Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis, sekretoriaujant Linai Lukošiūnaitei, dalyvaujant prokurorui Alfredui Baciui, gynėjui R. D., civilinio ieškovo valstybės įmonės Ignalinos miškų urėdijos atstovei L. Š., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) susituokęs, dirbantis viešojoje įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2008 m. birželio 27 d. iki 2009 m. birželio 30 d.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – valstybės įmonės Ignalinos miškų urėdijos miškų urėdu, pažeisdamas: Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4, 6 punktus, įpareigojančius nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, priimant sprendimus vadovautis įstatymais, nesinaudoti ir neleisti naudotis jokia valstybės ar savivaldybių nuosavybe kitokia tvarka ar mastu, negu nustato įstatymai ir kiti teisės aktai; 2006 m. vasario 1 d. Generalinio miško urėdo patvirtintų VĮ Ignalinos miškų urėdijos miškų urėdo pareiginių nuostatų 8 ir 24 punktuose numatytas pareigas veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Aplinkos ministerijos, Miškų ir saugomų teritorijų departamento patvirtintais teisės aktais, Generalinės miškų urėdijos įsakymais, kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, miškų urėdijos įstatais, administracijos darbo reglamentu, vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, priimta kolektyvine sutartimi ir pareiginiais nuostatais, organizuoti Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų, Aplinkos ministerijos bei Generalinės miškų urėdijos įsakymų ir nurodymų savalaikį ir teisingą įgyvendinimą, pažeisdamas valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo ir skaidrumo principus, siekdamas asmeninės turtinės naudos piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o būtent: 2009 m. balandžio mėnesį pavaldinei VĮ Ignalinos miškų urėdijos žemėtvarkos inžinierei A. L. pavedė VĮ Ignalinos miškų urėdijos vardu ir sąskaita atlikti kadastrinius matavimus jam nuosavybės teise priklausančių dviejų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir A. L. šį pavedimą įvykdė – VĮ Ignalinos miškų urėdijos vardu ir sąskaita, panaudojant 100,50 Lt pašto išlaidoms, atliko sklypų kadastrinius matavimus, kurių rinkos vertė ne mažiau kaip 3600 Lt, 2009 balandžio 30 d. parengė kadastrinių matavimų bylas ir perdavė jas V. V., kuris, veikdamas VĮ Ignalinos miškų urėdijos miškų urėdo vardu, kadastrinių matavimų planus patvirtino ir kadastrinių matavimų bylas perdavė suderinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriui, kur jos buvo suderintos. Dėl šių V. V. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo ir skaidrumo principai, sumenkintas valstybinės valdžios prestižas, diskredituotas valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. V. kaltės nepripažino ir pareiškė, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ir prašo jais vadovautis. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad nuo 2006 m. vasario 1 d. iki 2010 m. balandžio 14 d. dirbo valstybės įmonėje Ignalinos miškų urėdijoje miškų urėdu. A. L. dirbo šioje įmonėje žemėtvarkos inžiniere. Iki 2008 metų urėdijoje nebuvo geodezinius matavimus atliekančio darbuotojo. 2008 metais Ignalinos miškų urėdija papildė savo įstatus ir juose atsirado papildoma veiklos sritis – geodeziniai matavimai. Tuo metu į urėdiją atėjo dirbti jauna specialistė A. L. (Č.), kuri neturėjo reikiamo darbo stažo geodeziniams matavimams atlikti. Pažįstamų specialistų prašė konsultuoti jauną specialistę. 2009 metais draugas K. P., kuris šiuo metu jau miręs, atliko jo žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, kadastrinius matavimus ir įrašė matavimų duomenis į CD diską. Kadastrinių matavimų jam praktiškai nereikėjo, nes užteko ir preliminarių matavimų, kurie buvo atlikti atstatant nuosavybės teisę į žemės sklypus. A. L. ketino ginti magistro darbą, bet patirties privačių sklypų įteisinime neturėjo, ir sakiusi, kad jai būtų naudinga įgyti tokios patirties, kuri būtų naudinga rašant ir ginant magistro darbą. Davė jai CD diską su matavimų duomenimis, kuriuos peržiūrėjusi A. L. pasakė, kad visi darbai jau yra atlikti, liko tik taip vadinamas „popierinis darbas“ ir kad ji pažiūrės, ar gerai CD diske yra nurodytos sklypo linijų koordinatės. Tai ji darė po darbo. Pagal galiojančius teisės aktus gretimų sklypų kaimynams būtina išsiųsti pranešimus apie numatomus atlikti kadastrinius matavimus. Nurodymo A. L. išsiųsti pranešimus ant firminių Ignalinos miškų urėdijos blankų ir urėdijos sąskaita nedavęs. Tie pranešimai buvo atspausdinti automatiškai. Pranešimų esmė nebūtų pasikeitusi, jei jie būtų atspausdinti ant paprastų lapų. Atspausdinti pranešimai buvo perduoti sekretorei, kuria tuo metu dirbo jo pusseserė. Paprašė, kad ji juos po darbo išsiųstų, bet neprašė šių pranešimų užregistruoti ir išsiųsti Ignalinos miškų urėdijos vardu ir sąskaita. Matyt, sekretorė tuos pranešimus supainiojo su kitais, per klaidą užregistravo ir išsiuntė. A. L. pietų pertraukų metu du kartus važiavo prie sklypų ir atliko derinimo darbus. Po to parengė būtinus dokumentus ir jam atidavė, o jis nuvežė į Švenčionių žemėtvarkos skyrių. A. L. už sklypų matavimus joks papildomas piniginis atlygis iš Ignalinos miškų urėdijos lėšų nebuvo mokamas. Matavimus ji atliko tik todėl, kad norėjo įgyti darbo patirties. Dėl atliktų kadastrinių matavimų jokios asmeninės naudos sau neturėjo, priešingai dėl A. L. padarytų klaidų – nenurodymo, kad sklypas yra rekreacinėje teritorijoje, turės papildomų išlaidų taisant klaidas (2 tomas, 116-118 b. l., 3 tomas 112-113 b. l.).

