- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-06-28
- Bylos Nr.
- A2.9.-6992-1018/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-17196-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Petrauskienė
- Pažeidėjas
- V. Z.
- Kategorijos
- 2.10.5pavadinimo nepavyko patikrinti
išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 181 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Z. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis netinkamai panaudojo tėvų valdžią savo mažamečių vaikų interesams, kadangi vaikus A. B., E. V., D. V. į ugdymo įstaigą atvesdavo ne visada tvarkingai aprengtus ir švarius, vaikai nedalyvauja organizuojamuose renginiuose, tėvai nedalyvauja susirinkimuose; ugdymo įstaigoje neapmoka susidariusi 387,15 Eur skola; dažnai jis atveda vaikus į lopšelį-darželį nuo jo sklindant alkoholio kvapui; nevykdomi UAB „Pavilnio poliklinika“ medikų nurodymai ir rekomendacijos.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 8 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos V. Z. pagal LR ATPK 181 straipsnio 1 dalį, teiseną, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio15 d. nutartimi panaikino nutarimą ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teismo posėdžių metu V. Z. su pažeidimu nesutiko, paaiškindamas, kad turi skolą, tačiau prieštaravo, kad vaikai aprengti netvarkingai. Priešingai, jie visada būna švariai aprengti, tačiau išsitepa darželyje. Tvirtino, kad pas jį nebuvo alkoholio kvapo. Vaikai nevažiuoja į ekskursijas, nes jie patys nenori važiuoti, tačiau vaikai dalyvauja renginiuose. Poliklinikoje žmona parašė atsisakymą nuo skiepų, o pagal gydytojų rekomendacijas buvo padaryti skiepai. Vesdavo profilaktiškai vaikus pas daktarus. Mažiausias vaikas vedamas į polikliniką, kai jam būna negerai su sveikata. Karen gimė 2015 m. kovo 21 d. Atėjo į polikliniką, iškart užvedė jo kortelę. Per 10 d. šeimos gydytoja turėjo pas jį apsilankyti arba jie turėjo atvežti vaiką į polikliniką. Niekas pas juos neatvažiavo, vaikas buvo pristatytas per 10 d. į polikliniką. Tuo tarpu gydytojų rekomendacijos buvo neteisingos, o visos pažymos buvo pristatytos. Niekas nebuvo pažeista, jo vaikai prižiūrėti, tą patvirtino auklėtojos. Dėl medicinos, tai nėra nurodyta, jog privalu kažką daryti. Jis savo vaikus augina dorais piliečiais. Jo vaikai yra išsilavinę.
Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovė D. J. palaikė kaltinimą ir prašė skirti nuobaudą – įspėjimą.
Vilniaus lopšelio-darželio „Ž.“ atstovė I. D. parodė, kad teko daug kartų praleisti su vaikais ir tėvais. Nebuvo vaikai tokie jau netvarkingi. Ji matydavo vaikus. Turėjo tiesioginį kontaktą su jais, ji stebi užsiėmimus. Ji kiekvieną dieną mato vaikus. Vaikai normaliai aprengti, atsižvelgiant į tai, kad tėvai nedirba. Laiku vaikai ir pasiimami.. Ginčai kildavo dėl skolos už darželį. Kai prasidėjo bėdos dėl skolų, ji kvietė tėvus. Priekaištų dėl vaikų apsirengimo, nedalyvavimo renginiuose neturėjo. Tėvai geranoriškai bendradarbiavo. Dalyvavimai renginiuose nėra privalomi. Vaikai tuo metu, kai gavome užklausą, renginiuose nedalyvavo. Galbūt jie sirgo, ji nežino. Jai buvo pasakyta, kad tėvai nedalyvavo susirinkimuose. Auklėtoja sakė, kad jausdavo iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sklindantį alkoholio kvapą. Darželyje labai dažnai matydavo tėtį. Abu tėvai rūpinosi vaikais. Labai geri vaikai, ramūs, išauklėti, protiškai neatsilikę.
