Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2021-09-17 · Civilinė byla Nr. e2-10975-1119/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-17
Bylos Nr.
e2-10975-1119/2021
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-04811-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Žulpė
Ieškovas
V. S.
Atsakovas
A. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-10975-1119/2021Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04811-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2.; 3.2.3.2.; 3.2.7.1.; 3.2.7.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. rugsėjo 17 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Jurga Žulpė,

rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškovės V. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo atsakovui A. K., institucija, byloje teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė V. S. prašo iki ieškinio pareiškimo teisme dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečio vaiko M. K. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti atsakovo A. K. laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui laikiną išlaikymą – po 200,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, leisti ieškovei kartu su nepilnamečiu sūnumi išvykti į (duomenys neskelbtini) Respubliką, įpareigoti atsakovą A. K. grąžinti nepilnamečio vaiko asmens tapatybės dokumentą.

Ieškovė nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2993-841/2014 buvo nutraukta šalių santuoka, o nepilnamečio vaiko M. K. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu A. K.. Nepaisant šio sprendimo, nepilnametis vaikas M. K. nuo 2013 m. nuolat gyvena su mama V. S. (duomenys neskelbtini) Respublikoje, kur lankė ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigas. Nurodė, kad atsakovas negalėjo pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, nes buvo nuteistas ir atliko laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Paaiškino, kad 2021 m. vasarą ieškovė kartu su nepilnamečiu vaiku M. K. grįžo į Lietuvą su tikslu pakeisti vaiko asmens dokumentą, ir kad, jį atsiėmus, vaiko tėvas pasiėmė M. K. asmens dokumentą ir jo nebegrąžino ieškovei.

Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad byloje egzistuoja tarptautinis (užsienio) elementas, nes, ieškovės teigimu, jos ir jos nepilnamečio vaiko M. K. nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) Respublikoje, o atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, byloje ieškovė pareiškė procesinį reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 782 straipsnį bylą, turinčią tarptautinį (užsienio) elementą, nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar tokia byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Pažymėtina, kad nacionalinės teisės nustatytos tarptautinio civilinio proceso taisyklės taikomos tik tais atvejais, kai teisės kolizijos klausimo nereguliuoja Europos Sąjungos ar kitas tarptautinis teisės aktas.

Nagrinėjamu atveju tikslinga pasisakyti tiek procesinio klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismingumo, tiek ir dėl būsimo ieškinio teismingumo, nes pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti paduodamas teismui, kuris pagal teismingumo taisykles turi nagrinėti patį ieškinį, o prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su užsienio teisme arba užsienio ar nacionaliniame arbitraže nagrinėtina byla, taikymo paduodamas Vilniaus apygardos teismui.

Nors ieškovė nesuformulavo būsimo ieškinio reikalavimų, tačiau iš prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones matyti, kad jas prašoma taikyti iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Taigi tikėtini būsimo ieškinio reikalavimai yra susiję su Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2993-841/2014 nustatytos nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimu, išlaikymo priteisimu ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimu.

Nagrinėjamu atveju ieškovės būsimiems reikalavimams taikomas skirtingas teisinis reglamentavimas, t. y. tarptautinį elementą turinčiose bylose dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo jurisdikcijos nustatymo klausimus reglamentuoja 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003), o tarptautinį elementą turinčiose bylose dėl išlaikymo priteisimo – 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 4/2009).

Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 8 straipsnis įtvirtina bendrąją jurisdikcijos bylose dėl tėvų pareigų, t. y. ir dėl teisės nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, nustatymo taisyklę – pagal vaiko nuolatinę (įprastinę) gyvenamąją vietą. Aiškinant Europos Sąjungos teisės aktus, būtina atsižvelgti į Europos Sąjungos T. T. (toliau – ESTT) praktiką, kurioje yra pakankamai išplėtota vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos sąvoka. Visų pirma, nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka reglamento Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 8 straipsnio 1 dalies prasme turi būti aiškinama taip, kad ši gyvenamoji vieta atitinka vietą, kur vaikas tam tikra dalimi integravosi į socialinę ir šeiminę aplinką (ESTT sprendimas byloje Nr. C-523/07, A, p. 44). Nustatant vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, be fizinio jo buvimo tam tikroje valstybėje narėje, reikia atsižvelgti ir į kitus papildomus veiksnius, galinčius atskleisti, kad toks buvimas visai nėra laikinas ar atsitiktinis. Tokiomis aplinkybėmis gali būti tėvų pareigų turėtojo ketinimas įsikurti su vaiku kitoje valstybėje narėje, išreikštas tam tikromis konkrečiomis priemonėmis, kaip antai būsto priimančiojoje valstybėje narėje įsigijimas arba išsinuomojimas (ESTT sprendimas byloje Nr. C-523/07, A, p. 40). ESTT išvardijo tokius kriterijus, padėsiančius nagrinėjančiam bylą teismui nustatyti vaiko nuolatinę (įprastinę) gyvenamąją vietą valstybėje narėje: 1) trukmė; 2) reguliarumas; 3) persikėlimo į valstybę narę priežastys ir aplinkybės; 4) šeiminiai ryšiai toje valstybėje narėje; 5) vaiko tautybė; 6) mokyklos lankymas; 7) kalbos žinios; 8) socialiniai ryšiai. Nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą turi nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į visas kiekvienam atvejui būdingas faktines aplinkybes. Toliau plėtodamas vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos sąvokos aiškinimą, ESTT nurodė, kad norint atskirti nuolatinį gyvenimą nuo laikino buvimo reikia pabrėžti, jog šio buvimo trukmė turi būti tokia, kad atsirastų tam tikras stabilumas, todėl gyvenimo trukmė yra tik rodiklis vertinant gyvenamosios vietos stabilumą, o tai vertinama turi būti atsižvelgiant į visas konkretaus atvejo aplinkybes (ESTT sprendimas byloje Nr. C-497/10 PPU, B. M. v. R. C., p. 51).

