Kauno apygardos teismo nutartis

2018-08-28 · Civilinė byla Nr. e2S-1409-436/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-28
Bylos Nr.
e2S-1409-436/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02730-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
A. D.
Atsakovas
D. T., S. S.
Trečiasis asmuo
S. D., VĮ Turto bankas, Kauno miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1409-436/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02730-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.12.2. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 28 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 18 d. papildomos nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8257-475/2018 pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovams D. T. ir S. S. dėl teisės atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti be bendrasavininko sutikimo, tretieji asmenys S. D., VĮ Turto bankas, Kauno miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas kilęs dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo užbaigus bylą be teismo sprendimo.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose iškelta civilinė byla pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovams D. T. ir S. S. dėl teisės atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti be bendrasavininko sutikimo, tretieji asmenys S. D., VĮ Turto bankas, Kauno miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos.

Žemesnės instancijos teismas

2018 m. gegužės 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi ieškovo A. D. ieškinys atsakovams D. T. ir S. S. dėl teisės atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti be bendrasavininko sutikimo, tretieji asmenys S. D., VĮ Turto bankas, Kauno miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, paliktas nenagrinėtas.

Atsiliepimas

2018 m. gegužės 9 d. atsakovės D. T. atstovė advokatė D. S. pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašė priteisti 411,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas ruošiant ir teikiant teismui atsiliepimą į ieškinį.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 18 d. papildoma nutartimi priteisė D. T. iš A. D. 411,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas pažymėjo, kad atsakovė bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl ieškovo kaltės, todėl jos, kaip atitinkančios Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, priteistinos.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Ieškovas A. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 18 d. papildomą nutartį, atsakovės prašymo dėl papildomos nutarties priėmimo netenkinti. Skunde nurodomi šie esminiai argumentai:

Teismas neturėjo pagrindo priimti papildomą nutartį, kadangi įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo pabaigos.

Teismas neturėjo pagrindo vertinti, kuri šalis ginče yra kaltoji, kadangi byloje nepriimtas sprendimas dėl ginčo esmės.

Įstatymas nenumato, kad ieškinį palikus nenagrinėtą yra atlyginamos bylinėjimosi išlaidoms šalims.

Atsakovė nepateikė įrodymų, kas jai sutrukdė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikti iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Ji buvo neatidi, nors ir atstovaujama profesionalaus teisininko.

Teismas netinkamai įvertino priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydį. Nebuvo atsižvelgta į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar piniginių sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų) ir kt.

Atsiliepimas

Atsakovai D. T. ir S. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:

Teismas skundžiamoje nutartyje nustatė visas aplinkybės, dėl kurių taikytina išimtis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (sprendimas užbaigti bylą priimtas rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių).

Teismas, vertindamas patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį vadovavosi Rekomendacijomis. Patirtos išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti išlaidų dydžio, be to, atsakovai neturi pareigos rinktis pigiausios teisinės pagalbos.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo spręsti jį teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalyką šioje byloje – papildomos nutarties, kuria atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas ((Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti skundo ribas ir absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir taikė procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą papildomą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 277 straipsnis, 290 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad ieškovas A. D. pareiškė ieškinį atsakovams D. T. ir S. S. dėl teisės atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti be bendrasavininko sutikimo, tretieji asmenys S. D., VĮ Turto bankas, Kauno miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos. Teismas, susipažinęs su ieškiniu ir atsakovų D. T. ir S. S. atsiliepimu į ieškinį nustatė, kad byloje yra neįtraukti suinteresuoti asmenys, kuriems teismo sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms, 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi ieškovui nustatė terminą patikslinti ieškinį. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 30 d. ieškovui pateikus patikslintą ieškinį, nustatė, kad ieškovas 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi nurodytų trūkumų nepašalino, todėl vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Po bylos išnagrinėjimo pabaigos atsakovė D. T., atstovaujama advokatės D. S., kreipėsi į teismą su prašymu priimti papildomą nutartį ir priteisti teismo procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas papildoma nutartimi tenkino prašymą, su kuo atskiruoju skundu nesutinka ieškovas teigdamas, kad atsakovė, atstovaujama profesionalaus advokato, galėjusi numatyti ir bylos baigtį nepriimant sprendimo, dėl ko ieškovo kaltės nėra. Be to, ieškovas nesutinka ir su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytais apelianto argumentais.

