Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2009-10-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-465-557-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-10-22
Bylos Nr.
1A-465-557-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Pauliukėnas (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Dalius Jocys
Nuteistasis
D. D.
Kategorijos
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudž. byla Nr. 1A-465-557/2009Teisėjas V. Vainius Procesinio sprendimo kategorija1.1.4.2.; 1.1.8.1.1.; 2.1.7.4.1.;2.4.6.3.1. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Remigijaus Preikšaičio ir Daliaus Jocio,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorei Veronikai Poškuvienei,nuteistajam D. D. ir jo gynėjui Vaclovui Janušauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2009-05-19.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. gegužės 19 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas grupe kartu su nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, nenustatytam asmeniui paskambinus telefonu O. L. ir prisistačius jos sūnumi bei melagingai pranešus, kad jis, t. y jos sūnus A. L. vairuodamas automobilį eismo įvykio metu sužalojo mergaitę, kurios gydymui reikia pinigų, pareikalavo 2000 Lt, o D. D. atvykęs pas O. L. paėmė iš nukentėjusiosios 2000 Lt ir tokiu būdu apgaule savo naudai juos įgijo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. D. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, kad jo veiksmai neteisingai įvertinti kaip nusikalstama veika. Jo paprašė nuvažiuoti paimti pinigus ir tame jis nieko nusikalstamo neįžvelgė. Byla prieš jį yra sufabrikuota, nes jį sulaikius, policijos pareigūnams buvo paprasčiausia visą kaltę suversti jam vienam, tuo tarpu kitų asmenų, kurie norėjo padaryti nusikaltimą, policijos pareigūnai net neiškojo, nors ir klausėsi jų telefoninių pokalbių. Be to, prieštaringi liudytojų parodymai rodo, kad policijos pareigūnai jiems darė įtaką.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes ir pagrįstai jį pripažino kaltu dėl dalyvavimo sukčiavime.

Nukentėjusioji O. L. parodė, kad 2009-05-19 jai į namus paskambino telefonu nepažįstamas vyriškis ir prisistatė jos sūnumi bei pranešė, kad jis, t. y jos sūnus A. L., vairuodamas automobilį sužalojo mergaitę, kurios gydymui reikia pinigų. Ji užsirašė telefono numerį, kurį jai pasakė skambinęs vyras, ir perskambinusi į šį numerį kalbėjosi labai ilgai, gal apie 1 valandą. Tas vyras liepė surašyti banknotų numerius, ką ji ir padarė. Vėliau atėjo vaikinas, ji suprato, kad jis atėjo pinigų, todėl ji jam padavė paruoštus 2000 Lt. Jai paklausus, kur jos sūnus, vaikinas pasakė, kad jis yra šalia, ir išbėgo pro duris. Kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nors nukentėjusioji teisiamajame posėdyje nepatvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad vaikinas, atėjęs pasiimti pinigus, prisistatė nukentėjusiosios mergaitės broliu, ir jos parodymai šiek tiek skiriasi nuo liudytojos B. Ž. parodymų, šios aplinkybės, įvertinus itin senyvą nukentėjusiosios amžių (g. 1929 m.), dėl ko ji galėjo neatsiminti kai kurių detalių, nes nuo įvykio iki teisiamojo posėdžio praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, taip pat tai, kad su nuteistuoju betarpiškai bendravo nukentėjusioji, o ne liudytoja B. Ž., kuri beje, irgi yra itin senyvo amžiaus (g. 1927 m.), neduoda pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu. Nukentėjusiosios parodymais taip pat nustatyta, kad D. D., paklaustas, kur yra jos sūnus, atsakė, kad jis tuoj ateis, ir spruko iš nukentėjusiosios namų. Tokie D. D. veiksmai akivaizdžiai prieštarauja jo paties versijai, neva pažįstamas asmuo paprašė paimti pinigus iš kito asmens mamos, ir neabejotinai rodo, kad jis suvokė dalyvaujantis apgaulėje, nes žinojo, kad nukentėjusiosios sūnus neturi pasirodyti. Be to, gyvenimiška patirtis rodo, kad gerai pažįstami asmenys vieni kitiems tokio pobūdžio paslaugas, kokias D. D. neva darė, daro nemokamai arba už simbolinį mokestį, tuo tarpu, kaip ikiteisminio tyrimo metu teigė pats nuteistasis, jis už paslaugą turėjo gauti 200 Lt, t. y. 10 procentų nuo paimtos 2000 Lt sumos. Išdėstytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad D. D. dalyvavo nusikalstamoje veikoje iš anksto žinodamas, kad apgaulės būdu bandys užvaldyti nukentėjusiosios turtą, todėl jo argumentai, neva jis pats buvo šio nusikaltimo auka, visiškai nepagrįsti. Deklaratyvus ir apeliacinio skundo teiginys, jog policijos pareigūnai net neieškojo kitų nusikaltime dalyvavusių asmenų. Iš bylos matyti, kad buvo siekiama nustatyti D. D. bendrininko telefono numerio priklausomybę, tačiau nustačius, kad SMS kortelė yra išankstinio apmokėjimo, nustatyti D. D. bendrininko nepavyko. Taip pat buvo patikrinta ir D. D. versija, jog nuvykti pas motiną jo prašė pažįstamas S. B., su kuriuo D. D. yra atlikęs bausmę Alytaus pataisos namuose, tačiau paaiškėjo, kad toks asmuo Alytaus pataisos namuose bausmės neatlikinėja ir neatlikinėjo.

