Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Smalakienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn K. B. ir jo atstovui adv. E. Rusinui, institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos įgaliotam atstovui D. Lipsnevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. B. skundą dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nutarimo, kuriuo jam buvo paskirta administracinė nuobauda, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnas 2006-04-14 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 11844/09-00005/06 (toliau – Protokolas) dėl K. B. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 172 str. 1 d., nes 2006-04-14 apie 10.40 val. Panerių gatvėje Vilniuje, patikrinus keleivinę transporto priemonę VW Caravelle, v.n. (duomenys neskelbtini), vairuojamą K. B., nustatyta, kad ja buvo vežami keleiviai už atlygį į Kauno miestą. K. B. vežė ne iš anksto suformuotą keleivių grupę, nepateikė keleivių vežimo sutarties, keleivių vežimo lapo, keleivių vežimo lapų blankų, registravimą liudijančio dokumento. Tokia savo veika K. B. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 str. 4 d., Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 3.12.6, 3.12.7, 3.12.5 punktų reikalavimus (b. l. 14).

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kontrolės skyriaus viršininko pavaduotojas pagal LT ATPK 142 ² str. 3 d. K. B. paskyrė 75 Lt (septyniasdešimt penkių litų) baudą, pagal ATPK 172 str. 1 d. - 750 Lt (septynių šimtų penkiasdešimt litų) piniginę baudą, ir vadovaujantis ATPK 33 str. nuostatomis, paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 800 Lt (aštuonių šimtų litų) piniginę baudą (b. l. 15).

Skunde teismui (b. l. 2-6) K. B. nesutinka su jam inkriminuotu pažeidimu, numatytu ATPK 172 str. 1 d. bei nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs subjektas neįvertino visų faktinių aplinkybių, todėl neaiškus nutarimo, priimto jo atžvilgiu pagrindas. Nurodo, kad kaip matyti iš Kelių transporto kodekso 18 str. 4 d. turinio, - tai yra norma definicija, apibrėžianti kas yra užsakomieji reisai bei nustatanti bendrojo pobūdžio imperatyvus, kurie privalo būti detalizuojami poįstatyminiais aktais. Iki šiol nėra jokio teisės akto, detalizuojančio užsakomųjų reisų vykdymo tvarką, todėl traukimas administracinėn atsakomybėn pagal bendro pobūdžio teisės normą, kuri nenustato konkrečios vykdomos veiklos turinio, taisyklių, tvarkos ir pan. – teisiškai yra negalimas. Be to, pareiškėjo nuomone, netgi skirsnis, kuriam priskirtas ATPK 172 str. yra visai kito pobūdžio t.y. jis apima administracinius teisės pažeidimus prekybos, finansų, apskaitos ir statistikos srityje. Pareiškėjo teigimu, tarp jam taikytų ATPK 142 (2) str. ir 172 str. egzistuoja konkurencija, todėl jis negalėjo būti traukiamas atsakomybėn pagal ATPK 172 str. 1 d., be to, pagal šį straipsnį jis negali būti šio pažeidimo subjektu, nes juo gali būti tik komercine ar ūkine veikla užsiimantis asmuo, pažeidęs konkrečios veiklos tvarką. Pareiškėjas yra samdomas darbuotojas, todėl negali būti komercinių ar ūkinių teisinių santykių dalyviu. Pareiškėjo manymu, netinkamai taikytas ATPK 33 str., nes jam skirtosios administracinės nuobaudos susumuotos (b. l. 2-5).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. B. skundo reikalavimus palaikė ir paaiškino, kad tą dieną važiavo į Vilnių, nes buvo susitaręs dėl automobilio detalių. Paliko automobilį Ford Transit-8 vietų ir grįžęs rado pilną automobilį žmonių. Automobilį paliko nerakintą, niekad jo nerakina. Žmonės paklausė ar jis juos nuveš į Kauną. Jam buvo pakeliui, todėl sutiko. Kelyje sustabdė Kelių transporto inspektoriai ir surašė protokolą. Ankščiau dirbo įmonėje, vežiojančioje žmones. Kas iš vežamų žmonių davė pinigus - paėmė, kas nedavė - neėmė, bet iš anksto dėl sumos nesitarė. Į Vilnių atvažiavo su firmos, kurioje dirba automobiliu. Jo važiavimas su darbu susijęs nebuvo. Darbdavys nieko nežinojo. Automobilis priklausė darbdaviui. Žinojo, kad keleivių negalima vežti be dokumentų ir išankstinio užsakymo (žr. teismo posėdžio protokolą).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal LR ATPK 172 str. 1 d. komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų. ATPK 172 str. 1 d. - yra bendrojo pobūdžio blanketinė teisės norma, todėl jos turinys plečiamas specialiuoju teisės aktu – šiuo atveju Kelių transporto kodekso specialiosiomis normomis.

