Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis

pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. L. asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, registruotas ieškančiu darbo Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2002 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį – 4 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams; 2) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 1 dalį – 1 metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 metams; 3) Kauno apygardos teismo 2004 m. sausio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį subendrinta galutine 4 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausme; 4) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį subendrinta galutine 4 m. 9 mėn. 23 d. laisvės atėmimo bausme; 5) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėn. viešųjų darbų; 6) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 20 MGL (460 Eur) bauda; 7) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį subendrinta galutine 8 mėn. 5 d. laisvės atėmimo ir 760 Eur baudos bausme, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, 2018 m. birželio 8 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas; 8) Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. gegužės 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 54 paros arešto, bausmes atlikęs, teistumai neišnykę ir nepanaikinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis G. L. 2021 m. birželio 13 d. apie 11.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu smurtavo prieš savo šeimos narį – suspausto popieriaus ritiniu sudavė po vieną kartą sugyventinei I. L. į rankas, du kartus į šonus, po vieną kartą į kojas, ir tuo padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais kaltinamasis G. L. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas ir jų vertinimas

2. Kaltinamasis G. L. kaltu prisipažino visiškai, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio ir parodė, kad su I. L. yra sugyventiniai, kartu gyvena 9 metai. 2021 m. birželio 23 d., apie 10.30 val. jam paskambino pažįstama A. V., ir pakvietė ateiti į rūsį, nes atėjusi I. (sugyventinė), kuri atsirado po 5 dienų linksmybių. Sugyventinė piktnaudžiauja alkoholiu, dažnai pradėjusi vartoti alkoholį dingsta iš namų kelioms dienoms. Jis nusipirko dvi litro talpos alaus „Tauras“ ir nuėjo pas A. V., gyvenančią (duomenys nesklebtini) į rūsį. Ten buvo ir A. V. draugas J. P.. Jie visi kartu gėrė alų. Sugyventinė pradėjo pasakoti, kad susirado kitą vyrą, liepė jam į namus negrįžti, nes pas ją atsikraustys naujas vyras, ir dėl to tarp jų kilo konfliktas. Konflikto metu jis, paėmęs prie katilinės buvusį suspausto popieriaus ritinį, dešine ranka trenkė I. L. ne mažiau tris kartus į viršutinę kūno dalį, rankas, tikslių vietų ir smūgių skaičiaus tiksliai nepamena. Po to išstūmė sugyventinę lauk iš rūsio ir liepė eiti namo. Po kelių valandų jį sulaikė policija. Kadangi dar iš vakaro buvo vartojęs alkoholio, tai greitai apgirto ir tiesiog nieko neatsimena. Dėl savo poelgio labai gailisi, tai padarė nesusivaldęs ir apimtas pykčio, kad sugyventinės gyvenime atsirado kitas vyras (b. l. 75-76, 79).

3. Nukentėjusioji I. L. parodė, kad G. L. (kaltinamasis) yra jos sugyventinis 8 metai. 2021 m. birželio 23 d. jai būnant pas A. V., gyvenančią bute (duomenys neskelbtini), A. V. paskambinus G. L. ir pasakius kur ji yra, netrukus atėjo G. L. (kaltinamasis) su krepšiu alaus. Kai sugyventinis sužinojo, kad jam nesant namuose ji dirbo pas (duomenys neskelbtini), šis (kaltinamasis) supyko ir katilinės patalpoje radęs apie 2 metrų ilgio vamzdį pradėjo ją mušti sakydamas, kad neisi pas (duomenys neskelbtini) į penktą aukštą. Vamzdžiu sudavė jai po vieną kartą į abi rankas (kairės rankos pirštą dar dabar skauda), dar po kartą pataikė į šonus, ir į abi kojas po kokius du kartus. Jai pavyko ištrūkti ir pabėgti į namus. Skaudėjo visą kūną, išgėrė vaistų, kai jie nepadėjo, išsikvietę greitąją pagalbą į namus. Pas teismo medicinos ekspertus nevyko. Po to atvejo, kai G. L. ją sumušė, su juo kartu negyvena (b. l. 32-33).

