Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-06-15 · Administracinė byla Nr. I-2648-644/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-15
Bylos Nr.
I-2648-644/2016
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00326-2016-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Čekanauskas, Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
A. Ž.
Atsakovas
Kauno teritorinės muitinės
Trečiasis asmuo
Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2648-644/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00326-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 8.2.;74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Čekanausko ir Jolantos Medvedevienės,

sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,dalyvaujant pareiškėjui A. Ž.,atsakovės – Kauno teritorinės muitinės atstovui G. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovei Kauno teritorinei muitinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. Ž. patikslintą skundą palaikė ir prašė panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2016 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 10000334841 (b. l. 77-83).

Pareiškėjas skunde bei paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. baudžiamuoju įsakymu (bylos Nr. 1-375-245/2012) A. Ž., jam veikiant bendrininkų grupėje su asmenimis, kurie yra pripažinti kaltais pagal BK 1992 str. 1 d., nuteistas už tai, kad 2012 m. sausio 25 d. apie 6 val. neteisėtai, pažeisdamas 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1.p. p. reikalavimus, automobiliais neteisėtai gabeno 250 MGL dydžio sumą viršijančios vertės akcizais apmokestinamas prekes – nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis. Už šią nusikalstamą veiklą A. Ž. Lietuvos apeliacinio teismo buvo nubaustas 75 MGL dydžio (9750 Lt arba 2823,80 Eur) bauda.

Kauno teritorinė muitinė (toliau ir - Kauno TM) 2013 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 3PM 190089 „Dėl mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo“, pripažino A. Ž., A. Ž. ir M. B. solidariais skolininkais muitinei ir nustatė neteisėtai įvežtų į Bendrijos muitų teritoriją cigarečių „Fest 7“, „J. L.“, „Premjer'V'Fest“ muitinę vertę - 10231,60 Lt bei nusprendė įregistruoti muitinėje A. Ž. ir kitiems dviems bendrininkams už neteisėtai įvežtas į Bendrijos muitų teritoriją cigaretes mokestinę prievolę: muitą (įmokos kodas A00) - 5893 Lt, Akcizą (įmokos kodas 100) - 70459 Lt, PVM (įmokos kodas B00) - 18182 Lt, akcizo delspinigius (įmokos kodas 846) - 7673 Lt ir PVM delspinigius (įmokos kodas 860) – 1980 Lt. A. Ž. Kauno TM 2013 m. sausio 22 d. panešimu buvo informuotas apie tai, kad Kauno TM įtraukė į apskaitą 2013-01-22 sprendime Nr. 3PM190089 apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas: muitą, akcizą, PVM, delspinigius už nesumokėtą akcizą, delspinigius už nesumokėtą PVM, iš viso 104187,00 Lt. Šiuo pranešimu A. Ž. buvo įpareigotas per 10 dienų nuo muitinės pranešimo įteikimo dienos įvykdyti mokestinę prievolę.

Kauno TM išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktame prašyme nurodytas aplinkybes, kad A. Ž. ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki, vadovaujantis LR mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio dalies 3 punktu, 2014 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 1184/10000270216 „Dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška“ A. Ž. 97500,88 Lt mokestinę nepriemoką (iš kurios 4151,12 Lt yra sumokėjęs solidarus skolininkas M. B.), įregistruotą Kauno teritorinės muitinės sprendimais 3PM190089 (2013-01-22) ir Nr. 6935 (2013-07-18), pripažino beviltiška. Tačiau Kauno TM 2016 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 10000334841 „Dėl Kauno teritorinės muitinės sprendimų pripažinimo netekusiais galios“ (toliau ir – skundžiamas Sprendimas), pripažino netekusiais galios Kauno teritorinės muitinės sprendimus: Nr. 1184/10000270216 (2014-04-17), Nr. 10000316318 (2015-07-08) dėl 28239,6 Eur mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška. Tokį sprendimą atsakovė grindė tuo, kad atlikus A. Ž. mokestinės nepriemokos revizavimą, buvo nustatyta, kad A. Ž. šiuo metu nėra registruotas darbo biržoje, darbo paiešką nutraukė savo noru, socialinė pašalpa jam nepaskirta ir nemokama, o nuo 2015 m. spalio 16 d. jam paskirta 179,55 Eur dydžio netekto darbingumo pensija, kuri nuo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 15 d. sprendimo, kuriuo nutraukta A. Ž. ir jo žmonos G. Ž. santuoka, įsiteisėjimo dienos pripažinta jo asmeninėmis pajamomis. Vadovaujantis tuo, Kauno TM skundžiamu Sprendimu pripažino, kad gaunama A. Ž. netekto darbingumo pensija viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimu „Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo“ nustatytas valstybės remiamas 102 Eur pajamas, todėl nusprendė, kad yra galimybė išieškoti beviltiška pripažintą A. Ž. mokestinę nepriemoką (jos dalį).