Ieškovė prašyme nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) Respublikoje, bei pateikė (duomenys neskelbtini) Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Civilinės būklės aktų įrašų ir migracijos departamento 2021-04-07 išduotą leidimą nuolat gyventi šalyje ir 2019-06-06 nuomos sutartį, pagal kurią ji kartu su kitais šeimos nariais nuomos sutarties pagrindu gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškovės ir atsakovo vaikas M. K., gim. (duomenys neskelbtini), pasak ieškovės, nuo 2013 m. nuolat gyvena su mama Viktorija S. (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateikė valstybinio „A. M.“ vaikų darželio 2016-02-03 pažymą apie tai, kad M. K. lankė šį darželį 2015-2016 mokslo metais, ir 2021-07-16 Strovolos Šv. Marinos pradinės mokyklos pažymėjimą 2020-2021 mokslo metams, kad M. K. perkeliamas į 5 klasę. Ieškovė taip pat pateikė duomenis, kad (duomenys neskelbtini) jai gimė sūnus G. G. S., o (duomenys neskelbtini) ji sudarė santuoką su G. B. S.. Todėl teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, kad nepilnamečio vaiko M. K. įprastinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, jurisdikciją nagrinėti nepilnamečio vaiko M. K. gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi atitinkamas (duomenys neskelbtini) teismas, bet ne Lietuvos Respublikos teismas.

Be to, pažymėtina, kad šioje byloje nenagrinėjami santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos) arba santuokos pripažinimo negaliojančia reikalavimai, nenustatyti ir kiti jurisdikcijos prorogaciją galintys nulemti faktai, ar vaiko neteisėto išvežimo ar negrąžinimo (grobimo) atvejai, todėl šiuo atveju jurisdikcijos nustatymui negali būti taikomi Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 10 ir 12 straipsniai. Taip pat netaikytinas ir Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 9 straipsnis dėl nenutrūkstamos vaiko buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos jurisdikcijos, nes nėra tam būtinų sąlygų.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 4/2009 3 straipsnio a ir b punktus numatyta, kad bendroji jurisdikcija su išlaikymo prievolėmis susijusiose bylose nustatoma pagal atsakovo (skolininko) (3 straipsnio a punktas) arba kreditoriaus įprastinę gyvenamąją vietą (3 straipsnio b punktas), o to paties straipsnio c ir d punktuose nustatyta pagalbinė (šalutinė) jurisdikcija, kai yra pareikštas susijęs reikalavimas: kai pagal teismo valstybės teisę teismas turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, pavyzdžiui, dėl santuokos nutraukimo, separacijos, santuokos negaliojimo, tėvystės nustatymo (3 straipsnio c punktas), arba kai pagal teismo valstybės teisę teismas turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas (kaip nagrinėjamu atveju dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) (3 straipsnio d punktas), išskyrus tuos atvejus, kai jurisdikcija grindžiama tik vienos iš šalių pilietybe. Todėl konstatavus, kad įprastinė vaiko (kreditoriaus) gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) ir būsimo ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios nustatymo yra teismingas (duomenys neskelbtini) teismui, nurodyto straipsnio tiek b, tiek d punktų pagrindu (duomenys neskelbtini) teismai turi jurisdikciją nagrinėti ir ieškovės būsimo ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad būsimas ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, o būtent - Šiaulių apylinkės teismui, ir pagal nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ieškovė turės kreiptis į kompetentingą (duomenys neskelbtini) teismą.

Šiuo atveju nustačius, kad būsimas ieškinys turės būti nagrinėjamas užsienio teisme, Šiaulių apylinkės teismas neturi teisinio pagrindo nagrinėti procesinio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes tokius prašymus nagrinėja Vilniaus apygardos teismas (CPK 147 str. 3 d.). Todėl atsisakytina priimti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes jis neteismingas Šiaulių apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

Kartu ieškovei išaiškintina, kad pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį paduodant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, kad sumokėtas CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytas žyminis mokestis ir trijų šimtų eurų užstatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 147 straipsnio 3 dalimi, 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės V. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo atsakovui A. K., institucija, byloje teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jurga Žulpė