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta O. Š. parodė, kad pas ją tik Damiras lankė. Nuo 2016 m. kovo 1 d. jis išbrauktas iš sąrašų. Jis nebelankė nuo 2015 m. rugsėjo pabaigos. Nebuvo pasiturinčiai aprengti, bet buvo normaliai aprengti. Nebuvo Damiras purvinai aprengtas. Rugsėjo mėnesį nebuvo nei renginių, nei susirinkimo. Tėčio nematė, nes jis tada buvo kalėjime. Vaikai yra mandagūs. Su kitais vaikais neteko bendrauti. Damiras yra jautrus, nedrąsus.
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta E. G. parodė, kad Elnuras vaikas kaip vaikas, niekuo neišsiskiria. Ir tėtis, ir mama atvesdavo vaiką į darželį. Kiek atsimena, Elnuras buvo atvedamas švarus į darželį. Viskas gerai buvo su drabužiais. Jis ne visada dalyvaudavo renginiuose. Nežino, kodėl nedalyvavo, tačiau neprivaloma juose dalyvauti. Su jais noriai bendradarbiauja tėvai. Močiutė retai atvesdavo vaikus į darželį. Buvo pastebėjusi, kad po vieno vaiko tėčio apsilankymo darželyje liko alkoholio kvapas. Buvo susidariusi skola.
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta S. S. parodė, kad dirbo su Auguste. Ji ateidavo tvarkingai apsirengusi, buvo tvarkinga, emociškai stabili, normali mergaitė. Ne visuose, bet dalyvavo renginiuose. Paklausdavo tėvų, kodėl nedalyvavo vaikas renginiuose. Jie atsakydavo, kad negali. Nieko jiems nesakydavo dėl to. Atsiminė, kad tėtis dalyvavo viename susirinkime, neatsimena, tik kada. Telefonu susisiekdavo su tėvais. Augustę į darželį atvesdavo ir mama, ir tėtis. Kartais tėtis atrodė netvarkingai, buvo išsiblaškęs, sklido nuo jo blogas kvapas. Negalėjo pasakyti, ar tai alkoholio kvapas. Nebuvo apsirengęs purvinai ar iššaukiančiai. Konfliktų su juo nebuvo, tiek, kad jis nemokėjo už darželį. Buvo laikotarpis, kad turėjo socialinę pažymą.
Teismo posėdžio metu apklausta J. K. parodė, kad šeima buvo įrašyta į apskaitą dėl galimai alkoholio vartojimo, vaikų nepriežiūros. Jei yra pranešimas, kad galimai vartoja alkoholį, jie važiuoja patikrinti. 2015 m. buvo pranešimai. Nuvažiavo ir išsiaiškino situaciją. Kalbėjo su atsakomybėn traukiamo asmens žmonos mama Marina, kuri patvirtino, jog buvo išgertuvės. Nuo rugsėjo mėn. vaikai nelanko darželio, nes pažymos nebuvo pateiktos. Pažyma buvo pristatyta prieš porą savaičių. Močiutė geranoriškai prižiūri vaikus. Nepastebėjo, kad močiutė būtų neadekvati, tačiau galimai ji buvo išgėrusi. Vaikai visada pamaitinti.
Teismo posėdžio metu apklaustas UAB „Pavilnio klinika“ šeimos gydytojas I. Z. negalėjo tiksliai pasakyti, kiek kartų reikia atvykti į polikliniką. Negalėjo pasakyti, kodėl 2015 m. Augustė turėjo atvykti pas daktarą. Vieną kartą į metus tėvai turi pristatyti vaikus į polikliniką, tačiau negalėjo pasakyti, kur tai numatyta. Neaišku, kodėl Elnuras neatvyko 2015 m. rugsėjo mėn. Jis turėjo atvykti. Vieną kartą į metus privaloma pristatyti vaikus į polikliniką. Jam neteko bendrauti su šiais vaikais, todėl jam sunku atsakyti, kokie skiepai vėluojami. Jei tėvai nesutinka, tai ir neskiepijama. Tėvai turi teisę atsisakyti skiepų. Jei vaikas sloguoja, tai vis tiek jį galima skiepyti. Vaiką reikia atvežti vieno mėnesio, dviejų mėnesių laiko. Tėvai gali atsisakyti ir nevežti vaiko. Bet jeigu tėvai domisi ir rūpinasi vaiku, tai jį pas mus atveža. Tėvai nenurodė priežasčių, kodėl neatvežė.