Liudytoja A. L. paaiškino, kad 2009 metais, dirbdama Ignalinos miškų urėdijoje žemėtvarkos inžiniere, urėdo prašymu atliko dviejų jam priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus, parengė planus ir jam atidavė. Pasirengimo kadastriniams matavimams metu paruošė pranešimus gretimų žemės sklypų savininkams apie ribų derinimą. Kadastrinių matavimų vykdytoju buvo licenciją tokiems darbams turinti urėdija, todėl pranešimus parengė urėdijos vardu ir perdavė sekretorei išsiųsti. Vyko į ribų derinimą. GPS prietaisu nustatė sklypų koordinates, parengė sklypų planus, kuriuose rengėju nurodė Ignalinos miškų urėdiją, nes licenciją kadastrinių matavimų darbams turėjo urėdija. Ji turėjo tik matininko kvalifikacinį pažymėjimą, bet tuo metu buvo reikalingas ne tik kvalifikacinis pažymėjimas, bet ir licencija, kurią galėjo gauti tik įmonė. Jos parengtų planų be licencijos turėtojo patvirtinimo Registrų centras nepriimtų, todėl ant planų yra jos ir urėdo parašai. Atlikti tų sklypų kadastrinius matavimus pati nesisiūlė. Urėdas asmeniškai prašė atlikti matavimus. Kito urėdijos darbuotojo prašymu tokių darbų nedarytų, pasiūlytų tartis su urėdu. Daugiau privatiems asmenims kadastrinių matavimų nedarė. Buvo du matavimai prokuroro rašytiniu nurodymu ikiteisminio tyrimo metu. Tada Mykolo Romerio universitete studijavo magistrantūroje aplinkosaugą. Magistro darbą rašė apie valstybinių miškų teisinę registraciją. Magistro darbe nenaudojo šių kadastrinių matavimų dokumentų.

Liudytoja V. R. paaiškino, kad iki 2010 metų Ignalinos miškų urėdijoje dirbo vyriausiąja buhaltere. V. V. buvo vadovu. A. L. dirbo urėdijoje inžiniere, atlikinėjo matavimus, mokėsi magistrantūroje. Buvo vadovų pokalbis apie A. L. studijas ir praktiką. A. L. sakiusi, kad jai reikia kadastrinių matavimų praktikos. Klausė, ar jai reikalingi matavimai. Atsakiusi, kad nereikia, nes viskas sutvarkyta. V. V. pasakė, kad pas jį yra praktikai tinkamas darbas, nes situacija sudėtinga. A. L. sutikusi atlikti ten praktiką. Kiek jai žinoma, viskas buvo daroma po darbo ir ne dėl finansinių, kokių kitokių paskatų ar daromo spaudimo, o grynai dėl praktikos.

