Utenos apylinkės teismo įsakymas

Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Avinas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Liudmilos Galič pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neteistas, prokuroro 2015-01-19 nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 str. pagrindu), kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P., kaltinamas tuo, kad mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent: 2015-01-10, apie 15.08 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtaudamas artimoje aplinkoje, panaudodamas fizinį smurtą sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – žmonai R. P., o būtent vieną kartą delnu trenkė nukentėjusiajai žmonai R. P. per veidą, iš karto po to griebė ją už peties, tempė į virtuvę ir spardė per kojas, tokiu būdu smurtaudamas šeimos nariui – žmonai, sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai R. P..

Šiais savo veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Be to jis 2015-10-31 apie 21.00 val., nuomojamo namo (duomenys neskelbtini), svetainėje, kambaryje ir koridoriuje smurtaudamas artimoje aplinkoje, panaudodamas fizinį smurtą sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – žmonai R. P., o būtent būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu tyčia ranka pastūmė R. P., dėl ko pastaroji sukniubo, po ko jis ne mažiau penkių kartų sudavė rankos kumščiu pastarajai į pakaušį ir vieną kartą sudavė į nugarą, o R. P. pabėgus nuo jo į kitą kambarį pastarąją pasivijo ir priėjęs jai iš nugaros paėmė ranka ją už plaukų, po ko paleidęs su rankos kumščiu sudavė pastarajai ne mažiau trijų smūgių pataikydamas į kaktą, virš kairės ausies ir į dešinės pusės galvos sritį, po ko su koja spyrė R. P. ne mažiau negu du kartus į kairės ir dešinės kojų šlaunis bei vieną kartą su kojos keliu spyrė jai į dešinės pusės šoną, o jai pabėgus nuo jo į koridorių, pasivijo ją ir paėmęs abiem rankomis ją už galvos trenkė pastarąją į žaliuzes, po ko ne mažiau negu keturis kartus su kojos keliu sudavė jai į nugarą ir su koja spyrė jai į kairės kojos blauzdą, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas dešinės akies srityje, kairėje užausinėje srityje, kairiame dilbyje, dešinio klubikaulio srityje, abiejuose sėdmenyse, kairio klubo sąnario srityje, abiejose šlaunyse, abiejuose keliuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Vadovaujantis BK 5 straipsniu, Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys už užsienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. BK 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs užsienyje nusikaltimus, numatytus BK 5 ir 6 straipsniuose, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir už jos padarymą baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės ir Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Jeigu asmuo, padaręs nusikaltimą užsienyje, teisiamas Lietuvos Respublikoje, bet abiejose valstybėse už šį nusikaltimą numatytos skirtingos bausmės, bausmė nusikaltusiam asmeniui skiriama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tačiau ji negali viršyti nusikaltimo padarymo vietos valstybės baudžiamuosiuose įstatymuose nustatyto maksimalaus dydžio.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos 2015-12-21 rašte nurodyta, kad Interpolo Norvegijos nacionalinis biuras informavo, kad nukentėjusioji R. P. nesikreipė į Norvegijos policijos pareigūnus dėl sutuoktinio E. P. veiksmų (b.l. 49, 50). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad Norvegijos Karalystėje dėl E. P. veiksmų nėra pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Iš Lietuvos nacionalinės narės Eurojuste 2016-01-15 rašto ir prie jo pridedamų dokumentų, bei jų vertimo matyti, kad veika, kurios padarymu kaltinamas E. P. užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso 282 straipsnį (b.l.50-70). Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą ikiteisminio tyrimo metu gautą informaciją darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos pilietis E. P. nuolat šiuo metu gyvenantis Lietuvoje, padaręs Norvegijos Karalystėje nusikaltimą, gali atsakyti pagal LR BK 140 str. 2 d., nes jo padaryta veika pripažįstama nusikaltimu tiek pagal Norvegijos Karalystės baudžiamąjį kodeksą, tiek pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ir už šios veikos padarymą baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės - Norvegijos Karalystės ir Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. BK 8 str. 2 d., įtvirtintų sąlygų, kurioms nesant E. P., padaręs nusikaltimą užsienyje, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 140 str. 2 d. nenustatyta.