Kelių transporto kodekso 18 str. 4 d. numato, kad užsakomieji reisai - reisai, kai iš anksto sudarytos bendrą kelionės tikslą turinčios keleivių grupės yra nuvežamos į tam tikrą vietą ir parvežamos į išvykimo vietą arba anksčiau nuvežta keleivių grupė grąžinama atgal į išvykimo vietą vėlesniu reisu, arba keleivių grupė nuvežama, o transporto priemonė grįžta tuščia. Iš anksto sudarytos keleivių grupės vežamos turint keleivių vežimo sutartis ir keleivių vežimo lapus. Keleivių vežimo lapai nebūtini, jei keleivių grupės vežiojamos tame pačiame mieste, kuriame vyksta šio kodekso 2 straipsnio 8 dalyje paminėti renginiai. Keleivių vežimo lapų formą, jų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarką nustato Susisiekimo ministerija. Draudžiama rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis. Šių gatvių ir aikštelių teritorijų ribas nustato savivaldybių institucijos.

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-03-17 įsakymo Nr. 30-519 „Dėl gatvių ir aikštelių teritorijų, iš kurių draudžiama vežti keleivius užsakomaisiais reisais, nustatymo“ matyti, kad vadovaudamasis Kelių transporto kodekso 18 str. 4 d. direktorius nustatė, kad draudžiama rinkti ir vežti keleivių grupes užsakomaisiais reisais iš šių su Vilniaus autobusų stotimi besiribojančių gatvių ir aikštelių teritorijų: stoties aikštės, įskaitant šioje aikštėje esančias automobilių stovėjimo aikšteles, Geležinkelio g. nuo Algirdo g. iki Seinų g., įskaitant automobilių stovėjimo aikšteles prie Geležinkelio stoties pastato, Vilniaus autobusų stoties teritorijos ir parduotuvės „iki“ <...> (b. l. 65)

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2008-05-08 nutartyje, priimtoje šioje byloje konstatavo, kad ATPK 172 str. įstatymo norma yra bendrojo pobūdžio blanketinė teisės norma, todėl jos turinys plečiamas specialiuoju teisės aktu – šiuo atveju Kelių transporto kodekso nuostatomis. Šio kodekso 18 str. 4 d. numato, kad užsakomieji reisai – reisai, kai vežamos iš anksto sudarytos bendrą kelionės tikslą turinčios keleivių grupės. Administracinė atsakomybė taikoma tiems asmenims, kurie padarė administracinės teisės pažeidimą, t.y. pažeidė atitinkamų teisės normų reikalavimus. Pažeidimų subjektais gali būti tik fiziniai asmenys, kurie be bendrųjų, jiems nustatytų individualaus subjekto požymių (amžius, pakaltinamumas), kartais privalo turėti ir specialiuosius požymius, kurie visada nurodomi teisės normos, numatančios atsakomybę už ko9nkrečią veiką, dispozicijoje arba sankcijoje, todėl tais atvejais, kai specialieji požymiai nenurodyti, administracinė atsakomybė taikoma subjektui, atitinkančiam bendruosius požymius. Šiuo atveju analizuojamoje teisės normoje – ATPK 172 str. 1 d., nėra nuorodos į tai, kad už šį pažeidimą atsako vežėjas (jo vadovas) ar kitas specialius požymius turintis subjektas, todėl kaltinant asmenį – konkrečios įmonės samdomą darbuotoją (vairuotoją) – betarpiškai atlikus ATPK 172 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytą veiką, jis laikytinas tinkamu šio teisės pažeidimo subjektu (LVAT nutartis Nr. N 3 -1001-06, Nr. N 5 -1717/2006). Pagal Kelių transporto kodekso 10 str. 1, 2 dalis vairuotojas laikytinas transporto priemonės ekipažo nariu, kuris turi jam šio kodekso bei Susisiekimo ministerijos patvirtintų tam tikrų keleivių ir krovinių vežimo taisyklių priskirtas teises ir pareigas. Kelių transporto kodekso 18 str. 4 d. draudimas adresuojamas ne tik vežėjams, bet ir ekipažo nariams, todėl jį pažeidęs ekipažo narys pripažintinas tinkamu pažeidimo subjektu (b. l. 69-72).

