Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2011-12-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-110-443/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-12-05
Bylos Nr.
1-110-443/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arturas Rauktys
Civilinis ieškovas
L. S.
Kaltinamasis
A. J.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-110-443/2011Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00055-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.3, 2.3.6.4.2. (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 5 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant prokurorei J. Baltrūnienei, nukentėjusiam ir civiliniam ieškovui L. S., jo atstovei advokatei I. Haase, kaltinamajam A. J., kaltinamojo gynėjai advokatei R. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, 2009-12-15 baudžiamoji byla, kurioje tyrimas buvo atliktas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., jo atžvilgiu nutraukta, pagal Lietuvos Respublikos BPK 212 str. 1 d. 2 p., teistas: Šakių rajono apylinkės teismo 2010-09-17 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d., laisvės apribojimu 8 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai to reikalauja darbas ar mokymasis, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. J. 2011 m. vasario 6 d. apie 2.05 val. kelio Bridžiai-Šakiai 3,025 km, Bridžių kaimo ribose, Šakių seniūnijoje ir rajone, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 8, 133, 238 ir I priedo 407 punktų reikalavimus, t.y. vairuodamas transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nedraustą automobilį, nevykdė nukreipiamojo kelio ženklo Nr. 407 „apvažiuoti iš dešinės" reikalavimų ir važiavo prieš eismą vienpusio eismo keliu bei, esant slidžiai kelio dangai, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas ir transporto priemonės ypatumus, dėl ko nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir apvirto; eismo įvykio metu sužalotas automobilio vairuotojas bei kartu važiavę keleiviai: L. S., kuriam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ir R. D., kuriam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat šio eismo įvykio metu apgadintas V. D. priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini) valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) padarant 6 000 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis visiškai prisipažįsta padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. Be to, kaltinamojo A. J. kaltė visiškai įrodyta paties kaltinamojo, liudytojų, nukentėjusiojo parodymais, Valstybinės medicinos tarnybos prie LR TM Jurbarko poskyrio specialisto išvada, įvykio vietos, transporto priemonės apžiūros protokolais ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamasis A. J. parodė, kad 2011 m. vasario 6 d. apie 2 val. vairavęs automobilį M. B. prieš tai Griškabūdžio miestelyje šokiuose. Vairuoti paprašęs A. J. neva jo mašiną BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis pats sėdęs už vairo, šalia – keleivio vietoje sėdėjęs A. J., o gale sėdėję S. K., R. D. ir L. S.. L. S. pažinojęs tik iš matymo. Kaltinamasis diržą užsisegęs, Andrius taip pat, o ar kiti užsisegę – nematęs. Važiavęs keliu Pilviškiai-Šakiai-Jurbarkas link Šakių maždaug 110 km/h greičiu. Privažiavus aplinkelį ties Šakiais, kad sutrumpinti kelią, važiavęs atkarpą kelio prieš eismą. Pasitaikė ten matyt ledo prišalusios provėžos ir mašiną sumėtė – įvyko autoavarija. Avarijos metu buvęs be sąmonės, pabudęs tik Šakių ligoninėje. Už vairo jam niekas negriebęs, nesutrukdęs. Sausio mėnesį bus du metai, kai turi vairuotojo teises. Tekę važinėti ir žiemos metu. Matęs nukreipiamuosius kelio ženklus, bet iš priekio nebuvę jokių mašinų, todėl nusprendęs sutrumpinti kelią. Supratęs, kad pažeidžiąs kelių eismo taisykles. Nepagalvojęs apie galimas skaudžias pasekmes. Kelias atrodė nebuvęs slidus. Su nukentėjusiuoju bendrauti galimybę turėjęs, bet ja nepasinaudojęs. Nežinojęs, kad mašina nedrausta – niekas jam to nesakęs. Buvęs blaivus, o visi kiti buvę išgėrę. Su ligonių kasos ieškiniu sutinkąs. Nukentėjusiam žalą padaręs, bet negalįs atsakyti kaip atlyginsiąs. Specialybę įgysiąs po metų. Mama nedirba, tėčio atlyginimas nedidelis, šeimoje dvi seserys nepilnametės. Po traumos ir pačiam reikia vaistų. Su nukentėjusiojo reikalaujamu turtinės žalos atlyginimu sutinka. Su neturtine žala taip pat sutinku, bet nesutinku su jos dydžiu – 50 000 Lt tikrai yra per daug.