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Genadijaus Jefimovo 2015-01-19 nutarimu, nustačius sąlygas įtariamąjį E. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. nustatyta tvarka, ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-01677-15 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., nutrauktas. Šio nutarimo teisėtumas buvo patvirtintas 2015-01-21 Visagino miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo. Nustačius, kad E. P. Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Genadijaus Jefimovo 2015-01-19 nutarimu, patvirtintu 2015-01-21 ikiteisminio tyrimo teisėjo, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. 1 d., pagrindu, nepraėjus vienerių metų terminui padarė naują tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., ikiteisminis tyrimas dėl 2015-01-10 jo padarytos veikos buvo atnaujintas prokuroro 2016-01-12 nutarimu, kuris 2016-01-14 buvo patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo (b.l.7-9, 122-124).

E. P. dėl nusikalstamos veikos, kuria yra kaltinamas, kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2015-01-10 apie 14 val., jis iš žmonos R. P. paėmė 5 Eur, alkoholiui nusipirkti. Žmona labai supyko, nes jis paėmė paskutinius pinigus. R. P. stovėjo koridoriuje ir šukavosi, kai jis jai dešinės rankos delnu taip pat trenkė per veidą. R. P. apsiverkė ir išbėgo į kiemą, prie mašinos, norėjo važiuoti pas savo mamą. Jis nenorėjo, kad žmona važiuotų, todėl neleisdamas atsisėdo į vairuotojo vietą, o žmona tuo metu stovėjo prie automobilio. Jis norėjo iš rankinuko paimti automobilio raktus, todėl išlipo iš automobilio bei pargriovė žmoną ant sniego, paėmė rankinuką, užrakino automobilį ir nuėjo namo, žmona liko kieme. Tarp jo ir žmonos kilusio konflikto metu jis buvo neblaivus, dėl to gerai neatsimena visų aplinkybių. Jei žmona nurodė, kad jis sudavė ranka į veidą, paskui sugriebęs už peties tempdamas į virtuvę spyrė jai į kojas, jis pilnai sutinka, jog taip buvo. Taip pat pripažįsta, kad namo laiptinėje ir namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme jis stūmė žmoną, po to iš jos atėmė rankinę, dėl to taip pat nuoširdžiai gailisi. Žmonos R. dėl tokio poelgio atsiprašė, ji jam atleido (b.l.145, 146).

Taip pat paaiškino, kad 2015-06-01 jis išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini) į Lietuvos įmonę (duomenys neskelbtini). Šios įmonės savininkas D. D. yra jo žmonos pusbrolis. Iki išvykimo kartu su žmona gyveno (duomenys neskelbtini), šis butas yra jų abiejų, pirktas santuokos metu. Su žmona susituokę apie 11 metų. Apytiksliai po 2 mėnesių į (duomenys neskelbtini) kartu su dvejų metų sūnumi G. atvyko ir jo žmona R. P.. (duomenys neskelbtini) jie gyveno darbovietės skirtame privačiame dviejų aukštų name, (duomenys neskelbtini) gatvėje, gatvės ir namo numerio nežino, kartu su kita toje pat įmonėje dirbančių sutuoktinių pora, A. ir A. P., jie gyveno namo antrame aukšte, jų telefono numerių jis neturi, su jais bendraudavo retai ir formaliai, jis su žmona ir sūnumi gyveno namo pirmame aukšte. Atvykusi į (duomenys neskelbtini) jo žmona taip iš karto įsidarbino toje pačioje įmonėje (duomenys neskelbtini). Dirbo skirtingose pamainose, kad galėtų pasikeisdami žiūrėti sūnų. Su žmona jų santykiai buvo geri, jie nesipyko. (duomenys neskelbtini) jis kartais išgerdavo alaus, alkoholį vartojo saikingai. 2015 m. spalio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, mano, kad tai buvo penktadienis, vakare, tikslaus laiko taip pat neprisimena, tačiau apie 21.00 val., nes sūnus tuo laiku jau miegojo, tarp jų su žmona kilo konfliktas. Konflikto metu jis buvo neblaivus, buvau išgėręs apie 6 skardines po 0,5 l alaus (4,5 proc. stiprumo), konfliktas kilo kaip mano dėl to, kad jų santykiai buvo atšalę, jis žmonai priekaištavo dėl dėmesio stokos, buvau pavargęs po darbo. Iki konflikto apie savaitę žmona gyveno tame pačiame name atskirame kambaryje, o jis su sūnumi – kitame. Konflikto metu jis ant žmonos šaukė, tačiau dėl to, kad buvo neblaivus, pervargęs ir stresinėje situacijoje, jis neprisimena, ar mušė žmoną, konflikto pabaigos iš viso neprisimena, tačiau neneigia, kad viskas galėjo būti taip, kaip teigia žmona ir taip, kaip parašyta jam įteiktame pranešime apie įtarimą ir dėl to gailisi. Konflikto metu sūnus G. miegojo kitame kambaryje ir konflikto nematė bei negirdėjo. Šeštadienį ryte atsikėlęs jis (E. P.) kalbėjo su žmona R., ji jam pasakė, kad jis vakar negerai elgėsi, šaukė, kad jis ją būtų sumušęs, naudojęs prieš ją fizinį smurtą, žmona jam nieko nesakė. Tą pačią dieną iki pietų žmona jam pasakė, kad eina su sūnumi į parduotuvę, kai ji apytiksliai po 2 val. negrįžo namo, jis patikrinęs jų daiktus suprato, kad ji išėjo pasiėmusi būtiniausius savo ir vaiko daiktus (vežimėlį, buteliuką ir pan.) ir kad ji nebegrįš. Tą pačią jis žmonai rašė internetine bendravimui skirta programėle, „Viber“ ar „Messenger“, tiksliai neprisimena kokia būtent, ir klausė, kur ji dingo, ji jam nieko neatrašė, o vėliau jis sužinojo, kad žmona jau Lietuvoje. Kai žmona buvo Lietuvoje jis jai skambino, tikslios datos ir laiko neprisimena, žmona jam pasakė, kad ji parašė pareiškimą į policiją dėl to, kad jis ją sumušė ir liepė jam grįžti į Lietuvą, nes gali būti paieškomas. Į Lietuvą jis grįžo š. m. lapkritį, tikslios datos neprisimena, ir gyveno Vilniuje pas draugą vardu V., pavardės nežino, jo tikslaus adreso taip pat nežino. Būdamas Vilniuje jis buvau susitikęs su žmona, buvo atvežęs jai daiktus iš Norvegijos ir atidavė buto, esančio (duomenys neskelbtini), raktus (b.l.162-163, 167-168, 172-173).