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka su priimtu Sprendimu, kadangi jis sąmoningai nenutraukė darbo paieškų per darbo biržą. Paaiškino, kad nunešus į darbo biržą dokumentus dėl netekto darbingumo pensijos, darbo biržos darbuotoja pareiškėjui pasiūlė savo noru nutraukti darbo paieškas, kadangi gaunant netekto darbingumo pensiją turimos visos socialinės garantijos ir nereikės vaikščioti j darbo biržą, nes su tokiomis ligomis praktiškai pareiškėjui darbo niekas negalėtų pasiūlyti. Nežiūrint to, 2016 m. vasario 10 d. A. Ž. vėl įstojo į darbo biržą, kaip asmuo ieškantis darbo. Be to, nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. sprendimu buvo nutraukta jo ir G. Ž. santuoka bendru šalių sutarimu, pagal kurį A. Ž. įsipareigojo savanoriškai teikti vaikams išlaikymą pagal poreikį ir galimybes, bet ne mažiau kaip 200 Lt (57,92 Eur) per mėnesį grynais pinigais vaikų mamai. Be to, A. Ž. įsipareigojo mokėti įmokas už gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys nwskelbtini), kuriame gyvena G. Ž. su mažamečiais vaikais, komunalinius patarnavimus - vandenį, elektrą, šildymą, dujas ir panašiai. 2016-04-26 Marijampolės teismo sprendimu iš A. Ž. vaikų išlaikymui priteista po 50 Eur (viso 100 Eur) kas mėnesį. Taip pat paaiškino, kad per mėnesį išleidžia apie 30-40 Eur vaistams. Nurodytos aplinkybės, A. Ž. nuomone, pagrindžia, kad gaunama netekto darbingumo pensija (179,55 Eur), nėra skirta vien jo asmeniniams poreikiams patenkinti, t. y. dalis gaunamos pensijos turi būti skiriama nepilnamečių vaikų išlaikymui bei komunalinių mokesčių mokėjimui. Sumokėjus minėtas sumas, pareiškėjui lieka mažiau nei 50 proc. netekto nedarbingumo pensijos, t.y. liekanti netekto nedarbingumo pensijos dalis neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimu „Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo“ nustatytų valstybės remiamų 102 Eur pajamų.

Atsiliepimas

Atsakovė Kauno teritorinė muitinė atsiliepime (b.l. 100,101) bei atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad Kauno TM atlikusi pareiškėjo mokestinės nepriemokos revizavimą, nustatė, kad pareiškėjas darbo biržoje nėra registruotas, darbo paiešką nutraukė savo noru, socialinė pašalpa jam nepaskirta ir nemokama, nuo 2015-10-16 jam paskirta 179,55 Eur dydžio netekto darbingumo pensija, kuri yra didesnė už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas valstybės remiamas 102 Eur pajamas. Pareiškėjas 2015-01-15 nutraukė santuoką, todėl jo gaunamos pajamos yra jo asmeninė nuosavybė. Kauno TM įvertinusi tai, kad netekto darbingumo pensija neįeina į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje nustatytą sąrašą pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima, padarė išvadą, kad yra galimybė išieškoti beviltiška pripažintą pareiškėjo mokestinę nepriemoką (jos dalį).