Teismo posėdžio metu apklausta vaikų gydytoja R. R. paaiškino, kad Augustės nematė, todėl duomenys apie ją greičiausiai pateikti iš jos kortelės. Turėjo kreiptis matyt dėl sveikatos pažymos. Vieną kartą į metus reikia kreiptis. Jai nežinomos neatvykimo priežastys. Dėl darželio vieną kartą metuose reikia kreiptis pas gydytoją. Jei užsirašoma, privalu atvykti, bet jei yra priežastis, tai galima neatvykti. Jei negali atvykti, tai yra fiksuojama. Elnuras buvo užrašytas ir neatvyko 2 kartus. Negali atsakyti, ar buvo informuota apie neatvykimą. 2013 m. jai teko tėtį matyti 2 kartus su Elnuru atvykusius pas gydytoją. Damirui padaryti skiepai 2015 m. Turi būti raštiškas atsisakymas daryti skiepus, o to nebuvo. Neaišku, kodėl vėlavo skiepai. Jos neinformavo apie neatvykimą. Jei asmuo turi ligą, tai neskiepija, bet šiuo atveju to nebuvo. Jei neskiepiji, tai vaikai gali susirgti. Karenas 1,5 mėn. turėjo nuvykti pas specialistą dėl mamos, bet nebuvo nuvykta. Apžiūra turėjo būti daroma ir 1,5 mėn. ir 4 mėn. Elnuras, Augustė ir Anastazija yra paskiepyti, dėl Kareno buvo atsisakyta skiepų, o Damiras vėlavo su skiepais. Rašytine forma atsisakoma skiepų.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.
Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nagrinėjamu atveju nėra neginčijamai nustatyta, kad V. Z. padarė LR ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Kadangi kaltinimas buvo grindžiamas skirtingais faktiniais duomenimis, todėl kiekvienas iš jų įvertintinas atskirai.
Protokole buvo nurodyta, kad A. B., E. V. ir D. V. į ugdymo įstaigą buvo atvesti ne visada tvarkingai aprengti ir švarūs, vaikai nedalyvauja organizuojamuose renginiuose, tačiau tiek posėdžio metu apklausta Vilniaus lopšelio-darželio „Ž.“ atstovė I. D., tiek auklėtojos O. Š., E. G. ir S. S. šių aplinkybių nepatvirtino, o priešingai – paneigė. Darželio atstovė bei auklėtojos patvirtino, kad į darželį vaikai atvedami tvarkingai aprengti, nebūdavo purvini, tėvams priekaištų dėl vaikų apsirengimo neturėdavo. Teismas įvertina ir tai, kad tiek darželio atstovė, tiek auklėtojos teigiamai apibūdino ir pačius vaikus (yra mandagūs, ramūs, išauklėti), kas taip pat paneigia, kad vaikai galimai netinkamai auklėjami, tėvams netinkamai įgyvendinant savo valdžią vaikų atžvilgiu.
Vilniaus lopšelio-darželio „Ž.“ atstovė I. D. parodė ir tai, kad tėvams neturėjo priekaištų ir dėl vaikų nedalyvavimo renginiuose, nes jie nėra privalomi. Tikslių priežasčių dėl vaikų nedalyvavimo atstovė negalėjo nurodyti (teigė, kad gal galimai vaikai sirgo), tačiau auklėtojos E. G. ir S. S. patvirtino, kad Elnuras ir Augustė kai kuriuose renginiuose dalyvaudavo, o tėvų paklausus, kodėl nedalyvauja, buvo atsakyta, kad negali.