Motyvuojamoji dalis

E. P. kaltė įrodyta šiais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais:

Utenos AVPK Visagino PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo M. T. 2015-01-10 tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis, iš kurių matyti, kad nuvykus į įvykio vietą nustatyta, jog 2015-01-10 gavus pranešimą ir nuvykus į butą (duomenys neskelbtini), nustatė, kad minėtame bute, apie 14.50 val., tarp R. P. ir jos sutuoktinio E. P. kilo konfliktas dėl pinigų, kurio metu E. P. vieną kartą sudavė sutuoktinei per veidą, spardė per kojas, nustatyta, kad anksčiau šioje šeimoje buvo smurto artimoje aplinkoje atvejai, tačiau policijai nepranešta (b.l.15-17).

Įvykio vietos apžiūros 2015-01-10 protokole ir jo prieduose užfiksuotais duomenimis iš kurių matyti, jog buvo apžiūrėtas butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame vyko konfliktas tarp R. P. ir E. P., kurio metu nukentėjusioji R. P. patyrė fizinį smurtą (b.l.18-20).

Nukentėjusiosios R. P. parodymais, kad su vyru E. P., susituokę daugiau nei prieš keturis metus. Kartu su juo augina sūnų G.. Butas, kuriame gyvena kartu su vyru E. yra įgytas santuokoje, jie butą pirko kartu. Jos vyras E. yra konfliktiškas, dažnai vartoja alkoholį, su juo konfliktuoja dažnai. 2015-01-10 ji buvo blaivi, vyras buvo šiek tiek išgėręs, tarp jų dėl pinigų prasidėjo konfliktas. Konflikto metu ji nesmarkiai sudavė vyrui plaukų šepečiu per veidą, o vyras jai vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė į veidą, į kairį skruostą. Po to jis sugriebė ją viena dešine ranka už kario peties ir taip ją iš buto koridoriaus tempė į buto virtuvę, temdamas jis į kojas spyrė ne mažiau keturių kartų. Nutempęs į virtuvę, pasodino ant grindų ir liepė ten sėdėti, o pats stovėjo prie jos, kai ji bandė atsistoti, jis ranka prilaikė ją ir taip neleido atsistoti, o ji norėjo išbėgti iš buto. Vėliau E. leido atsistoti ir jie virtuvėje toliau aiškinosi santykius. Po pokalbio E. išėjo į parduotuvę, o ji išėjo iš buto jam iš paskos. Liftu abu nusileido į pirmą aukštą. E. nuėjo link parduotuvės „Dysnai”, esančios Visagine, trečiame mikrorajone, Sedulinos al., tiksliau adreso negali pasakyti, nes nežino, o ji nuėjo link mašinos. Tai pamatęs E. ėjo jai iš paskos, ji atrakino mašiną, o E. užrakino ir pasakė, kad ji niekur nevažiuos. Po to, E. ją pastūmė ne mažiau 5 kartų, t.y., tiesiog ją stūmė nuo mašinos, o ji priešinosi. Tada E. pareikalavo, kad jam atiduotų raktą nuo mašinos, ji raktų nedavė, tada E. nuplėšė rankinę, kurioje buvo raktas nuo mašinos. Su rankine E. nuėjo į namo, kuriame gyvena, laiptinę, ji nuėjo jam iš paskos, E. laiptais kilo aukštyn, ji lipo jam iš paskos, nes norėjo paimti rankinę iš jo, pavijo E., norėjo iš jo pasiimti rankinę, bet E. nuo savęs vėl atstūmė rankomis du kartus. Kai jis atstūmė antrą kartą, ji iš namo laiptinės išėjo į kiemą. Kieme buvo taksi automobilis, ji iš taksi vairuotojo telefono paskambino pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Dėl tokio vyro poelgio ji patyrė fizinį skausmą, tačiau į medikus nesikreipė. Kaip jau sakė 2015-01-12 Visagino miesto apylinkės teismo posėdyje jos vyras E. pažadėjo nekelti grėsmės jai ir jų sūnui, teigė, kad 2015-01-10 konflikto metu pasielgė neapgalvotai, ji juo tiki ir pasitiki, dėl to, kas tarp jų įvyko jam atleido (b.l.22, 23-24, 25-26).

