- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-08-16
- Bylos Nr.
- 1-341-224/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00058-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Malinauskas
- Nukentėjusysis
- J. M.
- Kaltinamasis
- S. U.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje S. U. a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)., lietuvis. LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vežimų technologu , neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis S. U., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles dėl ko, įvykusio eismo įvykio metu, buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata šiomis aplinkybėmis:
2012 m. sausio 13 d., apie 14³⁰ val., kaltinamasis S. U., Alytaus m., Naujosios – Statybininkų gatvių sankryžoje pėsčiųjų perėjoje, vairuodamas lengvąjį automobilį ,,Peugeot 406“ reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 9 p., reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų saugumui, 37 p., reikalavimus, tai yra artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir esant reikalui nesustojo prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusius pėsčiuosius, dėl ko įvykusio eismo įvykio metu partrenkė į perėją įėjusią J. M. padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl dešinio riešo sąnario laivelinio kauliuko vidinio krašto lūžimo.
Kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką S. U. prisipažino ir paaiškino, kad privažiavus prie sankryžos jam degė raudonas šviesoforo signalas, tačiau prie jo buvo žalia rodyklė leidžianti jam daryti posūkį. Jis matė, kad perėja eina žmonės, taip pat matė prie perėjos stovinčią moterį. Jis galvojo, kad jinai į perėją neis ir važiavo toliau. Kelias buvo padengtas sniegu, slidus. Kai privažiavo prie pat perėjos, ta moteris žengė į perėją, o jis pradėjo stabdyti automobilį, tačiau, esant slidžiam keliui, automobilis nesustojo ir partrenkė perėja ėjusią pėsčiąją.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusios parodymais, rašytiniais bylos įrodymais.
Nukentėjusioji J. M. parodė, kad tuo metu jinai ėjo į parduotuvę. Sankryžoje prie perėjos jai užsidegė žalias šviesoforo signalas. Jinai įėjo į perėją ir, paėjus penkis-šešis žingsnius, buvo parblokšta automobilio. Jai buvo nubrozdintas kairysis kelienis, suplėšytos kelnės, skaudėjo dešinį riešą. Atvykęs vyras, nuvežė ją į ligoninę.
Iš tarnybinio pranešimo (b.l. 2) matyti, kad nukentėjusiąją pristačius į ligoninę, apie įvykį buvo pranešta policijos komisariatui.
Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir schemos prie jo (b.l. 8-10) matyti, kad buvo apžiūrėta ir užfiksuota autoįvykio vieta esanti Alytaus m., Naujosios ir Statybininkų gatvių sankryžoje.
Iš transporto apžiūros ir techninio stovio patikrinimo protokolo (b.l. 11-12) matyti, kad kaltinamojo vairuotas automobilis techniškai tvarkingas ir autoįvykio metu neapgadintas.
Automobilio atitikimą techniniams reikalavimams patvirtina ir jo techninės apžiūros rezultatų kortelė (b.l. 15).
Iš transporto priemonės registracijos liudijimo (b.l. 14) matyti, kad automobilis priklauso kaltinamojo tėvui V. U..
Iš draudimo liudijimo kopijos (b.l. 16) matyti, kad automobilis draustas draudimo kompanijoje ,,PZU Lietuva“.
Iš kaltinamojo vairuotojo pažymėjimo kopijos (b.l. 13) matyti, kad teisę vairuoti automobilį jis turi.
Iš alkotesterių parodymų (b.l. 17 – 18) matyti, kad autoįvykio metu tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis buvo blaivūs.
Iš specialisto išvados (b.l. 22-23) matyti, kad po autoįvykio nukentėjusiajai nustatyta dešinio riešo sąnario laivelinio kauliuko vidinio krašto lūžimas, odos nubrozdijimas kairio kelienio sąnario srityje ir kairiojo kelienio sumušimas. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas nes dėl dešinio riešo sąnario laivelinio kauliuko vidinio krašto lūžimo nukentėjusios sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip dešimties dienų laikotarpiui.
Tokiu būdu, aukščiau suminėtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis S. U., vairuodamas automobilį, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles dėl ko įvykusio autoįvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusios J. M. sveikata ir šie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais numatytais BK 54 str. Kaltinamasis padarė neatsargų, nesunkų nusikaltimą. Kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Praeityje jis neteistas (b.l. 53-54), tačiau daug kartų baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 55-57). Nusikaltimu padarytos žalos nukentėjusiajai nei kiek neatlygino. Pastarąjį faktą teismas sieja ir vertina atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis kurį laiką buvo ir šiuo metu yra suimtas kitoje byloje.
Atsižvelgiant į visą tai, kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta arešto bausmė (BK 55 str.).