Kauno teritorinės muitinės nuomone, pareiškėjas gali dirbti, o 40 procentų darbingumo lygis jam nustatytas iki 2016-10-15. Todėl A. Ž., būdamas darbingo amžiaus žmogus ir galintis dirbti bei turėdamas pareigą kartu su savo buvusia žmona teikti vaikams išlaikymą, turėtų dėti pastangas įsidarbinti išnaudojant visus neįgaliųjų darbo paieškos būdus: per Valstybinę įdarbinimo agentūrą, nevyriausybines organizacijas ir. kt. Juolab skatindama neįgalius žmones aktyviai dalyvauti darbo rinkoje, o darbdavius juos įdarbinti, valstybė yra numačiusi mokestinių lengvatų ir subsidijų. Šiame kontekste, kuomet darbo biržos aktyviai vykdo valstybės politiką neįgaliųjų įdarbinimo srityje, kritiškai vertintinas pareiškėjo argumentas, jog darbo biržos darbuotoja pasiūlė jam savo noru nutraukti paieškas, motyvuojant tuo, kad gaunant netekto darbingumo pensiją turimos visos socialinės garantijos ir nereikės vaikščioti į darbo biržą, nes su tokiomis ligomis jam darbo niekas negalėtų pasiūlyti. Pažymėjo, kad pareiškėjas žinodamas apie savo mokestinę prievolę, kuri atsirado iš neteisėtos veikos, neįsidarbina, jokių pastangų nerodo, todėl jo elgesys neatitinka rūpestingo bei atidaus asmens elgesio standarto.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Kauno teritorinės muitinės 2014-04-17 sprendimu Nr. 1184/10000270216 „Dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška“ ir 2015-07-08 sprendimu Nr. 10000316318 „Dėl mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška“ A. Ž. 28238,21 Eur (97500,88 Lt) ir 1,45 Eur mokestinės nepriemokos, pripažintos beviltiškomis (b. l. 15,111). Šie sprendimai buvo priimti, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau ir – MAĮ) 113 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustačius sunkią pareiškėjo ekonominę (socialinę) padėtį, t.y. tai, kad A. Ž. yra bedarbis, negauna pajamų, bankų sąskaitose lėšų nėra, jam skirtas gydymas, neturi registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, su sutuoktine, kurios pajamos labai mažos, išlaiko du nepilnamečius vaikus. Kauno teritorinė muitinė 2016 m. sausio 25 d. ginčijamu sprendimu Nr. 10000334841 „Dėl Kauno teritorinės muitinės sprendimų pripažinimo netekusiais galios“ pripažino netekusiais galios Kauno teritorinės muitinės 2014-04-17 sprendimą Nr. 1184/10000270216 ir 2015-07-08 sprendimą Nr. 10000316318 (b. l. 12). Iš sprendimo turinio matyti, jog jis buvo priimtas remiantis 2013 m. kovo 21 d. pažyma Nr. 10000236732 (b.l. 49), iš kurios matyti, kad atsakovė, vadovaudamasi Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004-05-27 įsakymu Nr. 1B-569 patvirtintų „Mokesčių mokėtojų mokestinės nepriemokos muitinėje pripažinimo beviltiška, beviltiškų mokestinių nepriemokų revizavimo bei apskaitos taisyklių“ (toliau ir - Taisyklės) 11.4 punktu, atliko A. Ž. mokestinės nepriemokos revizavimo procedūrą. Atlikusi A. Ž. mokestinės nepriemokos revizavimo procedūrą atsakovė nustatė, kad pareiškėjas darbo biržoje nėra registruotas, darbo paiešką nutraukė savo noru, socialinė pašalpa jam nepaskirta ir nemokama, nuo 2015-10-16 jam paskirta 179,55 Eur dydžio netekto darbingumo pensija, kuri yra didesnė už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas valstybės remiamas 102 Eur pajamas. Pareiškėjas 2015-02-15 nutraukė santuoką, todėl jo gaunamos pajamos yra jo asmeninė nuosavybė. Kauno TM įvertinusi tai, kad netekto darbingumo pensija neįeina į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje nustatytą sąrašą pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima, padarė išvadą, kad yra galimybė išieškoti beviltiška pripažintą pareiškėjo mokestinę nepriemoką (jos dalį).