Auklėtoja S. S. parodė, kad tėtis dalyvavo viename susirinkime, o kitos auklėtojos patvirtino, kad tėvai su jomis dėl vaikų noriai bendraudavo, kalbėdavo ir telefonu, todėl ta aplinkybė, kad V. Z. neateidavo į visus tėvų susirinkimus savaime neįrodo, kad jis nesirūpino bei nesidomėjo savo vaikais bei jų interesais.
Nei viena iš apklaustų auklėtojų bei darželio atstovė nepatvirtino, kad V. Z. buvo atvedęs vaikus į ugdymo įstaigą, būdamas neblaivus, todėl ir ši faktinė aplinkybė nepasitvirtino.
Iš tiesų ginčo nėra dėl to, kad ugdymo įstaigai yra susidariusi skola, tačiau skolos fakto buvimas neįrodo tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams (LR ATPK 181 str. 1 d.).
Kaltinimas buvo grindžiamas ir tuo, kad nevykdomi UAB „Pavilnio poliklinika“ medikų nurodymai ir rekomendacijos, tačiau kaip paaiškino UAB „Pavilnio klinika“ šeimos gydytojas I. Z., jei tėvai nesutinka, vaikai neskiepijami, o tokią teisę (atsisakyti skiepyti) tėvai turi; vaiką reikia atvežti vieno mėnesio, dviejų mėnesių, tačiau ir šiuo atveju tėvai gali atsisakyti ir nevežti vaiko. Vaikų gydytoja R. R. parodė, kad Augustė ir Elnuras galimai buvo užrašyti atvykti dėl profilaktinio patikrinimo, tačiau neatvyko, tačiau neatvykimo priežasčių (pateisinamos ar ne) bei ar buvo informuota apie neatvykimą ir to priežastis nurodyti negalėjo. Gydytoja negalėjo nurodyti, dėl ko vėluojami skiepai. Teigė, kad atsisakymas nuo skiepų turi būti raštiškas, tačiau šiuo atveju tinkama forma laiku nebuvo išreikšta. Parodė, kad Karenas 1,5 mėn. turėjo nuvykti pas specialistą dėl mamos, bet to nebuvo padaryta, apžiūra turėjo būti daroma ir 1,5 mėn., ir 4 mėn., tačiau aplinkybių, jog šios rekomendacijos buvo nevykdomos nesant svarbių priežasčių, nenurodė. Galiausiai gydytoja patvirtino, kad Elnuras, Augustė, Anastasija yra paskiepyti, dėl Kareno buvo atsisakyta skiepų, o Damiras vėlavo su skiepais. Nors šios gydytojos parodymai leidžia konstatuoti, kad gydytojų nurodymų ir rekomendacijų nebuvo laikomasi laiku ir preciziškai, tačiau nėra ir tokių duomenų, jog nesavalaikis rekomendacijų bei nurodymų vykdymas buvo daromas nesant tam svarbių priežasčių, piktybiškai, byloje nėra duomenų, jog dėl nesavalaikių skiepų, kurie net nėra privalomi, kitų rekomendacijų laiku nesilaikymo kilo neigiamų pasekmių vaikams, jų sveikatai ir gerovei.
Teismo posėdžio metu apklausta J. K. parodė, kad V. Z. šeimoje vyksta išgertuvės, vaikai nelanko darželio, tačiau šiais faktiniais duomenimis nebuvo grindžiamas kaltinimas ir neaišku, ar šios faktinės aplinkybės patenka į tiriamą laikotarpį, todėl dėl to teismas nepasisako.
Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad byloje esančių duomenų pagrindu nėra galimybės daryti vienareikšmišką išvadą, kad V. Z. netinkamai panaudojo ar panaudojo priešingai savo vaikų interesams savo, kaip tėvo, valdžią, o dėl to padarė LR ATPK 181 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (LR ATPK 287 str. 1 d. 2 p.).
Netgi ir nustačius, jog pagal pareikštus kaltinimus buvo padarytas pažeidimas pagal LR ATPK 181 straipsnio 1 dalį, administracinė nuobauda negalėtų būti skiriama, nes praleisti administracinės nuobaudos skyrimo terminai (LR ATPK 35 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutarė:
V. Z. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.