- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-24
- Bylos Nr.
- I-618-629/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03470-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jolita Rasiukevičienė, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- A. O. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. O. A. (A. O. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Nigerijos Respublikos pilietis A. O. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2017 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-1561(01659) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Nigerijos Respublikos piliečiui A. O. A., panaikinimo“.
Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. gruodžio 30 d. jam, kaip UAB ,,TT Capital“ (toliau – ir Bendrovė) dalyviui, buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris buvo panaikintas skundžiamu Migracijos departamento sprendimu, atsakovui nustačius, kad UAB „TT Capital“ nuo 2017 m. liepos 31 d. buvo įdarbinti tik du Lietuvos Respublikos piliečiai, be to, 2017 m. gegužės 3 d. buvo panaikinti pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaracijos duomenys ir kitų dokumentų apie turimą tinkamą gyvenamą vietą pareiškėjas nepateikė.
Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, pareiškėjas nurodė, kad jam priklauso 1/3 Bendrovės akcijų, taigi jis galėjo gauti informaciją tik apie darbuotojų skaičių, bet Bendrovės vadovas neprivalėjo teikti informacijos, kuri gali būti nevieša arba susijusi su komercine paslaptimi, konfidencialia informacija. Be to, pareiškėjas, kaip akcininkas, negalėjo daryti įtakos ir iš karto žinoti Bendrovės vadovo atliekamų veiksmų atleidžiant Bendrovės darbuotojus. Remdamasis savo teise gauti informaciją ir vadovaudamasis protingumo principais, akcininkas negali kas septynias dienas klausinėti Bendrovės vadovo apie darbuotojų skaičių.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad iki šios dienos gyvena anksčiau deklaruotu adresu. Apie tai, kad panaikinti jo gyvenamosios vietos deklaracijos duomenys, jam nepranešė nei gyvenamosios vietos savininkas, nei deklaraciją tvarkanti įstaiga.
Pasak pareiškėjo, jeigu jis būtų žinojęs apie darbuotojų skaičiaus sumažėjimą ir gyvenamosios vietos deklaracijos duomenų panaikinimą, jis būtų arba pasistengęs įkalbėti Bendrovės vadovą neatleisti darbuotojų ar priimti naują, būtų kreipęsis dėl deklaracijos duomenų atstatymo arba būtų iš karto apie tai pranešęs Migracijos departamentui ir kreipęsis dėl leidimo gyventi išdavimo kitais pagrindais. Pabrėžė, kad jokios informacijos apie pažeidimus ir tai, kad juos reikia nedelsiant pašalinti, negavo, jam nebuvo pasiūlyta ir išreikšti savo nuomonę dėl esamos situacijos.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 16–20).
Nurodė, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 50 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Paaiškino, jog, vykdydamas užsieniečių kontrolę, patikrino, ar pareiškėjas atitinka UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 1 dalies 1 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą ir nustatė, kad UAB „TT Capital“ nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Be to, patikrinus duomenis apie pareiškėją gyventojų registre, nustatyta, kad pareiškėjas neturi gyvenamosios patalpos Lietuvos Respublikoje, duomenys apie jo gyvenamosios vietos deklaraciją buvo panaikinti 2017 m. gegužės 3 d. Atsižvelgiant į tai, buvo priimtas ginčijamas sprendimas, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi.
Atsakovas pažymėjo, kad Bendrovė nuo 2017 m. liepos 31 d. iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos neatitiko imperatyvių UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. 2 mėnesius (kas turėtų būti vertinama kaip pakankamas laiko tarpas pasirūpinti, kad įmonė atitiktų imperatyvius įstatymo reikalavimus) nebuvo įsteigtos ne mažiau kaip 3 darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, taip pat, pareiškėjas, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 5 dalimi, nesikreipė dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.
Atsakovo teigimu, pareiškėjas turėjo pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai, nuolat sekti, ar Bendrovė atitinka teisės aktų reikalavimus, bei, įvykus nenumatytų verslo vykdymo kliūčių, neatidėliotinai imtis aktyvių veiksmų siekiant užtikrinti, kad tiek jis, tiek UAB „TT Capital“ atitiktų teisės aktų reikalavimus, nes priešingu atveju jam gali būti panaikintas leidimas laikinai gyventi. Be to, Bendrovėje dirbo tik trys darbuotojai, todėl pareiškėjui negalėjo kilti problemų sukontroliuoti darbuotojų srautus. Iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos pareiškėjas į Migracijos departamentą nesikreipė, apie pasikeitusias aplinkybes neinformavo ir dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė.