Ginčui aktualus MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, beviltiška gali būti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Šis nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys, arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar ūkinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis.

MAĮ 113 straipsnio 3 dalis įtvirtina, jog mokestinei nepriemokai, pripažintai beviltiška šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais, ir neišieškotai baudai už administracinį teisės pažeidimą ar jos daliai, pripažintai beviltiška šio straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais, neteikiama priverstinio išieškojimo pirmenybė ir į jas neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas. Nustačius, kad yra galimybė ir tikslinga šioje dalyje nurodytas mokestinę nepriemoką ir neišieškotą baudą ar jos dalį priverstinai išieškoti, jos išieškomos.

MAĮ 113 straipsnio 4 dalis numato, jog mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, beviltiškų mokestinių nepriemokų revizavimo bei apskaitos tvarką ir mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo išlaidų apskaičiavimo metodiką nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru.

Beviltiškų mokestinių nepriemokų revizavimo tvarką įtvirtina jau minėtos Taisyklės, kurių 11.4 punktas numato, jog jei sprendimas (pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška) buvo priimtas, vadovaujantis MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktu, tai išieškojimo bylą privaloma peržiūrėti kartą per metus. Jeigu atliekant turto paiešką ir patikrinus fizinio asmens ekonominę (socialinę) padėtį nustatoma, kad yra galimybė išieškoti beviltiška pripažintą mokestinę nepriemoką (asmuo pasveiko, pripažintas darbingu arba buvęs bedarbis pradėjo dirbti ir gauna darbo užmokestį ir kt.), turi būti parengiama laisvos formos pažyma, prie jos pridedama kompetentingų institucijų išduotos pažymos bei dokumentai. TM sprendimas dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška pripažįstamas netekusiu galios. Mokestinė nepriemoka išieškoma teisės aktų nustatyta tvarka.

Kaip minėta – ginčijamas Kauno teritorinės muitinės 2016 m. sausio 25 d. sprendimas, pripažinti netekusiais galios ankstesnius 2014-04-17 ir 2015-07-08 Kauno teritorinės muitinės sprendimus pripažinti pareiškėjo mokestinę nepriemoką beviltiška, buvo iš esmės priimtas remiantis tuo, jog pasikeitė pareiškėjo ekonominė (socialinė) padėtis, o būtent – pareiškėjas darbo biržoje nėra registruotas, darbo paiešką nutraukė savo noru, socialinė pašalpa jam nepaskirta ir nemokama, nuo 2015-10-16 jam paskirta 179,55 Eur dydžio netekto darbingumo pensija, kuri yra didesnė už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas valstybės remiamas 102 Eur pajamas. Atsakovės vertinimu šios aplinkybės sudarė galimybę nurodyti pareiškėjui ginčo mokestinę nepriemoką susimokėti. Pareiškėjas su tokiu situacijos vertinimu nesutinka, nurodydamas, kad darbo paiešką nutraukė suklaidintas biržos darbuotojos, o jo gaunamos pajamos (netekto darbingumo pensija), atskaičius nepilnamečių vaikų išlaikymui bei komunalinių mokesčių mokėjimui, yra mažiau nei 50 proc. netekto nedarbingumo pensijos dydžio, t. y. nesiekia valstybės remiamos sumos – 102 Eur.

Pareiškėjo nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis. Vertindamas pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl jo sunkios turtinės padėties, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A442‑807/2010 inter alia yra pažymėjęs, jog taikant Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas būtina įvertinti visas mokesčių mokėtojo ekonominę (socialinę) padėtį apibūdinančias aplinkybes (gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą ir kt.), o ne vien tik asmens priskyrimą tam tikrai socialinei grupei, t. y. kad asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą ir pan. (2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442‑807/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 2010, p. 204–211). Pabrėžtina, jog tokia administracinių teismų praktika šiuo metu yra dominuojanti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimą (II dalis), Administracinė jurisprudencija Nr. 22, p. 446). Be to, vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, yra pasisakęs, jog tam, kad galėtų būti pasiremta Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktu, turėtų būti neginčytinai įrodyta, jog fiziniam asmeniui reikalinga valstybės parama (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama (2011 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-254/2011; taip pat 2011 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-221/2011).