Liudytojo M. T. apklausos 2015-01-13 protokole užfiksuotais duomenimis iš kurių matyti, kad 2015-01-10 patruliuojant kartu su Utenos AVPK Visagino PK pareigūne S. Č. gavo pranešimą, kad bute (duomenys neskelbtini), vyras smurtauja prieš žmoną. Nuvykus į minėtą butą nustatė, kad policiją kvietė R. P., kuri buvo susijaudinusi, verkė, sakė, kad bijo savo sutuoktinio, bei paaiškino, kad namuose tarp jos ir sutuoktinio kilo konfliktas dėl pinigų, kurio metu vyras sudavė žmonai vieną kartą per veidą, spardė į kojas, ją stumdė, moteris jam paaiškino, kad jos atžvilgiu sutuoktinis smurtauja ne pirmą kartą, tačiau dėl to ji anksčiau niekur nesikreipė (b.l.30-31).

Utenos AVPK Visagino PK KPS tyrėjo A. V. 2015-11-05 tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis iš kurių matyti, kad 2015-11-05, apie 17.00 val., R. P. pranešė, kad 2015-10-31, apie 21.00 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis E. P., būdamas neblaivus, smurtavo prieš ją suduodamas smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą (b.l.33).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 4350/15(01) užfiksuotais duomenimis, iš kurių matyti, kad R. P. nustatyta: poodinės kraujosruvos dešinės akies srityje, kairėje užausinėje srityje, kairiame dilbyje, dešinio klubikaulio srityje, abiejuose sėdmenyse, kairio klubo sąnario srityje, abiejose šlaunyse, abiejuose keliuose, padaryti paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), iki apžiūros 2015-11-05 VšĮ Visagino ligoninėje. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai vienuolikos trauminių poveikių pasekoje. Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 85-86).

Liudytojo D. D. apklausos 2016-01-05 protokole užfiksuotais duomenimis, iš kurių matyti, kad R. P. yra jo pusseserė. (duomenys neskelbtini), ji dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2015-08-24, E. P. taip pat dirba šioje pačioje įmonėje apie 4 metus su pertraukomis, iki konflikto dienos jis apie 1,5 mėnesio į darbą dėl neaiškių priežasčių nėjo. (duomenys neskelbtini) ji kartu su vyru E. P. gyvena įmonės (duomenys neskelbtini) išnuomotame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tame pačiame name antrame aukšte gyvena taip pat jo įmonėje dirbantys A. ir A. P., R. ir E. P. – namo pirmame aukšte. 2015-11-02 14.30 val. (Norvegijos laiku) atėjusi į darbą R. P. užėjo pas jį į kabinetą ir pasakė, kad 2015-10-31 (duomenys neskelbtini) namuose ją sumušė vyras E. P.. R. jam pasakė, kad konflikto metu vyras buvo neblaivus ir išvarė ją iš namų. Po konflikto vėliau ji grįžo namo, iki to laiko buvo pas kaimynus. R. P. veidas buvo užgrimuotas, dešinėje pusėje, dėl konkrečios pusės nėra tikras, po akimi buvo mėlynė. Tą vakarą jis išleido ją anksčiau iš darbo ir pasikvietė ją į svečius, pas jį R. tą dieną atėjo apie 20.00 val., tada jis pamatė pas ją ant galvos apie 5 didelius gumbus, atsiradusius po sumušimo. R. jam papasakojo, kad konflikto metu 2015-10-31 vyras E. ją mušė kumščiais, o po konflikto išsiblaivęs konflikto jis neprisiminė, taip pat R. sakė, kad tai ne pirmas vyro smurto atvejis šeimoje, 2014 m. vasarą, tikslios datos negali nurodyti, ji jau kreipėsi į policiją dėl smurto šeimoje. Su R. jie susitarė, kad jis nupirks jai ir jos sūnui bilietus į Lietuvą. Bilietus jis iš karto nupirko ir 2015-11-03 R. su sūnumi, kad nesukeltų vyro įtarimo, išėjo į parduotuvę, o tuo metu jo įmonės vairuotojas nuvežė ją su sūnumi į oro uostą ir R. su sūnumi grįžo į Lietuvą. Su R. Lietuvoje buvo susitikę 2015 m. lapkričio pabaigoje Simno miestelyje, tada jis lankėsi pas savo močiutę, R. jam tada sakė, kad vyras jai pora kartų skambino, nes norėjo susitikti ir pasiimti daiktus (b.l.102-103).

