Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Melnera“ ieškinį atsakovui R. J. dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. gruodžio 3 d. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Per nustatytą 14 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimas į ieškinį nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

CPK 142 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai. Atsakovas per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje nėra duomenų apie nurodyto procesinio dokumento nepateikimo priežastis. Esant tokioms aplinkybėms ir esant ieškovės prašymui dėl sprendimo už akių priėmimo, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d.).

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Bylos ir Teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 str. 3 d.) duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartimi UAB „Melnera“ iškelta bankroto byla dėl nemokumo, bankroto administratoriumi paskirtas UADBB „Mokumo valdymo sprendimai“. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartimi (c. b. Nr. eB2-393-390/2018) ieškovės BUAB „Melnera“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1337- 553/2018, Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis palikta nepakeista. Minėtose nutartyse yra nustatytos šios aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo ieškinio reikalavimus, t. y., kad UAB „Melnera“ įregistruota Juridinių asmenų registre 2013 m. gruodžio 11 d., nuo 2014 m. sausio 30 d. įmonės direktorius ir vienintelis akcininkas buvo atsakovas R. J.. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartimi atsakovui R. J. buvo apribota teisė 5 metus eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, t. y. atsakovas faktiškai negalėjo vadovauti jokios bendrovės ūkinei komercinei veiklai, neturėjo teisės sudaryti jokių sandorių bendrovės vardu. Atsakovui R. J. būnant ieškovės vadovu, nepagrįstai išleista 45 897,31 Eur ieškovės piniginių lėšų. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartyje yra konstatuota, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 18 d. nutartyje ištyrė ir įvertino bankroto administratoriaus pateiktus duomenis apie be pagrindo išleistus 45 897,31 Eur, konstatuodamas, kad bendrovė vykdė atsiskaitymus grynaisiais pinigais, taip pat atsiskaitymus per atsakingus asmenis, tačiau todėl, kad avansinių atsiskaitymų ataskaitos nebuvo sudarytos, o sąskaitos faktūros atsakingų asmenų nepasirašytos, sutiko su administratoriaus pozicija, kad nurodyti mokėjimai nebuvo reikalingi bendrovės ūkinei komercinei veiklai vykdyti. Apeliantas (R. J.), nesutikdamas su bankroto administratoriaus pozicija, turėjo ir teisę, ir pareigą pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymais pagrįstus paaiškinimus apie atitinkamos sumos teisėtą panaudojimą. Tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui apeliantas tokių įrodymų nepateikė ir nepaneigė skundžiamoje nutartyje nurodytų argumentų, kad pagal bankroto administratoriaus pateiktus duomenis, R. J. būnant bendrovės vadovu, nepagrįstai išleista 45 897,31 Eur suma.

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tokio pobūdžio bylose bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 str., žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009, 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Praktines įvardytos taisyklės taikymo nuostatas yra suformulavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017, 17–18punktai; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017, 18 punktas).

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartimi (c. b. Nr. eB2-393-390/2018) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi (c. b. Nr. e2-1337-553/2018) nustatytomis aplinkybėmis, turinčiomis prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai pagal ieškovės reikalavimą atsakovui R. J. dėl žalos atlyginimo priteisimo, yra įrodyta atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos bei jos apimtis, t. y. neteisėtas neveikimas, žalos dydis, priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos. Įrodyta, kad atsakovas, kaip ieškovės vadovas, būdamas atsakingu už ieškovės turtą ir jo apskaitą, be pagrindo išleido 45 897,31 Eur ieškovės lėšų ir tokiu būdu padarė ieškovei 45 897,31 Eur dydžio žalą. Atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Šios prezumpcijos, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, atsakovas nepaneigė nei šioje byloje, nei Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-393-390/2018 bei Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-1337- 553/2018 (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 44 647,25 Eur žalos atlyginimą, kadangi 1 250,06 Eur žalos atlyginimo dalį ieškovė prisiteisė iš V. J., yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 44 647,25 Eur žalos atlyginimą (CK 2.87 str. 7 d., 6.246–6.249 str.).

Vadovaujantis CPK 6.37 straipsnio 2 dalimi, atsakovas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dėl to ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas yra tenkinamas (CK 6.210 str. 1 d.).

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 str. 1 d.). Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 895 Eur ((44 647,25-30000)x2%+900)x75%) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.), kuris iš atsakovo priteistinas valstybei (CPK 96 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistina valstybei 3,80 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 3 d.). Įrodymų apie ieškovės patirtas kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str.) ieškovė nepateikė, todėl jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Melnera“ (j. a. k. 303205045) iš atsakovo R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 44 647,25 Eur (keturiasdešimt keturių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt septynių eurų 25 centų) žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (44 647,25 Eur (keturiasdešimt keturių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt septynių eurų 25 centų)) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 895,00 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 3,80 Eur (tris eurus 80 centų) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.

Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę pateikti CPK 287 straipsnio reikalavimus atitinkantį pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.