Byloje pareikštas nukentėjusios civilinis ieškinys (b.l. 31-32), kuriuo jinai prašo priteisti iš kaltinamojo 1230 litų turtinei žalai atlyginti ir 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Dėl turtinės žalos nukentėjusioji paaiškino, kad autoįvykio metu buvo sugadintos jos kelnės kurių vertė 80 litų, gydymosi metu jinai pirko vaistų, med , priemonių ir maisto papildų kuriems, pagal pateiktus čekius, išleido 72 litus 92 centus, taip pat nurodo, kad buvo sutarusi dėl pardavėjos darbo papuošalų parduotuvėje už minimalų atlyginimą ir, kadangi buvo sužalota, negalėjo įsidarbinti dėl to prarasdama dviejų mėnesių atlyginimo ir gautos nedarbo socialinio draudimo išmokos skirtumą, kuris sudaro 1077 litus 8 centus.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji paaiškino, kad dėl autoįvykio jinai patyrė didelį stresą, neigiamus išgyvenimus, skausmą. Gydymo įstaigoje jai buvo sugipsuota dešinė ranka. Gipsą jinai nešiojo pusantro mėnesio, po to mėnesį laiko truko reabilitacija. Dėl patirtos traumos namuose jinai negalėjo gaminti valgio, supinti dukrai plaukų į kasą, sunku buvo apsirengti, taip pat patyrė kitų nepatogumų. Visą tai jinai vertina 10 000 litų.
Nukentėjusios civilinis ieškinys tenkintinas dalinai. Nukentėjusioji nurodė, kad autoįvykio metu buvo sugadintos jos dėvėtos kelnės kurių vertė 80 litų. Tai patvirtino ir kaltinamasis, teigdamas, kad matė po autoįvykio suplėšytas nukentėjusios kelnes. Esant tokiems duomenims, teismas laiko ieškinį šioje dalyje įrodytu ir tenkintinu. Nukentėjusioji įrodė ir savo ieškinį dalyje dėl medikamentų ir med. priemonių pirkimo autoįvykio metu patirtų sužalojimų gydymui, tačiau tik dalinai. Byloje nėra duomenų, kad kepenų funkcijos sutrikimams ir virškinimo sistemos sutrikimams gydyti skirti vaistai (Essentiale forte, Nolpaza) kaip nors būtų susiję su autoįvykio metu patirtų sužalojimų gydymu, todėl šiems vaistams turėtų išlaidų nukentėjusiajai teismas nepriteisia. Tokiu būdu už vaistus nukentėjusiajai priteistina 60 litų 16 centų.
Nukentėjusioji teismui taip pat nepateikė duomenų apie garantuotą susitarimą dėl priėmimo į darbą ir turėto gauti atlyginimo dydį. Autoįvykio metu jinai buvo bedarbė, registruota darbo biržoje ir gavo nedarbo draudimo išmoką kurios dydžio teismui tiksliai nurodyti taip pat negalėjo. Esant šioms aplinkybėms, jos reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo netenkintinas. Tokiu būdu viso nukentėjusiajai turtinei žalai atlyginti priteistina 140 litų 16 centų (80 litų už sugadintas kelnes ir 60 litų 16 centų už vaistus ir med. priemones CK 6.263 str., 6.283 str. 1 d., 2 d.). Ši suma nukentėjusiajai priteistina iš civilinio atsakovo UAB DK ,,PZU Lietuva“ kadangi šioje bendrovėje privalomuoju draudimu apdrausta automobilio valdytojo civilinė atsakomybė (b.l. 16).
Spręsdamas neturtinės žalos dydžio nustatymo ir atlyginimo klausimą teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. Teismas sutinka su nukentėjusios teiginiais, kad dėl sužalojimo jinai patyrė skausmą, neigiamas emocijas, išgąstį. Sugipsavus dešinę ranką, jinai negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, padėti vaikams, gaminti maistą ir pan., tačiau prašomą priteisti 10 000 litų sumą neturtinei žalai atlyginti laiko pernelyg didele, neatitinkančia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Nukentėjusios patirtą neturtinę žalą teismas vertina 4000 litų. Ši suma nukentėjusiajai priteistina vėlgi iš civilinio atsakovo UAB DK ,,PZU Lietuva“ dėl aukščiau nuosprendyje nurodytų motyvų. Beje, su šia suma savo paaiškinimuose, pateiktuose teismui raštu, sutinka ir pati draudimo bendrovė.
Kadangi teismas neturi duomenų, kad savo paskaičiuotas sumas, pagal paaiškinamąjį raštą adresuotą teismui, draudimo bendrovė būtų išmokėjusi nukentėjusiajai, todėl visos teismo aukščiau nurodytos sumos nukentėjusiajai priteistinos iš draudimo bendrovės. Ieškinys kaltinamojo atžvilgiu atmestinas, kadangi, kaip jau minėta, visas priteistinas sumas, neviršijant įstatymo nustatytų dydžių, teismas priteisia iš draudimo bendrovės.
Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302-307 str., teisėjas
nusprendžia:
S. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str, 1 d., ir nubausti 30 (trisdešimties) parų areštu.
Paskirtą bausmę nustatyti atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos.
Kardomosios priemonės nuteistajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti, kadangi kaltinamasis suimtas kitoje baudžiamoje byloje.
Priteisti iš civilinio atsakovo UAB DK ,,PZU Lietuva“ 140 (šimtą keturiasdešimt) litų 16 centų nukentėjusiajai J. M. turtinei žalai atlyginti ir 4000 (keturis tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti. Taip pat atmesti civilinį ieškinį ir nuteistojo S. U. atžvilgiu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kitoje baudžiamoje byloje nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.