Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui I. G. su trečiuoju asmeniu (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė. Nurodė, kad faktiškai su atsakovu pasidaliję kambarius, gyvena atskirai, atsakovas girtauja, yra agresyvus, dėl ko ne kartą kreipėsi į policijos komisariatą. 2008 m. kovo mėn. atsakovas paliko šeimą, apie vienerius metus gyveno su kita moterimi. Vėliau grįžo į šeimą, dėl alkoholio sukeltų problemų gydytas du kartus Švėkšnos psichiatrinėje ligoninėje, dėl atsakovo netinkamo elgesio, požiūrio į šeimyninį gyvenimą, normalių šeimyninių santykių atkurti nepavyko. Atsakovas nuo 2004 m. oficialiai niekur nedirba, prie šeimos, būsto išlaikymo neprisideda, paskutinius trejus metus jokių pajamų neturi. Dėl atsakovo nuolatinio girtavimo neįmanoma gyventi viename bute, atsakovas būsto išlaikymu nesirūpina, todėl ieškovė prašo priteisti butą. atsakovui įsipareigoja išmokėti kompensaciją.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Tretysis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atstovas posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad sutuoktiniai šiuo metu jokių santuokinių ryšių nebepalaiko, nebeveda bendro ūkio, bet kokie šeiminiai ryšiai yra nutrūkę, blogi tarpusavio santykiai tęsėsi ilgą laiką, dėl ko darytina išvada, kad sutuoktiniams bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą nėra jokių galimybių, šeima faktiškai yra iširusi, santuoka nutrauktina.

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, motyvuodama tuo, kad atsakovas nebuvo geras ir lojalus šeimai, paliko šeimą ir gyveno su kita moterimi, girtaudavo, namuose triukšmaudavo, neteikė moralinės ir materialinės paramos, buvo nusišalinęs nuo bendrų šeimos poreikių tenkinimo, mokesčių mokėjimo.

Santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, kitas sutuoktinis gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės.

LR CK 3.60 str. 2 d. kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

Ieškovės paaiškinimais, liudyt. G. K. parodymais nustatyta, kad atsakovas paskutinius dvejus neskyrė reikiamo dėmesio šeimai, buvo nusišalinęs nuo šeimos poreikių tenkinimo, dėl ko šeimos poreikiai buvo tenkinami, mokesčiai mokami ieškovės lėšomis.

Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad pagrindinė nesutarimų šeimoje priežastis – atsakovo girtavimas ir netinkamas atsakovo elgesys ieškovės atžvilgiu.

Atsakovo netinkamą elgesį šeimoje, girtavimą patvirtina ir byloje esanti rašytinė medžiaga.

Dėl netinkamo elgesio buityje ieškovės atžvilgiu 2009-05-05 atsakovas oficialiai įspėtas, pravestas profilaktinio pobūdžio pakalbis. Pagal ieškovės 2010-06-07 ir 2010-06-21 prašymus dėl atsakovo I. G. elgesio jos atžvilgiu, grasinimų susidoroti, surinkus medžiagą nustatyta, kad šeimoje kilo konfliktinė situacija dėl šeimyninių nesutarimų.

Toks asakovo elgesys, piktnaudžiavimas alkoholiu, nepagarba kt. šeimos nariams, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje, atsakovas pažeidė sutuoktinių pareigą gerbti bei remti vienas kitą, ilgą laiką neteikė moralinės ir materialinės paramos, todėl darytina išvada, kad atsakovas iš esmės pažeidė santuokines pareigas, bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Konstatuotina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Pagal LR CK 3.82 str. santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu sutuoktiniai nepasirinko sutartimi nustatyto turto teisinio režimo. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (LR CK 3.117 str.).

Ieškovė prašo padalinti santuokoje įgytą turtą, kurio bendra vertė 68 930 Lt. Remiantis CK 3.127 str. 3 d. nuostatomis, turtas dalintinas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis.

Kilnojamas turtas tarp šalių padalintinas natūra pagal ieškovės pasiūlymą, ieškovei priteisiant turto už 3270 Lt, atsakovui už 5660 Lt.

Bendra nekilnojamojo turto vertė 60 000 Lt. Šalys valdo 50 000 Lt vertės (išvada dėl turto vertinimo) ir 10 000 Lt garažą garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje (duomenys neskelbtini), į kurį daiktinės teisės neįregistruotos.

Šalių nuosavybės teise valdomas butas įgytas jį privatizuojant pagal butų privatizavimo įstatymą šalių santuokos metu, todėl pripažintinas abiejų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe.

Ieškovė teigia, kad didžioji dalis šalių buto kainos privatizavimo metu buvo sumokėta jos investiciniais čekiais, prašo į šią aplinkybę atsižvelgti dalijant santuokinį turtą.

Iš pateiktos buto pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad butas, es. (duomenys neskelbtini), įsigytas 1992-03-04 už bendrą 20 170 rub. kainą, iš kurios 2 460 rublių sumokėta grynais pinigais, 17 710 rublių - valstybės vienkartinėmis išmokomis.

