- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- TS-40-946/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Nuteistasis
- S. R.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. R. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose 2020 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. LPK-54 netaikyti nuteistajam S. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Nuteistasis S. R. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose 2020 m. vasario 19 d. nutarimą atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą, kadangi jis atitinka visus lygtinio paleidimo kriterijus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose (toliau – Komisija) 2020 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. LPK-54 nutarta netaikyti nuteistajam S. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kadangi nuteistojo neigiamas elgesys bausmės atlikimo metu (turi galiojančių drausminių nuobaudų), neturėjimas pastovios gyvenamosios vietos, emociniai sunkumai ir nesugebėjimas su jais tvarkytis, galimas mąstymo sutrikimas, sunkumai atpažinti kylančias problemas, rigidiški problemų sprendimo būdai, neigiamų pasekmių nenumatymas gali būti aktyvuojantys veiksniai pakartotinai nusikalsti. Komisijos nuomone, šiuo metu nuteistasis dar nėra išnaudojęs visų galimybių socialiai reabilituotis, yra dar ne visiškai pasiruošęs integracijai į visuomenę, gyvenimui laisvėje, o jo elgesys bausmės atlikimo metu nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat pažymėta, kad nuteistajam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, kurią sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis bausmės atlikimo metu ne tik gali, bet ir pravalo mažinti.
S. R., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 19 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 2 dalies 6, 11 punktus 17 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2003 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 18 m. laisvės atėmimo.
Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 11 mėn. 20 d. (neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį skaičiuojant 2020 m. vasario 18 d.).
Susipažinus su visa Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2020 m. vasario 19 d. nutarimu netaikyti nuteistajam S. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2020 m. vasario 19 d. protokolu, kuriame buvo svarstytas nuteistojo S. R. prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Socialinio tyrimo išvada, duomenimis apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus bei gautas nuobaudas ir paskatinimus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2020 m. vasario 19 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam S. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį.
Nuteistasis S. R. yra pateikęs Komisijai prašymą lygtinai paleisti ir pataisos įstaigos, taip pat atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, S. R. nustatoma vidutinė – 61 balo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, kas šiuo atveju nėra nustatyta.
Kaip jau minėta anksčiau, pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, S. R. subendrintą laisvės atėmimo bausmę už plėšimą ir nužudymą, padarytą itin žiauriai, siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą, veikiant bendrininkų grupe, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia S. R. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.
Kaip jau minėta, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.
Teismas, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės, taip pat atsižvelgia į tai, jog nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai. Priešingai, nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, net 64 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, padarydamas ir šiurkščius pažeidimus, už ką jam buvo 35 drausminės nuobaudos, iš kurių 6 – galiojančios, taip pat 29 kartus nuteistajam pravesti profilaktinio pobūdžio pokalbiai, ir šios aplinkybės neleidžia teismui vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju S. R. elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis savo elgesio tinkamai nekoreguoja ir kas leidžia abejoti probacijos efektyvumu.
Šią išvadą, teismo įsitikinimu, taip pat betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, yra išskiriami trys S. R. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: neturi pastovios gyvenamosios vietos; emociniai sunkumai ir negebėjimas su jais tvarkytis; galimas mąstymo sutrikimas, sunkumai atpažinti kylančias problemas, rigidiški problemų sprendimo būdai, neigiamų pasekmių nenumatymas, taip pat smurto rizikos įvertinimo metodika išskiriami trys kriminogeniniai veiksniai: smurtinis elgesys, asmenybės sutrikimas, savivokos stoka, kurie nustatyti vertinant nuteistojo praeitį, tai pat ir jo elgesį bei mąstymą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio bei mąstymo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus S. R. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą bei Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis, kuriam nustatomi kriminogeniniai veiksniai, neatpažįsta ir neigia savo nusikalstamą elgseną įtakojančius veiksnius, jam kyla sunkumų taikantis su priežiūros sąlygomis; stokoja savivokos tiek savo nusikalstamam elgesiui, tiek savo psichinei būsenai; yra gynybiškas, ambivalentiškai pateikiantis informaciją, stokojantis introspekcijos (savistabos ir savianalizės) bei empatijos gebėjimų; neigia savo nusikalstamą elgesį, sumenkina jo problematiką, siekdamas jį pamiršti ar perkelti atsakomybę susiklosčiusioms aplinkybėms; apskritai palaiko visuomenės vertybes ir normas, tačiau jam dar sunku šiomis nuostatomis vadovautis, nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
Taip pat pažymėtina ir tai, jog nuteistasis tik iš dalies įvykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas dėl socialinės reabilitacijos bei nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo – atliko gerbūvio darbus (bendro naudojimo patalpų tvarkymas), tačiau pastaruoju metu nedalyvavo socialinės reabilitacijos programose, todėl darytina išvada, jog nuteistajam sunku vykdyti jam keliamus reikalavimus bei keisti savo elgesį.
Nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 61 balo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris nuo paskutinio vertinimo (2018 m. rugpjūčio 27 d. buvo 59 balai) padidėjo 2 balais, taip pat dinaminiai riziką nusikalsti didinantys balai sudaro 37 balus, kuriuos šiuo metu nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu ne tik gali, bet ir privalo mažinti ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam S. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
Dėl išdėstyto nuteistojo S. R. skundas dėl Komisijos 2020 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. LPK-54 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas
nutaria:
Atmesti nuteistojo S. R. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose 2020 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. LPK-54 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.