L. V. D. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, o L. S. yra jo draugas. Automobilis BMW yra ne mano, tik pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta jo vardu. Jis iš tikrųjų tai buvęs A. J.. Kieno vardu buvo prieš tai registruotas, negalįs atsakyti, nes neprisimenąs. Buvo tik sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, bet liudytojas nenuvykęs į „Regitrą“. Už automobilį mokėjęs A. J.. Vasario 6 d. A. J. tą BMW pasiėmė, nes norėjo važiuoti į šokius Griškabūdyje. Automobilis buvęs pas liudytoją, nes pirkimas formintas jo vardu. Rytą sužinojęs, kad automobilis pateko į avariją ir sugadintas nepataisomai. Liudytojas jokios žalos nepatyręs, nes mašina ne jo. Po įvykio su L. S. teko bendrauti – jis buvo gydomas. Liudytojas nepastebėjęs jokių sutrikimų kalbos – jis mikčiojo ir anksčiau dar iki įvykio, dabar gal kiek intensyviau.

L. R. S. parodė, kad tik įvykus tai avarijai, iš karto atskubėjęs į ligoninę dėl sūnaus – jo būklė buvo bloga nuo pat pradžių. L. buvo operuotas du kartus. Buvo smegenyse kraujavimas, paskui reikėjo pastovios priežiūros. Buvo kartu su sūnumi ligoninėje, po to – sanatorijoje. Vėliau kilo komplikacijų, todėl vėl buvo gydomas. Sūnaus darbingumo lygis metams nustatytas ir yra tik 40 procentų. Po traumos kartais nesusivokia. Konsultuotas klinikose dėl galimos epilepsijos. Nerinko čekių žalos apmokėjimui specialiai, ką turėjo tą ir pateikė byloj. 50 000 Lt ieškinys yra dėl ateities. Visiškai pasikeitusi sūnaus būklė po avarijos. Anksčiau jis sportavo, buvo aktyvus. Iki įvykio jis buvo registruotas darbo biržoje. Klinikose gydėsi apie pusantro mėnesio ir ilgiau. Sūnus ne visada gali vienas būti. Sako, kad skauda galvą, depresija yra. Liudytojo nuomone ir supratimu, epilepsijos priepuolis yra buvęs. Iki to įvykio L. mikčiojo, dabar mikčioja dar labiau. Logopedai sako, kad negali atstatyti kalbos. Sūnus gyvena vienas Šakiuose, mama būna išvykusi į užsienį. Visą dieną praktiškai būna su liudytoju Griškabūdyje, namo grįžta tik pernakvoti. Sūnus baigęs Kaune verslo paslaugų mokyklą.

Nukentėjęs L. S. parodė, kad kaltinamąjį pažinojęs iki įvykio iš matymo. Vasario 6 d. buvęs su draugais šokiuose Griškabūdyje ir po jų išvažiavę į Šakius. Automobilį BMW vairavęs A. J., šalia jo sėdėjęs A. J., gale – R. D., S. K. ir pats nukentėjusysis. Tiksliai nepamenąs, kaip viskas įvykę. Atsibudęs jau klinikose. Šokiuose buvęs išgėręs du butelius alaus. Diržą matyt buvęs prisisegęs, nes likęs neiškritęs automobilyje. Tą dieną buvę šalta, liję, kelio danga turėjusi būti slidi. Po įvykio A. J. neaplankęs, neatsiprašęs. Kartais jaučiasi geriau, kartais labai skauda galvą – svaigsta, lyg būtų išgėręs. Kartais nesusigaudąs kur esąs. Anksčiau to nėra buvę. Atmintis pablogėjo. Gauna 504 Lt neįgalumo, darbo birža darbo nesiūlo. Su draugais susitinka nedažnai, nes būnąs namuose. Anksčiau sportavęs o dabar negalįs dėl sveikatos būklės. Palaikąs abu ieškinius. Esąs jaunas, negalįs dirbti, todėl prašąs neturtinės žalos atlyginimo priteisti 50 000 Lt. Uždirbti tokius pinigus galima. Dabar vartoja vaistus, geria vitaminus. Vaistai kainuoja mėnesiui nuo 50 Lt iki 100 Lt. Negalįs dirbti jokio fizinio darbo. Gydytojai prognozuoja dar vieną operaciją po kokių dviejų metų – reikės galvoje keisti implantą.