Ieškovė pateikė asmeninės sąskaitos iš banko išrašą, iš kurio matyti, kad iš ieškovei R. G. priklausančios asmeninės sąskaitos apmokėjimui už butą nurašyta 12 390 vienkartinių išmokų. Šie dokumentai patvirtina, kad didžioji dalis buto kainos sumokėta ieškovės investiciniais čekiais. Pagal suformuotą teismų praktiką investiciniai čekiai pripažįstami sutuoktinio asmeniniu turtu, todėl sprendžiant sutuoktinių turto padalijimo klausimą, taikytinos CK 3.123 straipsnio nuostatos, nurodytą aplinkybę vertinant kaip pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovės paaiškinimais, liudyt. G. K. parodymais nustatyta, kad atsakovas 2008-2010 m. neprisidėjo prie buto išlaikymo, nemokėjo jokių komunalinių mokesčių, butas išlaikomas vien tik ieškovės lėšomis. Kad ieškovė tokią galimybę turėjo, patvirtina pateikti duomenys apie jos gautą atlyginimą, kurio dydis sudaro 2476,13 Lt per mėnesį.

Pagal duomenis iš VSDFV bazės nustatyta, kad 2010-01-01 2011-01-31 laikotarpiu atsakovas nedirbo, pajamų neturėjo.

Sutuoktinių pajamos iš esmės skyrėsi, todėl manytina, kad daug didesnes pajamas gavęs sutuoktinis prie bendro turto išlaikymo prisidėjo didesne dalimi.

Turtinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su sutuoktinių bendro turto įgijimu ir išlaikymu ar priežiūra, teismų praktikoje yra aplinkybės, kurios pagal CK 3.123 straipsnį sudaro pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė didesne dalimi prisidėjo prie bendrosios jungtinės nuosavybės (buto) įsigijimo, ieškovė viena ilgą laiką rūpinosi buto išlaikymu, atsakovas paskutinius trejus metus prie buto išlaikymo neprisidėjo, todėl teismo nuomone, dalijant turtą tarp sutuoktinių, nustatytos svarbios aplinkybės, dėl kurių galima nukrypti nuo lygių dalių principo.

Be to, šalių santykiai yra blogi, bute, susidedančiame iš trijų kambarių, vienas kambarys yra pereinamas, dėl ko, esant konfliktiškiems santykiams, padalijus gyvenamąsias patalpas, naudojimasis butu būtų sudėtingas, nebūtų galimybės derinti šalių interesų, todėl, teismo nuomone, nebus įmanomas tinkamas ir racionalus dalinės nuosavybės įgyvendinimas.

Kai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paprastai pagal teismų praktiką sutuoktiniams atitinkamai priteisiama 2/3 ir 1/3 dalys turto (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-06-20 nutartis civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju taip pat darytina išvada, kad teisinga šalių turtinių interesų pusiausvyra bus pasiekta nustatant nekilnojamojo turto 2/3 dalis ieškovei ir 1/3 dalį atsakovui bei turtą padalijant natūra, t.y. butą paskiriant ieškovei, o garažą atsakovui ir priteisiant jam iš atsakovės už viso dalintino nekilnojamojo turto dalį. Ieškovė pateikė buto, es. (duomenys neskelbtini), išvadą dėl turto vertės, kuria nustatyta, kad šalių buto vertė 50000 Lt, atsakovas duomenų apie turto vertę nepateikė, todėl kompensacija skaičiuotina nuo šios buto vertės. Tokiu būdu iš ieškovės priteistina 10 000 Lt kompensacija (60 000:3-10 000). Atsižvelgus į tai, kad atsakovė dirba, turi nuolatines pajamas, galimybę gauti ir užsitikrinti kreditavimą, taip pat jai paskirto turto pobūdį ir vertę bei šios vertės santykį su kompensacijos dydžiu, darytina išvada, kad tokia kompensacija yra realiai įvykdoma ir atitinka šalių turtinių interesų pusiausvyrą.

Ieškinį patenkinus iš dalies, konstatavus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 1430 Lt žyminio mokesčio, 150 Lt buto vertinimo išlaidos, viso 1580 Lt (LR CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 8 p.). Ieškovė, pateikdama ieškinį, permokėjo žyminį mokestį, todėl permokėtas žyminis mokestis grąžintinas (LR CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Santuoką, įregistruotą 1978 m. gruodžio 16 d. Plungės r. CMS, akto įrašo Nr. 415, tarp I. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti. Konstatuoti, kad santuoka nutraukta dėl I. G. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes.

Padalinti santuokoje sugyventą turtą ir R. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti 50 000 Lt vertės butą, es. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1050 Lt vertės šaldytuvą, 350 Lt vertės dujinę viryklę, 450 Lt vertės skalbimo mašiną, 1100 Lt vertės televizorių „Samsung“, 70 Lt vertės spausdintuvą, 250 Lt vertės sekciją;

I. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti 2000 Lt vertės automobilį „Renault“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 250 Lt vertės prieškambario komplektą, 300 Lt vertės minkštų baldų komplektą, 50 Lt vertės žurnalinį staliuką, 1800 Lt vertės lovą, 100 Lt vertės televizorių „Tauras“, 250 Lt vertės dviejų durų spintą, 160 Lt vertės mikrobangų krosnelę, 150 Lt vertės dvi spinteles ir patalynės dėžę, 600 Lt vertės virtuvės komplektą su 4 kėdėmis, pripažinti teisę naudotis 10 000 Lt vertės garažu, es. A. J. g. 5A, garažų bendrijoje (duomenys neskelbtini), garažo Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš R. G. 10 000 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį I. G.

Priteisti iš I. G. 1580 Lt bylinėjimosi išlaidų R. G.

Grąžinti R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 342 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2010-07-09.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės r. apylinkės teismą.