CPK 265 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato teismo pareigą priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Neišsprendus kurio nors reikalavimo, pripažįstama, kad toks sprendimas yra su trūkumais, kurie gali būti pašalinti byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar teismo iniciatyva, priimant papildomą sprendimą CPK 277 straipsnio pagrindais ir tvarka. CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas. Tik nesant tokių pagrindų papildomas sprendimas negalimas.

Pirmosios instancijos teismas priėmė papildomą sprendimą nustatęs trūkumą dėl nepilno bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai išsprendimo. Apeliantas skunde nurodo, kad papildomas sprendimas negalėjo būti priimtas, nes įstatymas numato, jog išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymo nuostata, kuria remiasi apeliantas, sudaro prielaidas nepriteisti atstovavimo išlaidų nustačius dvi aplinkybes: 1) prašymas dėl jų priteisimo nebuvo pareikštas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos; ir 2) išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šiuo atveju iš atsiliepimo matyti, kad atsakovė buvo išreiškusi prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jas pagrindžiančius įrodymus pateikė jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Kasacinio teismo praktikoje įstatyminis draudimas priteisti bylinėjimosi išlaidas į bylą laiku nepateikus jų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų, aiškinamas kaip nepaneigiantis asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisės gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą ir pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, jeigu jis neturėjo galimybės patirtų išlaidų įrodymus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015, kt.). Taigi, byloje nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir (arba) jų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai gali būti netaikomi (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013, kt.).

Byloje nustatyta, kad atsakovę atstovavo advokatė, kuri parengė atsiliepimą į ieškinį ir jame išdėstė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kartu su prašymu priimti papildomą nutartį pateikti įrodymai patvirtina, kad 411,40 Eur išlaidų atsakovė patyrė už atsiliepimo parengimą 2018-04-18 – 19 d., šios išlaidos buvo apmokėtos 2018 m. gegužės 8 d., t. y. teismo nutarties užbaigti bylą priėmimo dieną. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atstovavimo išlaidos buvo patirtos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, pagrindą priimti papildomą nutartį turėjo. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (žr. pvz. 2015 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-196-381/2015).

Ginčo atveju ieškovas, kuris nepašalino ieškinio trūkumų jam nustatytu terminu ir byla dėl to buvo užbaigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, laikytinas ne kaltąja šalimi materialine prasme (ne dėl ginčo esmės), tačiau kaltąja šalimi procesine prasme, t. y. apskritai dėl pradėto proceso, todėl pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas priteisti iš jo atsakovės patirtas atstovavimo išlaidas, susijusias su atsiliepimo į ieškinį šioje byloje rengimu.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla ir dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Sutiktina su apeliantu, kad tokios išlaidos priteistinos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Tačiau kartu pažymėtina, kad vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad maksimali priteistina suma pagal Rekomendacijas, susijusi su atsiliepimo į ieškinį rengimu yra 2 212 Eur (Rekomendacijų 8.3 punktas), todėl pagrįstai laikė, jog prašoma priteisti 411,40 Eur suma yra pagrįsta, teisinga ir protinga. Kaip matyti iš pateikto atsiliepimo ir atstovavimo išlaidas pagrindžiančių duomenų, atsiliepimas yra 5 lapų apimties, argumentuotas ir motyvuotas, jam parengti advokatė sugaišo tris valandas.

Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo papildoma nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus atskirąjį skundą, iš ieškovo atsakovei priteistinos 141,57 Eur atstovavimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, kaip atitinkančios Rekomendacijų dydžius (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 18 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 141,57 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą, 57 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Arūnas Rudzinskas