Be to, kaltinamojo kaltė įrodinėjama: 2011-02-06 įvykio vietos apžiūros protokolu su planu ir fotonuotraukomis (b.1. 2-11); 2011-02-06 transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolu (b.1. 12-13); 2011-02-06 alkotesterio „Lion alcolmeter 500" rodmenimis (b.l. 14); Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio teismo medicinos eksperto 2011-04-18 išvada Nr. G 121/11(10) (b.l. 39-40); nukentėjusiojo 2011-11-24 teisiamajame posėdyje pateiktais 2011-10-25 ir 2011-10-04 medicinos dokumentų išrašais.

Išanalizavęs byloje surinktus įrodymus teismas pripažįsta, kad kaltinamasis A. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis pažeidė nusikalstamos veikos metu galiojusių 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 8, 133, 238 ir I priedo 407 punktų reikalavimus, ko pasekmėje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir apvirto – eismo įvykio metu, be kitų pasekmių, sužalotas automobilio keleivis L. S., kuriam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta paties kaltinamojo, liudytojų, nukentėjusiojo, tiesiogiai dalyvavusio įvykyje, parodymais, specialisto išvadomis, įvykio vietos, transporto priemonės apžiūros protokolais ir kita bylos medžiaga. Pats kaltinamasis pripažįsta sukėlęs eismo įvykį, kurio metu sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Teismas vertina esant įrodytu, jog kaltinamasis padarė Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. numatytą nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nes kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę, laikytiną didesniu pavojaus šaltiniu, ir turėdamas teisės aktų nustatytą pareigą laikytis saugaus eismo taisyklių bei nekelti pavojaus eismo ir eismo dalyvių saugumui, pažeidė šią pareigą, kadangi dalyvaudamas kelių eisme buvo neatidus ir nedėmesingas. Teismas taip pat vertina, jog kaltinamasis pagal savo amžių, brandą ir socialinį statusą, realiai galėjo suvokti ir suvokė pavojingą daromos veikos pobūdį, numatė padarinius ir taip galėjo atsisakyti savo poelgio ir išvengti pavojingų padarinių atsiradimo.

Byloje yra pareikštas civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys kaltinamajam dėl 5556 Lt žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (b.l. 48-51).

Nukentėjusysis L. S. pareiškė ieškinį kaltinamajam dėl 566,18 Lt turtinės žalos ir 50 000 neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 57-70); nukentėjusysis taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo 350 Lt teismo procesinių išlaidų (sumokėta advokatui už procesinių dokumentų parengimą, konsultavimą).

Byloje pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-11-23 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-1485 dėl 80 Lt apmokėjimo priteisimo už advokatės I. Haase atstovavimą nukentėjusiajam pirmos instancijos teisme.

Byloje nustatyta, kad dėl 2011-02-06 kilusio eismo įvykio nukentėjusiam L. S. buvo sutrikdyta sveikata, dėl nukentėjusiojo gydymo teritorinė ligonių kasa iš viso patyrė 5556 Lt žalą, kurią teismui pagrindė rašytiniais įrodymais. Byloje įrodyta, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl ligonių kasos ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, 5556 Lt sumą priteisiant iš kaltinamojo.

Nukentėjusiojo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo taip pat pagrįstas įrodymais, pripažįstamas kaltinamojo, todėl tenkintinas visiškai, šią žalą priteisiant iš kaltinamojo. Nukentėjusiajam iš A. J. priteisini ir 350 Lt, sumokėti už suteiktą teisinę pagalbą advokatei.

Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, kad dėl neatsargių kaltinamojo A. J. veiksmų (KET pažeidimų) nukentėjusiam L. S. padaryta neturtinė žala – jis patyrė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio teismo medicinos eksperto 2011-04-18 išvada Nr. G 121/11(10) (b.l. 39-40), 2011-11-24 teisiamajame posėdyje pateikti medicinos dokumentų 2011-10-25 ir 2011-10-04 išrašai patvirtina L. S. padarytus sužalojimus, kurie vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas tik su 40 procentų darbingumo lygiu. L. S. civiliniame ieškinyje nurodo, kad patyrė sunkias traumas, autoįvykio metu prarado 60 procentus darbingumo, visą tą laiką po įvykio jam buvo reikalingas gydymas, reabilitacija, dabar pats vos apsitarnauja, iš esmės dirbti fiziškai nieko negalintis. Patyręs dvasinį sukrėtimą, nuolatos lydi skausmai, sumažėjo bendravimo galimybės, išlikęs gavos svaigimas, paūmėjo mikčiojimas, pablogėjo atmintis.

Teismas, priteisdamas asmeniui kito asmens nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kita. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Tačiau pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga, prioritetą teikiant žalą patyrusiam asmeniui. Taip pat žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Be to, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006).

Teismas, vertindamas neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstama veika, kurios metu buvo sutrikdyta pėsčiųjų sveikata, padaryta dėl neatsargumo (sąmoningai nesiekiant sukelti nukentėjusiajam fizinių kančių, dvasinių išgyvenimų), kad kaltinamasis nurodo išgyvenąs dėl padarytos žalos, į kaltinamojo materialinę padėtį, jo jauną amžių bei socialinį statusą, į tai, kad padarytos turtinės žalos dydis nėra labai didelis, į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo pobūdį, trukmę, į tai, kad L. S. po eismo įvykio neteko 60 procentų darbingumo ir neaišku, koks bus ir ar bus jo sveikatos pagerėjimas ateityje, sprendžia, kad protingas ir teisingas neturtinės žalos dydis, atlygintinas nukentėjusiam L. S. yra 35 000 Lt.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta, kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str. tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – padarytas neatsargus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas, numatytas BK 281 str. 3 d., padarytas dėl neatsargumo; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas nesiekiant sukelti dvasinio ar fizinio skausmo; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą – kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas pilnamečiu, teismo anksčiau teistas, nusikaltimą padarė, pažeisdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirto laisvės apribojimo įpareigojimus būti namuose 21 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai to reikalauja darbas ar mokymasis; į tai, kad gyvenamosios vietos seniūno ir mokymo įstaigos charakterizuojamas patenkinamai, niekur nedirba, bet mokosi; į kaltinamojo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas – dar gyvena su tėvais; į kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo – nesiėmė jokių priemonių veikos padariniams sumažinti, nebendravo su nukentėjusiuoju, jo neatsiprašė, po šio nusikaltimo iki dabar naujų nusikalstamų veikų nepadarė; į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių; į tai, kad visiškai pripažįsta reiškiamus civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo, procesinių išlaidų atlyginimo, ir – iš dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamajam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, nes yra pagrindas manyti, jog kitos rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Tačiau esant pakankamam pagrindui manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, jos vykdymas atidėtinas 2 m. 6 mėn. laikotarpiui su atitinkamu įpareigojimu (Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d.-3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304, 305, 307 str., teismas

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn. (dvejiems metams šešiems mėnesiams). Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 m. (dvejiems metams), įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš A. J. už L. S. gydymą Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 5556 Lt (penkis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt šešis litus).

Nukentėjusio ir civilinio ieškovo L. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. J. 566,18 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt šešis litus 18 ct) turtinės žalos ir 35 000 (trisdešimt penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo L. S..

Priteisti iš A. J. 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) procesinių išlaidų L. S. ir 80 Lt (aštuoniasdešimt litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas 188659752, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.

Teisėjo parašas.Nuorašas tikras:Teisėjas Arturas Rauktys