Liudytoja A. B. paaiškino, kad Ignalinos miškų urėdijoje dirba sekretore. Tą darbą dirbo ir tada, kai pusbrolis V. V. buvo urėdu. Atsimena atvejį, kai A. L. atnešė pranešimus dėl žemės sklypų ženklinimo. Juos užregistravo ir išsiuntė. Nekreipė dėmesio, kad laiškai urėdo, bet adresatų tarpe buvo giminių ir žinomų žmonių pavardės. Dokumentus išsiuntė kaip paprastus urėdijos raštus. Jokių urėdo ar L. nurodymų siųsti kažkaip kitaip nebuvo.

Liudytojas A. A. paaiškino, kad yra valstybės įmonės Ignalinos miškų urėdijos miškų urėdas. Kaltinamasis V. V. buvęs jo vadovas. Konfliktų tarp jų nebuvo. Po Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko sujungimo, kilo kažkokia sumaištis dėl V. V. savavališkų statybų. Generalinėje miškų urėdijoje gavo nurodymą patikrinti, ar V. V. buvo atliekami kadastriniai matavimai. Iš pradžių jokių dokumentų nerado, bet vėliau, tvarkant archyvą, buvo rasti urėdijos sąskaita išsiųsti pranešimai apie V. V. žemės sklypų kadastrinius matavimus. Tada visas šitas dalykas kilo. Ignalinos miškų urėdija darė tik valstybinių miško sklypų kadastrinius matavimus, o privatiems asmenims kadastrinių matavimų paslaugų niekada neteikė. Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo apskaičiuotas apytiksliai, remiantis tuo laikotarpiu tokias paslaugas privatiems asmenims teikusių įmonių kainomis, nes urėdija tokių paslaugų neteikia, pajamų už tokias paslaugas negauna, todėl savo įkainių neturi. Mano, kad Ignalinos rajono miškų urėdijai kaltinamojo veiksmais padaryta neturtinė žala pasireiškė įmonės reputacijos, žvelgiant iš Generalinės miškų urėdijos pozicijų, pablogėjimu.

Pranešimų kopijos, valstybės įmonės Ignalinos miškų urėdijos registruotų siuntų sąrašai ir Lietuvos pašto sąrašai (1 tomas, 18-56 b. l.) patvirtina, kad 2009 m. balandžio 6 d. valstybės įmonė Ignalinos miškų urėdija šešiolikai fizinių asmenų ir vienam juridiniam asmeniui išsiuntė A. L. valstybės įmonės Ignalinos miškų urėdijos vardu parengtus pranešimus apie V. V. priklausančių žemės sklypų ribų nustatymo ir ženklinimo laiką su kvietimu dalyvauti, o 2009 m. balandžio 29 d. – trylikai fizinių asmenų pranešimus apie V. V. žemės sklypo ribų paženklinimą.

Valstybės įmonės Ignalinos miškų urėdijos 2011 m. gegužės 4 d. raštas Nr. 1-3-376 patvirtina, kad trisdešimties pranešimų siuntimas paštu valstybės įmonei Ignalinos miškų urėdijai kainavo 100,50 Lt (1 tomas, 60 b. l.).

Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos Generalinio miškų urėdo 2006 m. vasario 1 d. įsakymas Nr. 3P-14 „Dėl V. V. paskyrimo“, 2006 m. vasario 1 d. darbo sutartis, Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos Generalinio miškų urėdo 2010 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr. 3P-33 „Dėl VĮ Ignalinos miškų urėdijos miškų urėdo V. V. atšaukimo iš pareigų“ (1 tomas, 154-155 b. l., 3 tomas, 194-197 b. l.) patvirtina, kad V. V. nuo 2006 m. vasario 1 d. iki 2010 m. balandžio 14 d. buvo valstybės įmonės Ignalinos miškų urėdijos miškų urėdas.

Darbo sutartis ir santuokos liudijimas patvirtina, kad A. L. (Č.) nuo 2008 m. sausio 2 d. valstybės įmonėje Ignalinos miškų urėdijoje dirba žemėtvarkos inžinieriaus pareigose (1 tomas, 61-63 b. l.).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2008 m. liepos 11 d. išduotas matininko kvalifikacijos pažymėjimas 2M-M-473 patvirtina, kad A. Č. atitinka kvalifikacinius reikalavimus nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenims nustatyti (3 tomas, 66 b. l.).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2008 m. rugpjūčio 7 d. išduota licencija atlikti geodezinius matavimus G-670-(891) patvirtina, kad valstybės įmonei Ignalinos miškų urėdijai leidžiama nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis (1 tomas, 145 b. l.).