Pasak atsakovo, faktas, jog duomenys apie pareiškėjo gyvenamąją vietą buvo panaikinti 2017 m. gegužės 3 d. ir pareiškėjas iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos nedeklaravo kitos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, leido priimti pagrįstą sprendimą, kai pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 6 punktą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neturi tinkamos gyvenamosios patalpos, atitinkančios vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise ar nesinaudoja tokia gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais arba nepateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimo suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, atitinkančią vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui. Be to, pagal UTPĮ 36 straipsnio 1 dalies 3 punktą užsienietis per 7 dienas privalo pranešti apie pasikeitusią gyvenamąją vietą. Savo teiginių, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu jo gyvenamoji vieta buvo nepasikeitusi ir jis toliau gyvena deklaruotu adresu, pareiškėjas jokiais įrodymais nepagrindė, todėl teiginiai, kad pareiškėjas nežinojo apie tai, kad jo gyvenamosios vietos deklaracijos duomenys yra panaikinti vertintini kaip gynybinė pareiškėjo pozicija.
Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčo, jog pareiškėjo Bendrovė neatitiko UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, byloje nėra, o galimybės sustabdyti sprendimo priėmimo procedūrą teisės aktai nenumato.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Migracijos departamento 2017 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. (15/5-7)11U-1561(01659) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Nigerijos Respublikos piliečiui A. O. A., panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. spalio 10 d. pateikė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. yra UAB „TT Capital“ dalyvis (b. l. 22–30).
2016 m. gruodžio 21 d. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius, nenustatęs UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vieneriems metams (b. l. 30).
2016 m. gruodžio 30 d. pareiškėjui buvo įformintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2017 m. gruodžio 30 d. (b. l. 127–129).
Migracijos departamentui patikrinus UAB „TT Capital“ duomenis „Sodros“ informacinėje sistemoje buvo nustatyta, kad nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. Bendrovėje nėra visą dieną dirbančių bent trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių (b. l. 125–126), taigi Bendrovė neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) reikalavimų.
Be to, buvo nustatyta, kad pareiškėjas nebeturi deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje – nuo 2017 m. gegužės 3 d. duomenys apie jo deklaruotą gyvenamąją vietą Šiauliuose yra panaikinti (b. l. 127).
2017 m. spalio 4 d., įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsakovas, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, priėmė ginčijamą sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 6–7).
UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas.
Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pareiškėjui metu galiojusiame UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Nors nuo 2017 m. sausio 1 d. UTPĮ nuostatos nebenustato reikalavimo dėl 3 Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių įdarbinimo, tačiau nagrinėjamu atveju taikytinos iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios UTPĮ nuostatos, nes pagal 2016 m. birželio 19 d. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo 29 straipsnio, reglamentuojančio įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą, 2 dalį užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimamai vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.
UTPĮ 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 7 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Iš Migracijos departamento pateiktų 2017 m. spalio 3 d. „Sodros“ informacinės sistemos duomenų matyti, kad Bendrovėje nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. dirba tik du Lietuvos Respublikos piliečiai (b. l. 125, 126).Taigi darytina išvada, kad Bendrovė nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. neatitiko UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatyto reikalavimo, pagal kurį Bendrovėje visą darbo dieną turi dirbti bent trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. UTPĮ nenustato jokių išimčių, kada užsienietis galėtų nesilaikyti nurodytų reikalavimų, todėl pareiškėjo teiginiai, jog jis nežinojo apie darbuotojų atleidimą, nesudaro pagrindo atsakovui nesivadovauti UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis. Sutiktina su Migracijos departamentu, kad pareiškėjas, kuriam leidimas laikinai išduotas tuo pagrindu, kad jis yra Bendrovės akcininkas, turėjo pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai bei domėtis Bendrove, jos veikla, darbuotojais.
Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvų, sprendimas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimtas ir vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagal kurį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 6 punktą vienas iš tokių pagrindų – kai užsienietis neturi tinkamos gyvenamosios patalpos, atitinkančios vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise ar nesinaudoja tokia gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais arba nepateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimo suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, atitinkančią vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu.
Teismo vertinimu, vien duomenų apie pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaraciją panaikinimas, nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjas Lietuvoje neturi tinkamos gyvenamosios patalpos. Taigi darytina išvada, kad atsakovas nesurinko pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas aplinkybes, nepakankamai motyvavo leidimo panaikinimą šiuo pagrindu. Tačiau, nors UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas šiuo atveju pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas nepagrįstai, leidimui panaikinti pakanka vien tos aplinkybės, kad Bendrovė neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) reikalavimų.
Teismas pažymi, kad UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatyti reikalavimai yra imperatyvūs ir nors vieno iš jų nesilaikymas sudaro pagrindą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą. Šiuo atveju Bendrovėje nebuvo visą darbo dieną dirbančių bent trijų Lietuvos Respublikos piliečių arba nuolat Lietuvoje gyvenančių užsieniečių, taigi atsakovas pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo O. A. (A. O. A.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.