Iš kitos pusės, kolegija konstatuoja, jog tinkamai išsprendęs D. D. kaltės klausimą, apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodamas D. D. veiką pagal BK 182 str. 1 d. kaip baigtą nusikaltimą, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas. Pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytu, kad D. D. iš nukentėjusiosios apgaule įgijo 2000 Lt. Su tokia apylinkės teismo išvada sutikti negalima. Sukčiavimas laikoma baigtu, kai kaltininkas apgaule užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Tuo tarpu pagal BK 22 str. 1 d. pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedama daryti nusikalstama veika, jeigu ji nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Liudytojas policijos pareigūnas V. P. parodė, kad 2009-05-19 apie 12 val. gavo informaciją, jog iš asmenų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), telefoniniai sukčiai bando išvilioti pinigus. Nuvykęs pas O. L. ir įėjęs į jos gyvenamojo namo koridorių išgirdo, kad ji telefonu diktuoja piniginių kupiūrų serijas, numerius, todėl įvertinęs esamą situaciją, nusprendė neatkreipdamas į save dėmesio, pasilikti gyvenamojo namo patalpose ir sulaukti bei sulaikyti asmenį, atvykusį paimti pinigus. Būnant gyvenamojo namo antrojo aukšto koridoriuje - prieškambaryje, praėjus apie 40 min. kiti pareigūnai, stebėję namą, pranešė, jog apie namą vaikšto vaikinas ir stebi, ar nėra aplinkui įtartinų automobilių (kas vėlgi patvirtina D. D. suvokimą dalyvaujant nusikaltime), po to tas vaikinas įėjo į vidų. Kadangi buvo ne toje pačioje patalpoje, kur vaikinas ir nukentėjusioji, todėl visko tiksliai negirdėjo, tačiau iš bendro fono suprato, kad vaikinas perskaičiavo, paėmė pinigus ir kažkam telefonu pranešė, kad pinigus gavo. Jis sulaikė vaikiną su pinigais prieš išeinant iš kiemo. Šie policijos pareigūno parodymai rodo, kad nuteistasis visą laiką nuo pat jo atvykimo į nusikaltimo vietą buvo stebimas policijos pareigūnų, todėl jis savo nuožiūra negalėjo disponuoti apgaule įgytu turtu, iš karto po pinigų paėmimo pasaloje buvę policijos pareigūnai jį sulaikė, ir reali žala BK 182 str. saugomam objektui - nuosavybei - nebuvo padaryta. Taigi D. D., pradėjęs tiesiogiai daryti nusikaltimą, savo nusikalstamo sumanymo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo stebimas bei nusikaltimo vietoje sulaikytas policijos pareigūnų. Todėl D. D. veika perkvalifikuotina pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. kaip pasikėsinimas sukčiauti.

Perkvalifikavus D. D. veiką pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., iš naujo sprendžiamas ir bausmės už šią veiką skyrimo klausimas.

Nuteistasis D. D. yra recidyvistas, naują tyčinį savanaudišką nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už ankstesnius analogiškus nusikaltimus, nepraėjus nė metams po to, kai buvo lygtinai paleistas neatlikęs dalies anksčiau paskirtos bausmės. Tokiu savo elgesiu D. D. demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti teisės pažeidimus. Kolegija visiškai sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais bausmės parinkimo motyvais ir apylinkės teismo padaryta išvada, kad D. D. polinkius į nusikalstamas veikas gali pakeisti tik realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, o atsižvelgiant į nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo asmenybę (nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, sistemingai daro tyčinius savanaudiškus nusikaltimus), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikaltimą padarė bendrininkų grupe, į atsakomybę lengvinančių aplinkybų nebuvimą bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas bylos aplinkybes, į tai, kad nusikaltimas padarytas prieš senyvo amžiaus asmenį, kuriam santaupų netekimas yra itin reikšmingas, nuteistajam skirtina griežtesnė už sankcijos vidurkį bausmė.

Vienok šiuo nuosprendžiu D. D. veika kvalifikuota kaip pasikėsinimas padaryti nusikaltimą, t. y. lyginant su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, yra sušvelninta D. D. veikos kvalifikacija. Įvertinant šią aplinkybę bei nustačius, kad nuteistajam dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių nepavykus užbaigti nusikaltimo, reali materialinė žala nukentėjusiajai nebuvo padaryta, taip pat priimant dėmesin, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirta beveik maksimali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kolegija laiko galimu už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą skirti savo trukme šiek tiek švelnesnę bausmę, negu skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta už baigtą nusikaltimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 331 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistojo D. D. veiką perkvalifikuoti iš BK 182 str. 1 d. į BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., ir paskirti D. D. už šį nusikaltimą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2009 m. gegužės 19 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegijos pirmininkas Linas PauliukėnasTeisėjai Dalius JocysRemigijus Preikšaitis