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta visiškai, veika pagal BK 140 str. 2 d. kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamasis E. P., smurtaudamas prie artimą šeimos narį –sutuoktinę R. P., suduodamas smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, o būtent, suduodamas jai rankos kumščiu į pakaušį, į nugarą, į veido kairį skruostą, tempdamas į virtuvę bei ne mažiau keturių kartų spyręs, sukėlė fizinį skausmą.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis ir nustatęs visus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 str. 1 d. pagrindus, priėjo išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. E. P. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir jos dydžiu (b.l. 200).

Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad jis 2015-10-31nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas E. P. bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, padarymo būdą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, tačiau smurtinis nusikaltimas padarytas prieš šeimos narį – sutuoktinę. Kaltinamasis anksčiau neteistas, prokuroro 2015-01-19 nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str., baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią nuobaudą už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje (b. l.116-119), į VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatrinę bei narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 133).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta, E. P. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant vienerių metų terminą. BK 48 str. 4 d. yra nustatyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Teismas sutinka dėl būtinumo bei poreikio taikyti prokuroro pareiškime nurodytus įpareigojimus: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai netrukdo darbui Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš artimą šeimos narį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl nusprendžia, kad papildomai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² str.).

Vadovaujantis BK 64¹ str. skirtiną bausmę mažintina vienu trečdaliu.

Iš byloje esančio laikinojo sulaikymo protokolo matyti, kad E. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-01-10, 15.45 val. iki 2015-01-1, 14.45 val., todėl laikinojo sulaikymo laikas –dvi paros, įskaitytinas į bausmės laiką (BK 65 str. 1 d. 2 p., b pap.).

Kaltinamajam E. P. 2015-12-16 nutarimais paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas (BPK 139 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-422 straipsniais,

nusprendžia:

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo R. P. 2015-01-10) skirti bausmę - laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant nuo 22 val. 00 min., iki 6 val. 00 min., būti namuose ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant per šešis mėnesius išklausyti minėtą programą.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. skirtiną bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę sumažintą bausmę paskirti laisvės apribojimą aštuoneriems mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. 00 min., iki 6 val. 00 min., būti namuose ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant per keturis mėnesius išklausyti minėtą programą.

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo R. P. 2015-10-31) skirti bausmę - laisvės apribojimą vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. 00 min., iki 6 val. 00 min., būti namuose ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant per šešis mėnesius išklausyti minėtą programą.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. skirtiną bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę sumažintą bausmę paskirti laisvės apribojimą dešimčiai mėnesių, įpareigojant nuo 22 val. 00 min., iki 6 val. 00 min., būti namuose ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant per keturis mėnesius išklausyti minėtą programą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. 4 d., paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmė iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės apribojimą vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. 00 min., iki 6 val. 00 min., būti namuose ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant per keturis mėnesius išklausyti minėtą programą. Bausmės atlikimo metu E. P. privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti nustatytus įpareigojimus ir laikytis nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str., 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2015-01-10, 15.45 val. iki 2015-01-12, 14.45 val. (2 paros) ir laikyti, kad E. P. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

2016-12-16 nutarimais E. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti E. P., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo jo įteikimo dienos turi teisę paduoti Visagino apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.

Išaiškinti, kad teismas, teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar kito dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.