Iš byloje esančio A. D. paaiškinimo matyti, kad jis 2006-04-14 apie 10.30 val. Geležinkelio g. 5, Vilniuje įsėdo į VW Caravelle, v.n. (duomenys neskelbtini), sumokėjo 12 Lt ir sutarė su vairuotoju, kad nuvežtų į Kauną, tačiau Panerių g., Vilniuje sustabdė Policijos pareigūnai ir vairuotojui grąžinus pinigus, išlipo (b. l. 16).

Iš I. B. paaiškinimo matyti, kad jis 2006-04-14 apie 10.30 val. Geležinkelio g., Vilniuje įsėdo į VW Caravele, v.n. (duomenys neskelbtini) ir sumokėjęs 12 Lt sutarė su vairuotoju, kad nuvežtų į Kauną, tačiau bevažiuojant buvo sustabdyti policijos ir vairuotojui atidavus pinigus, išlipo (b.l. 17).

Iš byloje esančios licencijos kortelės Nr. 013415-015, išduotos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos IĮ „Maksrenos paslaugos“, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune matyti, kad licencijos rūšis yra vežti keleivius lengvaisiais automobiliais užsakomaisiais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais automobiliu VW Caravelle, v.n. (duomenys neskelbtini), galiojimo data iki 2006-12-22 (b. l. 23).

Byloje esanti 2005-10-11 darbo sutartis Nr. 21 patvirtina, kad K. B. nuo 2005-10-12 pradėjo dirbti vairuotoju IĮ „Maksrenos paslaugos“ (b. l. 24-25).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą LVAT išaiškinimą, rašytinius bylos įrodymus, darytina išvada, kad pil. K. B. yra tinkamas subjektas ATPK 172 str. 1 d. padaryme. Bylos medžiaga tvirtina bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pil. K. B. 2006-04-14 apie 10.30 val. vežė iš anksto nesuformuotą keleivių grupę už atlygį iš Geležinkelio g. Vilniuje į Kauną, todėl jo kalta veika visiškai atitinka jam inkriminuotą ATPK 172 str. 1 d., administracinė nuobauda pagal ATPK 172 str. 1 d. jam paskirta teisingai ir pagrįstai. Pil. K. B. pateikti paaiškinimai teisminio bylos nagrinėjimo metu prieštarauja anksčiau duotiems parodymams, taip pat iš aukščiau paminėtų keleivių paaiškinimų yra akivaizdu, kad keleiviai už paslaugą – nuvežimą į Kauną sumokėjo po 12 Lt, jie į K. B. vairuotą automobilį įlipo tam neskirtoje ir neleistinoje vietoje, pil. K. B. privalomų dokumentų, būtinų atliekant paslaugas, numatytas Kelių transporto kodekso 18 str. 4 d. neturėjo. Tą aplinkybę, kad keleiviai patys sulipo į neužrakintą K. B. keleivinį automobilį, teismas vertina kaip visiškai neatitinkanči

Pareiškėjas skunde nurodo, kad ATPK 142 (2) str. 3 d. priklauso ATPK 10 skirsniui, kuris apima administracinius teisės pažeidimus transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje, todėl tarp ATPK 142(2) str. 3 d. ir 172 str. 1 d. egzistuoja konkurencija, todėl jis negali būti traukiamas atsakomybėn pagal ATPK 172 str.. Dėl jam inkriminuoto pažeidimo pagal ATPK 142(2) str. 3 d. pareiškėjas argumentų nepateikia, teisminio bylos nagrinėjimo metu dėl šio pažeidimo taip pat nepasisakė, nesutikimo motyvų nenurodė, todėl teismas laiko, kad su šiuo pažeidimo padarymu K. B. sutinka, todėl šio klausimo teismas neanalizuoja ir atskirai dėl jo nepasisako.

K. B. skunde taip pat nurodo, kad jo atžvilgiu buvo neteisingai taikytas ATPK 33 str., nes dvi administracinės nuobaudos buvo sudėtos.

Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad teisės normos, nustatančios baudžiamąją atsakomybę ir administracinę atsakomybę, turi daug bendrybių. Konstitucinis Teismas 2005-11-03 nutarime pabrėžė, kad jei tam tikros įstatymuose nustatytos sankcijos savo dydžiu (griežtumu) prilygsta kriminalinėms bausmėms, nesvarbu, kokiai teisinės atsakomybės rūšiai (baudžiamajai, administracinei, drausminei ar kitokiai) šios sankcijos būtų priskirtos, ir nesvarbu, kaip atitinkamos sankcijos būtų vadinamos įstatymuose, įstatymuose būtinai turi būti nustatytos tokios procesinės garantijos asmenims, traukiamiems teisinėn atsakomybėn pagal atitinkamus įstatymus, kokios kyla iš Konstitucijos, inter alia iš jos 31 straipsnio. Šiame kontekste Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Konstitucijos 31 str. nuostatos negali būti aiškinamos kaip skirtos tik asmenims, traukiamiems baudžiamojon atsakomybėn. Todėl iš Konstitucijos normų ir principų baudžiamųjų bylų nagrinėjimui teisme kylantys reikalavimai mutatis mutandis taikytini ir teisme nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 4 dalis nustato, kad bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu. ATPK 33 str. nustato, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Įvertinus minėtą įstatymo nuostatą, darytina išvada, jog šioje normoje yra numatytas nuobaudų skyrimas esant administracinių teisės pažeidimų sutapčiai. Teisės teorijoje ir praktikoje yra išskiriamos dvi nusikaltimų sutapties rūšys: idealioji sutaptis (tai atvejis, kai pažeidėjas viena veika tuo pačiu metu padaro du pažeidimus, numatytus skirtingose ATPK normose) ir realioji sutaptis (tai atvejis, kai asmuo keliais savarankiškais veiksmais, skirtingu metu padaro du ar daugiau pažeidimų, numatytų skirtinguose ATPK straipsniuose ir nei iš vieną iš jų jam dar nebuvo paskirta administracinė nuobauda). Įvertinus byloje esančią medžiagą, t.y. kad pil. K. B. skirtingus administracinius teisės pažeidimus, kuriais yra kaltinamas padarė tuo pačiu metu ir tais pačiais veiksmais, teismas daro išvadą, kad tarp K. B. padarytų pažeidimų yra idealioji sutaptis.

Skiriant galutinę subendrintą bausmę už savarankiškus teisės pažeidimus, bausmes galima apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti. Bausmių subendrinimo principus reglamentuoja Baudžiamojo kodekso 63 str. nuostatos, pagal kurias kai yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis taikomas bausmių apėmimo principas. Bausmės apimamos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.

Kaip jau buvo minėta, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kontrolės skyriaus viršininko pavaduotojas pagal LT ATPK 142 ² str. 3 d. K. B. paskyrė 75 Lt (septyniasdešimt penkių litų) baudą, pagal ATPK 172 str. 1 d. - 750 Lt (septynių šimtų penkiasdešimt litų) piniginę baudą.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą Konstitucinio Teismo išaiškinimą bei vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., K. B. paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos apėmimo būdu.

Atsižvelgiant į tai, kad K. B. skiriant galutinę subendrintą bausmę buvo netinkamai pritaikytas įstatymas, skundžiamas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kontrolės skyriaus viršininko pavaduotojo 2006-04-24 nutarimas naikintinas.

Teismas atkreipia K. B. dėmesį į tai, kad jei jam skirtosios administracinės nuobaudos – piniginės baudos būtų sudėtos, galutinė administracinė nuobauda sudarytų 825 Lt piniginę baudą, tačiau kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kontrolės skyriaus viršininko pavaduotojas remdamasis ATPK 33 str. nuostatomis, K. B. administracinę nuobaudą galutinai parinko sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, t. y. ATPK 172 str. 1 d. sankcijos ribose, todėl laikytina, kad K. B. galutinė administracinė nuobauda paskirta teisingai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis LR ABTĮ 124 str. 1 d. 3 p., 128 str., 129 str., teismas

nutarė:

K. B. skundą patenkinti iš dalies.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kontrolės skyriaus viršininko pavaduotojo 2006-04-24 nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą.

K. B. pagal ATPK 142 ² str. 3 d. paskirti 75 Lt (septyniasdešimt penkių litų) piniginę baudą.

K. B. pagal ATPK 172 str. 1 d. paskirti 750 Lt (septynių šimtų penkiasdešimt litų) piniginę baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirtąsias administracines nuobaudas – pinigines baudas subendrinti apėmimo būdu ir galutinę administracinę nuobaudą K. B. paskirti 750 Lt (septynių šimtų penkiasdešimt litų) piniginę baudą.

Šis nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.