4. Liudytoja A. V. parodė, jog 2021 m. birželio 23 d. apie 09.30 val., pas ją į namus adresu (duomenys neskelbtini) atėjo I. L., kuri buvo gan daug išgėrusi. Maždaug po valandos atėjo ir G. L., kuris gyvena kartu su I. L. ir atsinešė 2 butelius alaus. Tada jie visi gėrė alų. Dar kartu gėrė ir jos draugas J. P.. Jiems begeriant jos namuose, rūsyje, tarp G. L. ir jo sugyventinės kilo konfliktas, jie rėkė vienas ant kito, konflikto metu kaltinamasis paėmė į rankas kartoninį ritinį ir trenkė I. L. į kojas. Ji liepė jiems nusiraminti ir liautis muštis, tada I. L. išėjo namo, po kiek laiko išėjo ir G. L. (b. l. 43-44). Iš esmės tokius pačius parodymus davė ir liudytojas J. P. (b. l. 49-50).

5. 2021 m. birželio 23 d. įvykio vietos protokolu užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) dviejų aukštų raudonų plytų gyvenamajame name. Patekimas į namo teritoriją atviras. Vietovė nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Į namą patenkama pro medines rudos spalvos duris, įėjus patenkama į koridorių. Koridoriuje einant tiesiai, po dešinei patenkama į virtuvę, žiūrint tiesiai kairėje pusėje matomas įėjimas į rūsį. Rūsio viduje yra medienos, krosnis (b. l. 10-12, 13-16).

6. 2021 m. birželio 23 d. asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad ant I. L. dešinės kojos blauzdos matosi mėlynos spalvos hematomos ir paraudimai, ant kairės kojos čiurnos matosi patinimas ir mėlynos spalvos hematomos (b. l. 57).

7. 2021 m. liepos 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog klinikiniais duomenimis nukentėjusiajai I. L. konstatuota kitų ir nepatikslintų blauzdos sričių sumušimas, o taip pat kraujosruvos abiejų kojų srityse, sužalojimai galėjo būti padaryti 2021 m. birželio 23 d. kontaktuojant su kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ir suspausto popieriaus ritinys, artimu vienas kitam metu (laiku), ne mažiau kaip dviem poveikiais, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, I. L. galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 53).

8. 2021 m. rugpjūčio 12 d. savanoriško daiktų apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrėtas suspausto popieriaus ritinys yra rusvos spalvos, jo skersmuo 5,5 cm, ilgis 45 cm. Ritinio galai netaisyklingai atidalinti (b. l. 64).

9. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato patikrų alkotesteriu registracijos žurnale užfiksuota, kad Alkotesteriu Alkotest 7510 Nr. ARCK-0045, kaltinamajam G. L. 2021 m. birželio 23 d. 17.57 val. nustatytas lengvas 1,47 promilių girtumas, nukentėjusiajai I. L. 2021 m. birželio 23 d. 12.15 val. nustatytas sunkus 3,30 promilių girtumas (b. l. 69-70).

10. Visi aukščiau aprašyti šios bylos faktiniai duomenys, surinkti ikiteisminiu tyrimu, teismo yra pripažįstami kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir jo asmeniškai kaltės įrodymais, jie nėra prieštaringi, vieni kitus papildo, patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, kilus iš esmės nereikšmingam asmeninio buitinio pobūdžio konfliktui, tyčia suspausto popieriaus ritiniu sudavė po vieną kartą nukentėjusiajai į rankas, du kartus į šonus, po vieną kartą į kojas, tuo sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sugyventinei I. L..

II. Kaltinamojo veikos kvalifikacijos pagrįstumas

Motyvuojamoji dalis

11. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas smūgius suspausto popieriaus ritiniu į rankas, šonus ir kojas) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, t. y. nežymų jos sveikatos sutrikdymą. Trečia, smūgiai suspausto popieriaus ritiniu į įvairias kūno vietas, sukėlę nukentėjusiajai kurį laiką trukusį fizinį skausmą, ir trumpam sutrikdę sveikatą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojamas nukentėjusios mušimu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nuosekliai nurodytos jos mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusiosios pareiškimais, tiek teismo medicinos specialisto išvada, tiek ir paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, nors ir nesusituokusių kaltinamojo ir nukentėjusiosios bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamasis ir nukentėjusioji gyvena faktinėje šeimoje, veda bendrą ūkį, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos šeimos nariai.

III. Bausmės individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai

12. Spręsdamas kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja maždaug rūšinės baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalis) dispozicijos lygmeniu, kadangi nagrinėjamu atveju kaltinamasis nukentėjusios mušimui panaudojo suspausto popieriaus ritinį, juo sudavė nukentėjusiajai ne mažiau 6 smūgius į įvairias kūno vietas, jais nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, tačiau, kita vertus, fizinis smurtas santykinai nebuvo stiprus, jo pasekmės trumpalaikės, konflikto vada buvo grynai buitinio pobūdžio nepanorusių ieškoti kompromiso sugyventinių ginčas, dėl kurio galimų pasekmių tam tikrą riziką prisiėmė ir pati nukentėjusioji. Nors tai kaltinamojo nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau mažina jo kaltės laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

13. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai ) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija – nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (nežymaus sveikatos sutrikdymo) atsiradimo nukentėjusiajai momento, kas iš esmės sutapo su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.

14. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina iš esmės labiau neigiamai (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas) : kaltinamasis anksčiau teistas, taip pat ir už analogiško savo pobūdžiu smurtinio nusikaltimo padarymą, teistumai už kuriuos dar neišnykę ir nepanaikinti (b. l. 97-104), linkęs į administracinius nusižengimus, per paskutiniųjų 1 metų laikotarpį buvo triskart nubaustas už administracinius nusižengimus (b. l. 105-108), jis yra visiškai darbingas, tačiau nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje ieškančiu darbo, pragyvenimo šaltiniai neaiškūs, analogiško pobūdžio kaltinamojo tyčinės smurtinės nusikalstamos veikos tos pačios nukentėjusiosios (sugyventinės I. L.) atžvilgiu kartojasi – Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nuosprendžiu G. L. buvo pripažintas kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui (I. L.), Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 21 d. baudžiamuoju įsakymu jis ir vėl buvo pripažintas smurtavęs prieš šeimos narį – tą pačią I. L. (b. l. 102-104), tačiau reikiamų išvadų iš ankstesnių teistumų kaltinamasis nepadarė, netgi laisvės atėmimo bei arešto bausmės už ankstesnes nusikalstamas veikas nuo naujo nusikaltimo jo nesulaikė, jis ir vėl nusikalto prieš tą patį asmenį.

15. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja kaltinamojo visišką prisipažinimą kaltu, reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe kvalifikuojamas : 1) jo apsvaigimas nuo alkoholio, tiesiogiai priežastingai nulėmęs (įtakojęs) nusikalstamus kaltinamojo veiksmus (BK 60 straipsnio 1 dalis, 9 punktas), 2) nusikalstamą veiką jis įvykdė būdamas recidyvistu – turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už ankstesnį tyčinį nusikaltimą (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

16. Teismas sprendžia, kad šioje byloje, nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus maždaug rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu bei esant vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, tačiau konstatavus dvi esmines atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei neigiamus kaltinamojo asmenybės aspektus (punktas 14), yra teisinga kaltinamajam, kaip pakartotinai ir analogiškai tyčia nusikaltusiam recidyvistui bei už ankstesnes veikas jau atlikusiam tiek arešto, tiek terminuoto laisvės atėmimo bausmes, paskirti prokuroro prašomos rūšies ir dydžio – 90 parų arešto bausmę. Bylos procesą užbaigiant supaprastintai – teismo baudžiamuoju įsakymu, ir kaltinamajam visiškai prisipažinus kaltu, jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriamos bausmės dydis jam sumažintinas 1/3 dalimi – iki 60 parų arešto. Tokia bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu (trukme), teismo vertinimu, atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, proporcinga tiek kaltinamojo veikos pobūdžiui, tiek ir jo paties pavojingumo visuomenei laipsniui.

17. Į skiriamą bausmę kaltinamajam įskaitytina 1 para jo laikinajame sulaikyme išbūto laiko nuo 2021 m. birželio 23 d. 17.50 val. iki 2021 m. birželio 24 d. 12.15 val. (b. l. 87-88, 92) – už 1 parą skiriamos jam arešto bausmės (BK 66 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam G. L. byloje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 94-96) paliktina galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ji panaikintina.

18. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – suspausto popieriaus ritinys (nusikaltimo įrankis), laikinai saugomas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate (b. l. 67), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Civilinių ieškinių baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje nėra pareikšta, priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

G. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 90 (devyniasdešimčia) parų arešto.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę G. L. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 60 (šešiasdešimties) parų arešto.

Į skiriamą bausmę įskaityti 1 (vieną) parą nuteistojo laikiname sulaikyme išbūto laiko už 1 (vieną) parą jam paskiriamos arešto bausmės.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, ją panaikinti.

Daiktinį įrodymą – suspausto popieriaus ritinį, laikinai saugomą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo pats prisistatyti skiriamos arešto bausmės atlikimui į Marijampolės pataisos namus (Sporto g. 7, Marijampolės m.) arba darbo dienomis ir įstaigos darbo valandomis dėl bausmės atlikimo susisiekti su pataisos įstaigos administracija.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs kaltinamasis faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę, arba nuo faktinio G. L. sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.