtuku.

Be to, pareiškėjas tvirtino, jog neturtinę žalą sukėlė tai, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengti dūmų detektoriai, patalpose nebuvo gesintuvų.

Atsakovės atstovas atsiliepime ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2020 m. liepos 29 d. pažymoje Nr. 77-1518 nurodė, kad pataisos įstaiga yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais; pirminės gaisro gesinimo priemonės yra laikomos kontrolės ir praleidimo punktuose bei Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto kabinete; laikyti gesintuvus nuteistųjų gyvenamosiose patalpose nenumatoma, nes nuteistieji juos niokoja ir gadina; pataisos įstaigoje yra sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti, sudarytos ir su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais suderintos gaisrinės instrukcijos, kurios iškabintos kiekviename būryje; nuteistųjų gyvenamoje zonoje priešgaisrinė sauga yra užtikrinama: 2020 m. birželio 18 d. buvo nupirkti dūmų detektoriai ir įrengti nuteistųjų gyvenamosiose patalpose; 2020 m. birželio 11 d. atlikta gesintuvų patikra, 2020 m. balandžio 22 d. įstaiga nupirko 65 vnt. 6 kilogramų miltelinius gesintuvus, Antrajame sektoriuje atlikta vaizdo telefonspynių apžiūra (b. l. 7-8, 16-20).

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1-168 „Dėl priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 1-66 „Dėl normatyvių statinio saugos dokumentų patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytuose reikalavimuose nurodytos patalpos, kuriose privaloma įrengti autonominius dūmų signalizatorius: daugiabučių gyvenamųjų namų patalpos, vienbučių – dvibučių, gyvenamųjų namų patalpos, poilsio paskirties pastatų patalpos ir pan.), statybinio vagonėlio patalpos. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato pataisos įstaigos pareigos įrengti dūmų signalizaciją. Darant tokią išvadą, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą aukščiau nurodyto teisės akto reikalavimų taikymo aiškinimą (žr., pvz., 2019 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3750-968/2019).

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-63 patvirtinto Objekto atitikties priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimų atlikimo tvarkos aprašą 22 punktas nustato, kad patikrinimo metu nustačius teisės aktų, nustatančių eksploatuojamų objektų priešgaisrinę saugą, reikalavimų pažeidimų, surašomas privalomasis valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūno nurodymas „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“ ir taikomos įstatymų nustatytos poveikio priemonės, išskyrus šio Aprašo 20 punkte nurodytus atvejus; patikrinimo metu nustačius teisės aktų, nustatančių eksploatuojamų objektų priešgaisrinę saugą, reikalavimų pažeidimų, atitinkančių teisės aktuose nustatytus mažai pavojingos veikos kriterijus, surašomas nurodymas ir asmeniui pareiškiama žodinė pastaba, o patikrinimo metu pastebėjus galimus gaisrinės saugos normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų pažeidimus, apie tai raštu informuojami statinio naudojimo priežiūrą vykdantys atsakingi subjektai.