Žemės sklypų planai ir V. V. 2009 m. rugsėjo 9 d. prašymas patvirtina, kad 2009 balandžio 30 d. Valstybės įmonės Ignalinos miškų urėdijos vardu žemėtvarkos inžinierė A. L. parengė, o miškų urėdas V. V. patvirtino dviejų V. V. žemės sklypų kadastrinių matavimų planus, kuriuos V. V. 2009 m. rugsėjo 9 d. pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriui suderinti (1 tomas, 72, 79, 90, 130 b. l.).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gruodžio 28 d. raštas Nr. 45SD-(14.45.7)-636 patvirtina, kad V. V. pateiktos žemės sklypų kadastro duomenų bylos atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus ir buvo suderintos (1 tomas, 151 b. l.).

Uždarosios akcinės bendrovės „Aplinkos inžinerija“ ir uždarosios akcinės bendrovės Korporacijos „Matininkai“ raštai (3 tomas, 100, 102 b. l.) patvirtina, kad 2009 metais paminėtų dviejų V. V. žemės sklypų kadastriniai matavimai galėjo kainuoti nuo 3600 Lt iki 8687 Lt.

Kaltinamojo V. V., liudytojų A. L., V. R., A. B. ir A. A. parodymai, įsakymai apie V. V. paskyrimą į pareigas ir atšaukimą iš pareigų, V. V. darbo sutartis, A. Č. darbo sutartis, A. Č. matininko kvalifikacinis pažymėjimas, VĮ Ignalinos miškų urėdijos licencija atlikti geodezinius matavimus, pranešimai apie žemės sklypų ribų nustatymo ir ženklinimo laiką, ir žemės sklypo ribų paženklinimą, VĮ Ignalinos miškų urėdijos 2011 m. gegužės 4 d. raštas Nr. 1-3-376 apie pašto išlaidas dėl V. V. sklypų kadastrinių matavimų, žemės sklypų planai, UAB „Aplinkos inžinerija“ ir UAB Korporacijos „Matinikai“ raštai apie žemės sklypų kadastrinių matavimų kainas patvirtina, kad V. V., būdamas VĮ Ignalinos miškų urėdijos miškų urėdu, 2009 m. balandžio mėnesį pavaldinei VĮ Ignalinos miškų urėdijos žemėtvarkos inžinierei A. L. pavedė VĮ Ignalinos miškų urėdijos vardu ir sąskaita atlikti jam nuosavybės teise priklausančių dviejų žemės sklypų kadastrinius matavimus ir A. L. šį pavedimą įvykdė – VĮ Ignalinos miškų urėdijos vardu ir sąskaita, panaudojant 100,50 Lt pašto išlaidoms, atliko sklypų kadastrinius matavimus, kurių rinkos vertė ne mažiau kaip 3600 Lt, 2009 balandžio 30 d. parengė kadastrinių matavimų bylas ir perdavė jas V. V., kuris, veikdamas VĮ Ignalinos miškų urėdijos miškų urėdo vardu, kadastrinių matavimų planus patvirtino ir kadastrinių matavimų bylas perdavė suderinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriui, kur jos buvo suderintos.

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi būtinasis objektyvusis požymis yra pavojingų padarinių – didelės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui – kilimas. Didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, bet pagal teismų praktiką pavaldinių darbo eksploatavimas savo interesais negali būti nepripažintas didele žala valstybės interesams (Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-41-350-2011), nes tuo šiurkščiai nusižengiama valstybės deklaruojamiems tarnybinės veiklos principams, esmei ir turiniui, sumenkinamas valstybinės valdžios prestižas, diskredituojamas asmens, prilyginto valstybės tarnautojui, vardas. Akivaizdu, kad V. V., pavesdamas pavaldinei VĮ Ignalinos miškų urėdijos vardu ir sąskaita atlikti jam nuosavybės teise priklausančių dviejų žemės sklypų kadastrinius matavimus, siekė asmeninės turtinės naudos, nes, elgdamasis teisėtai ir užsakydamas šiuos darbus tokią veiklą vykdančioje įmonėje, turėtų sumokėti ne mažiau 3600 Lt, o piktnaudžiaudamas tarnyba šių išlaidų išvengė, todėl veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį.