Iš Kauno teritorinei muitinei pateiktos VSDFV Marijampolės skyriaus pažymos matyti, kad pareiškėjui nuo 2015-10-16 paskirta 179,55 Eur dydžio netekto darbingumo pensija (b. l. 110). Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. sprendimu buvo nutraukta pareiškėjo ir G. Ž. santuoka bendru šalių sutarimu, pagal kurį A. Ž. įsipareigojo savanoriškai teikti vaikams išlaikymą pagal poreikį ir galimybes, bet ne mažiau kaip 200 Lt (57,92 Eur) per mėnesį grynais pinigais vaikų mamai. Be to, A. Ž. įsipareigojo mokėti įmokas už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena G. Ž. su mažamečiais vaikais, komunalinius patarnavimus - vandenį, elektrą, šildymą, dujas ir panašiai. 2016-04-26 Marijampolės teismo sprendimu iš A. Ž. vaikų išlaikymui priteista po 50 Eur (viso 100 Eur) kas mėnesį. Pareiškėjas nurodė, kad per mėnesį už komunalinius patarnavimus turi sumokėti apie 45 Eur (b. l. 55-67), be to, už 30-40 Eur perka vaistus, kurie jam reikalingi gydymui. Nors įrodymų, pagrindžiančių apie pareiškėjo išleidžiamas sumas vaistams, A. Ž. nepateikė, tačiau teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo ligos pobūdį, nustatytą neįgalumą (b. l. 72,73), vertina, kad nurodytos išlaidos yra protingos ir pagrįstos. Vadinasi, vidutiniškai per mėnesį gaunamos A. Ž. pajamos (atskaičius lėšas, kurias pareiškėjas privalo sumokėti vaikų išlaikymui, bei komunalinių paslaugų patarnavimams, pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą) ginčijamo sprendimo priėmimo metu, buvo mažesnės nei valstybės patvirtintas remiamų pajamų dydis, kuris yra 102 Eur Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-10 nutarimas Nr. 923 „Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo“). Pažymėtina, kad ir šiuo metu pareiškėjo gaunamos pajamos yra mažesnės už valstybės patvirtintą remiamų pajamų dydį.

Vertinant pareiškėjo ekonominę (socialinę) padėtį, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad A. Ž. privalo mokėti išlaikymą vaikams bei už komunalinius patarnavimus pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-100-571/2015. Be to, pareiškėjas yra neįgalus ir jo darbo paieškos, atsižvelgiant į negalios pobūdį, yra apsunkintos. Vien tas faktas, kad pareiškėjas nutraukė darbo paiešką (šiuo metu jis vėl registruotas darbo biržoje), negali būti besąlyginiu pagrindu vertinant jo ekonominę (socialinę) padėtį.

Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes (pareiškėjas yra neįgalus asmuo, jam reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, yra bedarbis, išlaiko du nepilnamečius vaikus, moka komunalinius mokesčius pagal teismo sprendimą) bei į tai, kad A. Ž. nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto neturi, gaunamos pajamos mažesnės nei valstybės patvirtintas remiamų pajamų dydis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką iš A. Ž. netikslinga socialiniu ir ekonominiu požiūriu, dėl sunkios pareiškėjo ekonominės (socialinės) padėties.

Dėl išvardintų priežasčių pareiškėjo skundas yra tenkintinas ir atsakovės priimtas 2016 m. sausio 25 d. sprendimas Nr. 10000334841, naikintinas kaip nepagrįstas, priimtas neužtikrinant objektyvių visų aplinkybių įvertinimo (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 2 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Ž. skundą patenkinti ir panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2016 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 10000334841 „Dėl Kauno teritorinės muitinės sprendimų pripažinimo netekusiais galios“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Audrius Grauželis Gintaras Čekanauskas Jolanta Medvedevienė