- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-16
- Bylos Nr.
- 1A-550-138-2009
- Teisminio proceso Nr.
- 91-1-00294-08
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arvydas Stankus (pirm.), Kęstutis Dargužis, Regina Cemnolonskienė
- Nukentėjusysis
- V. B.
- Kaltinamasis
- M. K.
- Ieškovas
- V. B.
- Advokatai
- Georgijus Zavtrakovas
Teisėjas Giedrius Endriukaitis Proceso Nr. 91-1-00294-08 Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.
2009 m. gruodžio 16 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Vidai Butiškienei , dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjams advokatams Georgijui Zavtrakovui, Ramutei Budrytei, nukentėjusiajam V. B. , asmeniui, kurio atžvilgiu nutraukta byla - M. K. , teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiojo V. B. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2009-07-23 nutarties, kuria nutraukta baudžiamoji byla, kurioje M. K. kaltinamas pagal LR BK 138 str. 1 d.; Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 1415,60 Lt išlaidų nukentėjusiojo V. B. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti paliktas nenagrinėtu; ieškovo V. B. civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.
Kolegija išnagrinėjo skundą, išklausė pranešėjo pranešimo, proceso dalyvių nuomonių, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis nesunkiai sužalojo žmogų, tai yra jis 2008-05-31 apie 1.10 va., būdamas neblaivus, T. K. TŪB (duomenys neskelbtini) priklausančiame garaže, šakių seniūnijoje, šakių rajone, tyčia kumščiu bei kojomis sudavė mažiausiai tris smūgius į veidą V. B. , tuo padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas akių vokuose, nosyje, odos nubrozdinimus nosyje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kairiame žande, ausyje, nosies kaulų lūžimus. Šakių rajono apylinkės teismas 2009-07-23 nutartimi nustatė M. K. baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę pagal LR BK 28 str. ir baudžiamąją bylą nutraukė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. B. prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2009-07-23 nutartį, atlikti bylos nagrinėjimą iš esmės ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį bei patenkinti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje Nr. 1-24-634/2009. Skunde teigiama, jog nutartyje nepagrįstai nurodoma, jog kaltinamasis M. K. , gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi, padarė baudžiamajame įstatyme numatytą nusikalstamą veiką, neperžengęs būtinosios ginties ribų. Teismo išvada, kad M. K. , būdamas būtinosios ginties ribose, padarė jam inkriminuojamą veiką, prieštarauja paviršutiniškai atlikto ikiteisminio tyrimo medžiagai. Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad V. B. buvo neblaivus, neblaivūs buvo ir M. K. bei S. M. . M. K. dėl kilusio konflikto bandė suduoti V. B. , tačiau šis smūgį atmušė. Tokiu būdu jis galėjo pataikyti M. K. į veidą. Nukentėjusysis nukrito po to, kai M. K. trenkė jam į nosį, į spintą jis neatsitrenkė, nes tarp jųdviejų stovėjo stalas. Atlikus įvykio vietos apžiūrą, būtų buvę nustatyta, kad jis negalėjo atsitrenkti į spintą. Nuo pat pirmo procesinio veiksmo tyrimas buvo atliktas šališkai, įvykio vietos apžiūra neatlikta. Be to, akistatos metu buvo klaidingai surašytas protokolas. Teismas įvykio aplinkybes tyrė neobjektyviai. Prokurorui pavestas papildomas tyrimas nebuvo atliktas. Nukentėjusiajam padaryta daugiau nei 20 kraujosruvų, nubrozdinimų, sulaužyta nosis. Teismas konstatavo, kad M. K. veiksmai atitinka būtinosios ginties sąlygas, tačiau nukentėjęs nurodo, kad būtent jis buvo užpultas ir visą laiką daužomas, todėl jis pavojaus M. K. sukelti negalėjo. Būtinosios ginties aplinkybės konstatavimas prieštarauja bylos duomenims. Be to, eksperto 2008-06-04 išvadoje nurodyta, kad V. B. sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais. Teismo posėdyje ekspertas A. J. patvirtino, kad V. B. sužalojimai, išskyrus veido, galėjo būti padaryti griūnant. Po 8 mėnesių duoti parodymai prieštarauja specialisto išvadai, kuri buvo atlikta iškart po įvykio, ir teismas, jais remdamasis, buvo šališkas. M. K. teisme nukentėjusiojo atsiprašė, tokiu būdu faktiškai pripažindamas savo kaltę. Remiantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, kad M. K. veikoje negali būti baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinosios ginties, kadangi nukentėjusysis gynėsi nuo M. K. , bandydamas išvengti smūgio, jokių veiksmų jis neatliko, ir buvo pats žiauriai sumuštas. Teismo argumentas, jog M. K. sveikatai ar gyvybei grėsė pavojus, nepagrįstas.
Atsikirtimu į nukentėjusiojo apeliacinį skundą M. K. prašo skundžiamą Šakių rajono apylinkės teismo 2009-07-23 nutartį palikti galioti. Apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas dėl to, kad apylinkės teismas patikrino visus surinktus įrodymus, ėmėsi priemonių naujų įrodymų surinkimui, objektyviai įvertino visas bylos aplinkybes ir padarė teisingas išvadas. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nebuvo nuoseklus, aplinkybes aiškino savo naudai, nepripažino to fakto, kad jis pats pradėjo konfliktą. Teismas teisingai atsižvelgė į tai, kad V. B. buvo neblaivus, elgėsi agresyviai, ir dėl girtumo negali prisiminti įvykio detalių.
Teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusiojo atstovas advokatas ir nukentėjusysis prašė skundą tenkinti, asmuo, kuriuo atžvilgiu byla nutraukta M. K. ir jo advokatė gynėja prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiojo V. B. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog kaltinamasis M. K. negali atsakyti pagal LR BK 138 str. 1 d., kadangi jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, gindamasis nuo pradėto pavojingo kėsinimosi, ir pagrįstai baudžiamąją bylą nutraukė, egzistuojant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei.
Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog kaltinamasis M. K. , gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi, padarė baudžiamajame įstatyme numatytą nusikalstamą veiką, neperžengęs būtinosios ginties ribų, dėl to turi būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Teismas konstatavo, kad M. K. veiksmai atitinka būtinosios ginties sąlygas, tačiau nukentėjęs nurodo, kad būtent jis buvo užpultas ir visą laiką daužomas, todėl jis pavojaus M. K. sukelti negalėjo. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas M. K. baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę nustatė teisingai. Teismas nustatė, kad tarp M. K. ir nukentėjusiojo V. B. kilo žodinis konfliktas dėl automobilio, su kuriuo jie pamainomis dirbo UAB (duomenys neskelbtini), ir kad pirmasis smurtinių veiksmų ėmėsi nukentėjusysis V. B. . V. B. sudavė M. K. smūgius rankomis, M. K. atsakė tokiais pat veiksmais, taigi šiuo atveju atkirtis laikytinas visiškai adekvačiu užpuolimui. Tai patvirtino M. K. ir S. M. parodymai, jog nukentėjusysis V. B. , M. K. kalbant telefonu, smogė vieną kartą ranka pastarajam į galvą, o jam smogiant antrą kartą, smūgiavo ir M. K. . Teismas rėmėsi paminėtų asmenų parodymais, nes jie buvo pakankamai detalūs, nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodant parodymus teisme, taip pat juos patvirtino ir kiti įrodymai. Kolegija pažymi, jog būtinosios ginties aplinkybės konstatavimas neprieštarauja bylos duomenims. Būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Įstatymas nereikalauja, kad gynybos priemonės ir jų intensyvumas visiškai atitiktų kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą, ir neriboja gynybai nuo pavojingo kėsinimosi naudojamų priemonių. Asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. M. K. , gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi, neperžengė būtinosios ginties ribų, todėl, remiantis BK 28 straipsnio nuostatomis, neturi atsakyti pagal šį kodeksą. Nukentėjusiojo V. B. parodymus, kad po žodinio konflikto M. K. jį pradėjo mušti, teismas vertino kritiškai, nes nukentėjusiuoju pripažinto V. B. parodymai buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Kolegijos nuomone, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nukentėjusysis V. B. žodinio konflikto metu pirmasis sudavė smūgį ranka į galvą M. K. , taip pasikėsindamas į jo sveikatą, padarė teisingą išvadą, jog kėsinimasis M. K. atžvilgiu buvo pavojingas, realus ir akivaizdus. Dėl šių aplinkybių M. K. turėjo teisę į būtinąją gintį.
Skunde nepagrįstai nurodoma, jog nuo pat pirmo procesinio veiksmo tyrimas buvo atliktas šališkai, įvykio vietos apžiūra neatlikta, akistatos metu buvo klaidingai surašytas protokolas. Kolegijos nuomone, ikiteisminis tyrimas atliktas kruopščiai, išsamiai išsiaiškintos visos aplinkybės. BPK 58 str. įtvirtintų nušalinimo pagrindų kolegija nenustatė. Taip nenustatyta ir kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Byloje esantis įvykio vietos apžiūros protokolas rodo, jog įvykio vieta - TŪB (duomenys neskelbtini) priklausantis garažas - buvo apžiūrėta, padarytos fotonuotraukos, todėl teiginys, jog neatlikta įvykio vietos apžiūra – nepagrįstas (t. 1, b. l. 2-5). Akistatos protokolas atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (t. 2, b. l. 66-67).
Apeliantas nurodo, jog M. K. teisme nukentėjusiojo atsiprašė, tokiu būdu faktiškai pripažindamas savo kaltę. Pažymėtina, kad M. K. teisme savo kaltę pripažino iš dalies, nukentėjusiojo atsiprašė, dėl ko teismas padarė teisingą išvadą, jog M. K. įvykdė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką. Tačiau teismas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Baudžiamojo kodekso V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė (BPK 3 str. 1 d. 9 p.), kadangi BK 138 str. 1 d. nustatytą nusikalstamą veiką jis padarė gindamasis nuo pradėto pavojingo kėsinimosi, neperžengdamas būtinosios ginties ribų.
Kolegija daro išvadą, kad visi apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir paneigti apylinkės teismo ištirtais įrodymais ir padarytomis išvadomis. Pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nukentėjusiojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.