V. V. atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalies redakcija (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatė teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmes. Šiuo metu galiojanti Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalies redakcija (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numato griežtesnes bausmes – baudą arba laisvės atėmimą iki septynerių metų. Pagal Baudžiamoj kodekso 3 straipsnio 1 ir 3 dalis veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, o baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

V. V. padarė apysunkį nusikaltimą, neteistas. Pagal Baudžiamojo kodekso 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už apysunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Aplinkybių, dėl kurių V. V. turėtų būti paskirta Baudžiamojo kodekso 282 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, nėra, todėl jam turi būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalies sankcijos redakcija numatė laisvės atėmimui alternatyvią bausmę – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, o šiuo metu galiojančioje redakcijoje laisvės atėmimui alternatyvi bausmė – bauda. Galiojanti Baudžiamojo kodekso 42 straipsnio redakcija nenumato teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmės, bet pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią Baudžiamojo kodekso 42 straipsnio redakciją bauda buvo griežtesnė bausmė nei teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, todėl, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 3 dalimi, V. V. negali būti paskirta bauda ir skiriama teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančią ar sunkinančių aplinkybių, bausmės dydis nustatomas atitinkantis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Baudžiamojo kodekso 45 straipsnio 2 dalyje numatytą teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmės vidurkį.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos Loretos Juodelienės 2013 m. gegužės 22 d. nutarimu V. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 tomas, 133-134 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į skiriamą bausmę, mano, jog nuosprendžio įvykdymo užtikrinimui kardomoji priemonė nereikalinga, todėl ji panaikinama.

Valstybės įmonė Ignalinos miškų urėdija pareiškė ieškinį, prašydama priteisti iš V. V. 3880,50 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 32500 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, kad turtinę žalą sudaro 100,50 Lt išlaidos dėl pranešimų apie V. V. žemės sklypų kadastrinius matavimus siuntimo ir 3780 Lt sklypų kadastrinių matavimų darbų kaina, apskaičiuota pagal UAB „Soklida“ internetinėje svetainėje www.soklida.lt skelbiamus kadastrinių matavimų įkainius. Nurodoma, kad V. V. dėl savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, kuri lygi kadastrinių matavimų darbų vertei, o pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 2 dalį, jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą grindžiamas tuo, kad V. V. veiksmai, turintys piktnaudžiavimo tarnyba požymių, sumenkino valstybės ir valstybės įmonės autoritetą, o teismų praktikoje laikoma, kad piktnaudžiaujant tarnyba, kai eksploatuojamas pavaldinių darbas, yra padaroma didelė neturtinė žala valstybės interesams. Įvertindamas V. V. veiksmais padarytos neturtinės žalos piniginę išraišką, ieškovas remiasi Baudžiamojo kodekso 190 ir 248 straipsniuose pateiktais didelės vertės turto apibrėžimais ir mano, kad priteistinas neturtinės žalos atlyginimas yra 250 MGL dydžio, t. y. 32500 Lt.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Nustatyta, kad dėl V. V. nusikalstamos veikos valstybės įmonė Ignalinos miškų urėdija turėjo 100,50 Lt pašto išlaidų, susijusių su pranešimų apie V. V. sklypų kadastrinius matavimus siuntimu. Šios išlaidos yra valstybės įmonės Ignalinos rajono miškų urėdijos tiesioginiai nuostoliai, kurie priteisiami iš kaltinamojo kaip turtinės žalos atlyginimas. Reikalavimas priteisti kaip turtinės žalos atlyginimą 3780 Lt atmetamas. Nustatyta, kad valstybės įmonė Ignalinos miškų urėdija nevykdė veiklos, susijusios su fiziniams asmenims priklausančių žemės sklypų kadastriniais matavimais už atlyginimą, ir pajamų iš tokios veiklos negaudavo, todėl nėra pagrindo spręsti, kad urėdija gautų 3780 Lt pajamų, jeigu nebūtų buvę V. V. neteisėtų veiksmų, ir V. V. gautą naudą pripažinti valstybės įmonės Ignalinos miškų urėdijos nuostoliais.

Nustatyta, kad dėl V. V. piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant asmeninės turtinės naudos didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, sumenkintas valstybinės valdžios prestižas ir reputacija, diskredituotas valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardas, bet nenustatyta, kad dėl V. V. nusikalstamos veikos valstybės įmonė Ignalinos miškų urėdija patyrė neturtinę žalą, kuri turėtų būti įvertinta pinigais, todėl reikalavimas priteisti iš V. V. neturtinės žalos atlyginimą atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir paskirti bausmę – atėmimą teisės trejus metus dirbti valstybinėse įmonėse, įstaigose ar organizacijose darbą, susijusį su finansinių išteklių valdymu ir disponavimu.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos Loretos Juodelienės 2013 m. gegužės 22 d. nutarimu V. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš V. V. valstybės įmonei Ignalinos miškų urėdijai 29,11 Eur (dvidešimt devynis eurus 11 centų) turtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.